- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- T-185-224/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- T. P.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.1Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 357-86 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Jungtinės Karalystės Vuličiaus karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskiriant jam galutinę 19 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę;
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi Jungtinės Karalystės Vuličiaus karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalimi ir paskirta galutinė 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo T. P. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gegužės 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. balandžio 29 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-86 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo metu nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, jis nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, buvo du kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokosi vidurinėje mokykloje, 11 klasėje. Turėdamas teigiamas nuostatas, nuteistasis dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse bei sportiniuose renginiuose. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nuteistasis planuoja įsidarbinti, jis yra pateikęs pažymą, patvirtinančią galimybę jam įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Nuteistasis neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Teigiamai vertinama ir tai, jog nuteistasis neturi jokių priklausomybių psichiką veikiančioms medžiagoms. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pateiktame rašte nurodyta, jog nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 49 iki 38 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam T. P. švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 357-86 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. P. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Visų pirma, iš 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-79 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 8 Komisijos nariai, iš kurių 6 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistasis T. P. mokosi, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, neturi neįvykdytų finansinių prievolių, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl žemiau pateikiamų teismo motyvų.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo T. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 38 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar 18 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų sumažinti. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau šis faktorius irgi negali būti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iš aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui būtinų kriterijų. Be to, paminėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas dar yra labai artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis T. P. anksčiau jau buvo teistas 4 kartus, iš kurių pirmąjį – būdamas 20 metų amžiaus. Nuteistasis praeityje buvo teistas už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikalstamas veikas. Nuteistajam yra netgi būdingas ir nusikaltimų modelis. Paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas nėra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, kadangi šis nusikaltimas yra žymiai sunkesnis už akstesnius jo įvykdytus nusikaltimus. Šiuo metu nuteistasis atlieka 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už užsienio valstybėje įvykdyto sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip itin linkusį nusikalsti ir rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas sąlygas. Todėl būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teisės pažeidimai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs 10 klasių išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Šiuo metu nuteistasis mokosi vidurinės mokyklos 11 klasėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, tačiau jis vieną kartą buvo kreipęsis dėl įdarbinimo. Paties nuteistojo teigimu, jis turi teigiamą motyvaciją darbui, kadangi nuo 2005 metų legaliai dirbo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pateikęs (duomenys neskelbtini) išduotą raštą, kuriame nurodyta, jog ši bendrovė įsipareigoja įdarbinti nuteistąjį pilnu etatu. Šį raštą teismas vertina kritiškai, kadangi jis yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio bei nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Kaip matyti, nuteistasis yra dirbęs tik nekvalifikuotus darbus užsienio valstybėje, turi 10 klasių išsilavinimą ir neturi jokios specialybės. Teismo vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepalengvins nuteistojo integracijos į visuomenę ir kartu į dinamišką vietinę darbo rinką. Nuteistasis nurodęs, jog laisvėje jam netrūko piniginių lėšų, kadangi, būdamas užsienyje, uždirbdavo apie 700 svarų per savaitę, tačiau jam vis norėjosi gyventi dar geriau, todėl ir įvykdė nusikaltimą, už kurį dabar ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė patvirtina, jog laisvėje nuteistasis darė nusikalstamas veikas dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas kuo didesnės materialinės naudos. Šios bausmės vykdymo metu nuteistąjį finansiškai remia jo artimieji. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. kovo 17 d. į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1 436,05 Eur. Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog paskutinis nuteistojo nusikaltimas buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje. Šio nusikaltimo įvykdymui turėjo įtakos bendrininkai. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis turi artimų žmonių ratą, su kuriais palaiko glaudžius ryšius, yra lankomas ir pasimatymų metu. Nuteistasis nevengia kontakto su kitais nuteistaisiais, nėra atsiribojęs, bendrauja įvairiais lygiais. Nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, jis pasitiki savimi. Nuteistasis neigia autoagresyvaus ar suicidinio elgesio patirtį. Nuteistasis nėra linkęs pernelyg analizuoti savo nusikaltimus, tačiau jis atpažįsta veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą, kurių tarpe jis pats išskiria impulsyvų elgesį, orientavimąsi daugiau į teigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams minimalizuojant neigiamas pasekmes, bei bendravimą su blogą įtaką darančiais asmenimis. Nors nuteistasis ir nesilaiko kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų, tačiau jis neneigia prisilaikantis nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių tiek, kad neapsunkintų savo gyvenimo sąlygų pataisos įstaigoje. Praeityje nuteistasis, vengdamas teisinės atsakomybės, net kelis metus slapstėsi nuo teisėsaugos.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas. Per tą patį laiką jis buvo du kartus paskatintas. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi du paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, taip pat negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta ankstesni jo teisės pažeidimai (ankstesni teistumai) ir kriminalinės nuostatos. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su paskirta bausme, dar yra labai didelė – daugiau kaip 4 metai 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo T. P. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis T. P. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 357-86 dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 357-86 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.