Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-134-278/2014

Teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01900-2011-4

2014 m. balandžio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eigirdo Činkos,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ir atsakovo G. Č. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-839/2013 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui G. Č. ir atsakovo G. Č. priešieškinį ieškovei J. Č., trečiajam asmeniui Č. Č., institucijai teikiančiai išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam, tai lojalumo, abipusės pagalbos, moralinės ir materialinės paramos teikimas vienas kitam. Minėtų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu, o sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą (CK 3.60 str.). Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Viena iš sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Minėta teisės norma nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai bei atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės, kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, nesilaikė savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima. Ieškovė J. Č. su šia išvada nesutinka, teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. Č. kaltės, nes jis mažai būdavo namuose, nepadėdavo buityje, visą laisvalaikį ir uždirbtus pinigus skirdavo išimtinai savo hobiui, smurtavo prieš ją. Nurodo, kad atsakovas buvo neištikimas, santuokos metu susirado kitą moterį, kartu su ja atostogavo, artimai bendravo ir negyveno namuose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad nuo 2012 metų rudens atsakovas G. Č. gyvena atskirai. Teiginiui, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog R. K. nurodė, kad J. Č. atskirais atvejais su vaikais nakvodavo pas ją, o ieškovė yra sakiusi, jog G. Č. išgėręs būna agresyvus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovas sutuoktinės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (2 t., b.l. 84-87). Nesutikdama su skundžiamu sprendimu dalyje dėl santuokos iširimo priežasčių, ieškovė teigia, jog teismas neiškvietė liudytojos K. F., kuri galėjo patvirtinti ieškovei patyrus veido ir kūno sumušimus, tačiau iš 2012-09-06 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, jog ieškovė įsipareigojo pati apie posėdį informuoti liudytojus, kas paneigia pirmosios instancijos teismo kaltę neiškvietus liudytojos (CPK 178 str.; 1 t., b. l. 179-180). Be to, minėta liudytoja yra ieškovės giminaitė, todėl jos parodymai neabejotinai būtų palankūs tik J. Č.. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, jog dėl abiejų sutuoktinių tarpusavio konfliktų buvo kreipiamasi į policiją, tačiau minėti konfliktai kilo jau vykstant teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo, todėl ši aplinkybė neturi esminės įtakos vertinant ginčo šalių veiksmus iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo teismui dienos (2 t., b. l. 125-127). Tai, kad atsakovas G. Č. dalį laiko skyrė savo hobiui, kuriuo užsiiminėja ir šalių vyriausiasis sūnus Tomas, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Byloje nepaneigta, jog atsakovas savo jėgomis bei tėvo pagalba vykdė gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, t. y. rūpinosi šeimos būstu ir neabejotina, kad dėl to skyrė mažiau dėmesio šeimai, todėl negalima pernelyg sureikšminti ieškovės indėlio į šeimos gyvenimą ir sumenkinti atsakovo įnašo į šeimos buitį. Ta aplinkybė, kad atsakovas 2012 metais vasarą pradėjo bendrauti su kita moterimi, taip pat negali būti vertinama kaip kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas, nes šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad tik vykstant teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo atsakovas pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi. Be to, įvertintina, kad ir pati ieškovė nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti santuoką, netoleravo atsakovo pomėgių. Byloje pateikti tarpusavio šalių pokalbių išklotinė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog tarp šalių neliko abipusės pagarbos bei supratimo. Ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, paneigiančių skundžiamą sprendimą dalyje dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutrūkimo, todėl keisti ar naikinti minėtą sprendimo dalį kolegija neturi pagrindo (CPK 12 str., 178 str.).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismas teisingai įvertino šalių finansines galimybes teikti vaikams išlaikymą, ir atsižvelgdamas į tai, jog nepilnamečiai vaikai gyvens su motina ir jai teks didesnė pareiga juos išlaikant bei kasdieninė priežiūra, pagrįstai nukrypo nuo lygių šalių teisių ir pareigų dėl vaikų išlaikymo principo, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu ieškovė nepaneigė, jog atsižvelgiant į vaikų amžių bei poreikius, jų išlaikymui reikalinga apie 1 200 Lt per mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė 2012-04-05 prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisti po 400 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui (1 t., b. l. 97-98). Teismas 2012-04-10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas (1 t., b. l. 103-104). Duomenų, kad nuo ieškovės prašymo, kurį pateikdama teismui ji apskaičiavo vaikams reikalingų išlaidų dydį, būtų itin pasikeitę vaikų poreikiai, dėl ko reikėtų didinti išlaikymą, byloje nėra, todėl tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 178 str.). Be to, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išlaikymo dydis ateityje gali būti keičiamas (CK 3. 201 str.). Tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje netiksliai išdėstytas teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo dydžio, nurodant 400 Lt išlaikymą abiems nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės. Įvertinus tai, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pasisakė dėl abiems vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant priteistino išlaikymo dydį kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui po 400 Lt kas mėnesį (CPK 270 str. 5 d. 1 p.).

Iš dalies tenkindamas ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymą iš atsakovo G. Č. teismas priteisė nuo 2011-12-14, t.y., ieškinio gavimo teisme dienos (1 t., b. l. 3-11, 3 t., b. l. 9-18). CK 3.200 straipsnio nuostatos numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nurodytos įstatymo normos bei jos aiškinimo ir taikymo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.). Kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, reikalavimą grindė nepilnamečių vaikų poreikiais, o šalių vaikų poreikiai atitinkamai atsirado ne teismui priėmus sprendimą ar jam įsiteisėjus, bet išlaikymo neskiriant ar skiriant nepakankamai, todėl išlaikymas šalių sūnums pagrįstai priteistas nuo ieškinyje nurodytos datos, t.y., 2011-12-14 (1 t., b. l. 3-11). Atsakovas teigia, jog jis iki 2013 m. balandžio mėnesio gyveno kartu su vaikais ir teikė išlaikymą, o pagal 2012-04-10 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, mokėjo vaikams išlaikymą kas mėnesį, todėl ginčijamu sprendimu iš jo be pagrindo priteistas išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos. Šie teiginiai vertintini kritiškai, nes priteisus išlaikymą sūnums kiekvienam po 400 Lt, išmokėtos sumos vykdymo procese bus užskaitomos, o atsakovas už 2011-12-14 - 2014-04-14 (sprendimo įsiteisėjimo diena) laikotarpį papildomai turės mokėti tik susidariusį skirtumą, jei toks bus antstolio nustatytas. Neginčijamų duomenų, kad 2011-12-24-2012-04-10 laikotarpiu atsakovas teikė konkretaus dydžio išlaikymą vaikams, teismui nepateikta (CPK 178 str. 3 t., b. l. 81-113).

Sprendžiant santuokos nutraukimą, teismas privalo padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.127 str. 1-2 d.). CK 3.118 straipsnyje nustatyta turto padalijimo tvarka, o CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Dalijant sutuoktinių turtą sudaromas balansas, kuris bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-207/2009; Nr. 3K-3-269/2012; Nr. 3K-3-276/2013, Nr. 3k-3-399/2013 ir kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertę (CK 3.119 str.) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis, priešingu atveju laikoma jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 str. 1 d.), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 str.), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-415/2008, Nr. 3K-3-686/2013 ir kt.). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamoje byloje šalys nurodė, kad santuokoje yra įgiję kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dėl kurio pasidalijimo nesutariama, tačiau sutinka, jog nekilnojamojo turto vertė (69 232 Lt) atitinka VĮ Registrų centro duomenis.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimas natūra laikomas prioritetiniu, todėl šis būdas taikytinas, jeigu sutuoktinių turtas yra dalus. Byloje nustatyta, kad, sudaręs dalytino santuokinio turto balansą, šalių bendro turto dalį – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, garažą bei kiemo įrenginius teismas padalijo sutuoktiniams natūra lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Su šia sprendimo dalimi ieškovė J. Č. nesutinka ir nurodo, jog, pripažinęs, kad šalių santykiai yra konfliktiški, teismas nepagrįstai šį turtą dalijo natūra, paliko šalis gyventi tame pačiame name ir tuo neapsaugojo nepilnamečių vaikų nuo konfliktinių situacijų. Be to, neatsižvelgė į jos ir nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovo naudai priteisė kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, nors ji savo lėšomis turėtų įsirengti vonią, tualetą ir virtuvę, kurie pagal paskirtą naudojimosi tvarką lieka atsakovui. Taip pat jai liko kreditoriniai įsipareigojimai AB „Swedbank". Prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kurio bendros 69 232 Lt (15 630 + 43 100 + 4 940 + 3 520 + 1 840 + 202 = 69 232 Lt) neginčija, priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Minėtas prašymas atmestinas, nes spręsdamas dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra, teismas darė pagrįstą išvadą, kad yra galimybė žemės sklypą, namą ir ūkinius pastatus padalyti natūra, o gyvenamojo namo padalijimas į du butus neapsunkins vėlesnio disponavimo dalimis ir atskirų pertvarų įrengimas bei užmūrijimas nepareikalaus itin didelių investicijų. Kolegija sutinka su minėta teismo išvada, o įvertinus, jog namo įsigijimui 2004-07-22 buvo suteiktas 57 000 Lt kreditas, kurį grąžinti privalo abu sutuoktiniai, pripažinus ieškovei nuosavybės teises į visą gyvenamąjį namą, o kreditoriui AB „Swedbank" nesutikus modifikuoti prievolę, būtų pažeisti atsakovo G. Č. teisėti intresai – jis netektų nuosavybės, tačiau liktų solidariuoju skolininku prieš kreditorių (1 t., b. l. 37-49, 77-78). Byloje nėra neginčijamų duomenų, jog atsakovas nesutartų su vaikais, jų atžvilgiu vartotų smurtą ar savo elgesiu jiems darytų neigiamą įtaką. Be to, šalims gyvenant atskirose gyvenamojo namo patalpose ir jiems abiems elgiantis tinkamai vienas kito atžvilgiu, konfliktų tikimybė yra minimali ar visai išvengtina. Apeliacinės instancijos teisme atsakovui pasiūlius J. Č. keistis pirmosios instancijos teismo skirtomis patalpomis, siekiant sumažinti ieškovės išlaidas įsirengiant vonią, tualetą ir virtuvę, J. Č. su siūlymu nesutiko, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovei priteisto turto būklė, net ir reikalaujanti papildomų išlaidų, nėra bloga. Kadangi prievolės pagal kredito sutartį, nesant AB „Swedbank" sutikimo, teismas negali modifikuoti, kritiškai vertintinas J. Č. teiginys, jog jai vienai lieka kredito prievolė, nes abu buvę sutuoktiniai yra ir lieka solidariai atsakingi kreditoriui už prievolės vykdymą. G. Č. apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nenustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkos vertintinas kritiškai, nes tinkamai suformuluoto reikalavimo bei paruošto plano nei viena šalis teismui nebuvo pateikusi.

Atsiliepimu į priešieškinį, ieškovė nurodė, kad santuokoje įsigijo du lengvuosius automobilius, kurių bendra vertė 5 860 Lt bei 22 650 Lt vertės kito kilnojamojo turto ir prašė teismą padalinti turtą, jai asmeninėn nuosavybėn skiriant 7 980 Lt vertės kilnojamojo turto. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis kilnojamojo turto kainomis bei teismo nustatytomis atskirų daiktų kainomis, be to, teigia, jog dalis jo tėvui priklausančių daiktų (sukikliai, šlifuokliai, pjovikliai, hidroforas) nepagrįstai įtraukti į santuokoje įgytų daiktų sąrašą. Apelintas nurodo, kad plastikinė valtis yra dovanota, signalizacijos įranga sumontuota iš giminaičių gautų detalių, šašlykinė sukonstruota jo paties, burlentė įsigyta iki santuokos, televizorius Saba100 yra neveikiantis, šaldytuvas Snaigė, betonmaišė sunaikinti, o benzininis pjūklas išardytas. Be to, J. Č. teigia, kad į dalintino turto sąrašą neįtraukti dulkių siurblys (100 Lt vertės), kombinuotas vandens šildytuvas (250 Lt), siuvimo mašina (150 Lt) automobilio VW Golf padangos (200 Lt), kuriais naudojasi J. Č. ir šiuos daiktus siūlo skirti ieškovei. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu ieškovė J. Č. sutiko su atsakovo nurodytomis daiktų kainomis, išskyrus pavėsinės, žvejybos įrangos ir modeliukų kainomis, nepaneigė, jog sukikliai, šlifuokliai, pjovikliai, hidroforas priklauso trečiajam asmeniui Č. Č., signalizacija sumontuota iš atskirų detalių, todėl kolegija konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad minėtus daiktus šalys įsigijo santuokoje arba jie yra išlikę. Nors J. Č. teigia, jog šaldytuvas Snaigė dar yra veikiantis ir išvežtas pas atsakovo tėvą, tačiau šių teiginių taip pat neįrodė. Kadangi visas santuokoje įgytas turtas nutraukiant santuoką privalo būti padalintas, todėl dulkių siurblys, kombinuotas vandens šildytuvas, siuvimo mašina įtrauktini į turto balansą bei priteistini ieškovei. Nors J. Č. teigia, kad automobilio VW Golf padangos priklauso jos tėvams, tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė, o padangų vertės neginčijo, todėl priteisiant nuosavybėn automobilį VW Golf ieškovei, jai skirtinos ir 200 Lt vertės padangos (CPK 178 str.). Atsakovas G. Č. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad plastikinė valtis, kurios vertę pripažįsta esant 250 Lt, jam buvo dovanota, o burlentė, kurią šalys vertina 150 Lt - yra įsigyta iki santuokos bei nepaneigė ieškovės teiginių, kad šašlykinė buvo pirkta, o karutį (80 Lt vertės) jis yra išsivežęs. Nors G. Č. nurodo, kad televizorius Saba 100, elektrinė žoliapjovė yra sugedę (ieškovės teigimu televizoriaus vertė 100 Lt, nes reikalingas tik priedėlis), benzininis pjūklas yra išardytas ir šiuos daiktus prašo skirti jam, kolegija daro išvadą, kad minėti daiktai nėra beverčiai, o nesant jų įvertinimo, kiekvieną jų vertina po 100 Lt, šiuos daiktus priteisiant nuosavybėn atsakovui. Ieškovė nurodo, kad sutuoktinis savo pomėgiams tenkinti įsigijo įvairius modeliukus, kurių vertė 6 000 Lt, tačiau nepaneigta, jog dalis jų skirta ir sūnaus pomėgiams, dalis yra sulūžę, o J. Č. neginčijamais įrodymais nurodytos vertės nepagrindė, todėl atsakovui pripažįstant, kad jo naudojamų modelių vertė yra apie 1 500 Lt, kolegija daro išvadą esant pagrindui šia verte modelius įtraukti į santuokoje įgyto turto balansą, o 300 Lt vertės modeliai, kaip naudojami sūnaus poreikiams, nedalintini (CK 3.120 str.). Byloje nepaneigta, jog medienos pjovimo staklių vertė šiuo metu yra 100 Lt ir šis turtas skirtinas atsakovui. G. Č. nurodo, jog dalis žvejybos įrankių yra seni, jų vertę nurodo esant 180 Lt. Nesant įrodymų, patvirtinančių J. Č. nurodytą 1 000 Lt vertę, žvejybos įrankių vertė nustatytina pagal atsakovo nurodytą kainą. Nors apeliantas teigia, kad pavėsinės vertė yra 867 Lt, o J. Č. nurodo 4 000 Lt vertę, nepateikus jokių šio kilnojamojo daikto vertę pagrindžiančių dokumentų konstatuotina, jog pavėsinės vertė 4 000 Lt, nes šią vertę priešieškinyje nurodė ir pats atsakovas.

G. Č. teigia, kad automobilis AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – AUDI 100) negali būti įtrauktas į dalintino turto sąrašą, nes buvo įsigytas už jam asmeniškai dovanotas lėšas. Apeliacinės instancijos teisme J. Č. tai neigia, teikdama, jog automobilis įsigytas iš G. Č. gauto darbo užmokesčio. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilis AUDI 100 atsakovo vardu buvo įregistruotas 2011-07-29, t. y., santuokos metu (1 t., b. l. 34). Iš liudytojo E. Z. paaiškinimo pirmosios instancijos teisme matyti, jog atsakovas prašė paskolinti apie 1 100 Eurų mašinos pirkimui, nes jo tėvas negali nuimti pinigų. Paskolintas lėšas G. Č. jam grąžino po kelių dienų (2 t., b. l. 84-87). Iš byloje esančio trečiojo asmens Č. Č. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-07-31 iš sąskaitos nuimta 4 000 Lt suma (2 t., b. l. 11). Įvertinus paminėtos aplinkybės darytina išvada, kad byloje nepaneigti atsakovo teiginiai, jog automobilį jis įsigijo už trečiojo asmens Č. Č. dovanotas lėšas, todėl automobilis AUDI 100 pripažintinas asmenine atsakovo G. Č. nuosavybe ir neįtrauktinas į dalintino turto sąrašą (CK 3.89 str. 1 d., 3.118 str.). Be to, nepaneigta, kad šio automobilio padangos buvo įsigytos ženkliai vėliau, prasidėjus teisminiam procesui, todėl į dalintino turto balansą taip pat neįtrauktinos. Atsiliepime į ieškinį atsakovas G. Č. nurodė, kad santuokos metu yra įsigyti du automobiliai, tačiau nenurodė, jog ginčo automobilis AUDI 100 yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl atmestini J. Č. teiginiai, kad atsakovas yra pripažinęs minėtą turtą įgytą iš bendrų lėšų (1 t., b.l. 68-70).

Nustatyta, jog stacionariu kompiuteriu su monitoriumi naudojasi šalių vaikai, todėl darytina išvada, jog minėti daiktai priskirtini vaikų poreikiams tenkinti ir tarp šalių nedalintini (CK 3.89 str. 1 d. CK 3.120 str. 1 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes bei tą faktą, jog iš esmės dėl daiktų priteisimo nuosavybėn ginčo nėra, teisėjų kolegija daro išvadą, jog santuokoje šalys įsigijo 17 315 Lt vertė kilnojamojo turto, iš kurio ieškovei skirtina 10 035 Lt vertės turto, o atsakovui 7 280 Lt vertės kilnojamojo turto. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog šalys santuokoje įgijo 86 547 Lt (69 232 + 17 315 = 86 547 Lt) vertės turto, iš kurio ieškovės J. Č. nuosavybėn priteistina turto už 49 554 Lt (24 823 Lt už 91/158 dalis gyvenamojo namo, 6 881 Lt už gyvenamojo namo priklausinius ir jų dalį, 7 815 Lt už ½ dalį žemės sklypo, 10 035 Lt už kilnojamąjį turtą), o atsakovui - už 36 992 Lt (18 276 Lt už 67/158 dalis gyvenamojo namo, 3 621 Lt už gyvenamojo namo priklausinius ir jų dalį, 7 815 Lt už ½ dalį žemės sklypo, 7 280 Lt už kilnojamąjį turtą). Kadangi J. Č. nuosavybėn priteistina didesnė ir vertingesni turto dalis, atsakovo J. Č. naudai iš ieškovės priteistina 6 281 Lt (49 554 - 43 273 (1/2 dalies turto vertė) = 6 281 Lt) kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovas nurodo, kad rekonstruojant gyvenamąjį namą, teta M. A. jam dovanojo šildymo katilą, radiatorius, kurių dalis lieka ieškovei skirtoje namo dalyje, o mediena naudota iš jam asmeniškai priklausančio miško. Teigia, kad ieškovei skirtoje namo dalyje panaudota 15.51 kub.m. eglės, 0,34 kub.m. ąžuolo medienos, viso jų vertė, be transporto išlaidų, – 6 197 Lt. Prašo šią sumą priteisti iš ieškovės. Be to, nurodo, jog tik atskirus darbus rekonstruojant namą atliko kiti asmenys, o visus kitus statybos darbus vykdė jis ir tėvas Č. Č.. Už namo pagerinimą prašo priteisti iš J. Č. 33 573 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad mediena gauta iš jam priklausančio miško bei darė išvadą, jog konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už bendro turto pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis, prašantis priteisti kompensaciją, nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus ar apskaičiuoja padėjusių asmenų darbų vertę ir už tai siekia naudos sau, prieštarautų šeimos kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Su šia išvada kolegija sutinka iš dalies, tačiau iš bylos duomenų (paaiškinimų, foto nuotraukų, leidimo kirsti mišką) matyti, kad 2004 m. šalių įsigytas gyvenamasis namas yra rekonstruotas ir daliai statybos darbų panaudota nauja mediena. Iš liudytojų J. R., V. T. parodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad prie namo rekonstrukcijos daugiausia dirbo atsakovas ir tretysis asmuo (1 t., b. l. 115-119, 135-142, 2 t., b. l. 84-87, 3 t., b. l. 32-33). Kadangi darbus vykdė ir sutuoktinis, minėtu metu ieškovė augino vaikus, rūpinosi maistu, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė turi atlyginti ir atsakovo G. Č. šeimos interesais atlikto darbo vertę. Tačiau šalys sutinka, jog gyvenamojo namo vertė yra žymiai padidėjusi, lyginant su įsigijimo metu buvusiu jo stoviu, todėl kolegija daro išvadą, jog ieškovei naudojimuisi skiriant didesnę dalį patalpų, J. Č. iš dalies turi atlyginti atsakovui medienos panaudojimo bei namo pagerinimo išlaidas. Įvertinus, jog su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, tai, kad ji turės atlikti atskirų patalpų įsirengimą, į jos gaunamas pajamas, kolegija daro išvadą esant tikslingu priteisti iš J. Č. už gyvenamojo namo pagerinimo darbus 10 000 Lt. Atsakovas nepateikė duomenų, jog teta M. A. konkrečiai jam, o ne šeimai dovanojo šildymo katilą, radiatorius, todėl priteisti juos ar jų vertę atsakovui nėra pagrindo.

Dėl paminėtų motyvų kolegija daro išvadą, jog iš ieškovės J. Č. atsakovo G. Č. naudai priteistina 16 281 Lt (6 281 + 10 000 = 16 281 Lt) piniginė kompensacija, šios sumos mokėjimą atidėdant iki 2015 m. gruodžio 31 d. (CPK 284 str.).

Teismas šalių nuosavybėn priteisė gyvenamojo namo patalpas, tačiau nuosavybėn priteisdamas ieškovei 91/158 dalis gyvenamojo namo ir 67/158 dalis atsakovui, faktiškai turėjo nustatyti patalpų naudojimosi tvarką, o ne priteisti patalpas nuosavybėn. Dėl paminėto šioje dalyje sprendimas keistinas.

Atsakovo teiginys, jog J. Č. apeliacinį skundą padavė praleidusi įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą, atmestinas, nes iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinis skundas paštu yra išsiųstas savalaikiai, t.y., 2013-12-04 (3 t., b. l. 35-38, CPK 74 str. 4 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad už ieškinį J. Č. sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį, o nuo 1 392 Lt žyminio sumokėjimo buvo atleista bei patyrė 3 600 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 12, 55-56, 59-60, 2 t., b. l. 32). Atsakovas patyrė 1 200 Lt atstovavimo išlaidų, o už priešieškinį nėra sumokėjęs 2 337 Lt žyminio mokesčio (1 t., b. l. 186-188). Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti 40 procentų, o atsakovo – 60 procentų, todėl valstybės naudai iš ieškovės priteistina 1 346 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt G. Č. patirtų atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo – 1 257 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 1 440 Lt atstovavimo išlaidų J. Č. naudai.

Už apeliacinį skundą ieškovė yra sumokėjusi 300 Lt bei atidėta 882 Lt žyminio mokesčio dalis, o už apeliacinio skundo paruošimą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą yra sumokėjusi 1 100 Lt (3 t., b.l. 49-52, 60). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 418,85 Lt bei 2 500 Lt už procesinių dokumentų parengimą (3 t., b.l. 28-30, 68). 40 procentų patenkinus atsakovo skundą iš ieškovės J. Č. atsakovo G. Č. naudai priteistina 567 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dalinai tenkinant ieškovės J. Č. reikalavimą (dėl išlaikymo dydžio patikslinimo), iš ieškovės valstybės naudai priteistina 738 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo G. Č. 144 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 300 Lt atstovavimo išlaidų J. Č. naudai. Nagrinėjant bylą, patirta 56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš šalių priteistina po 28 Lt valstybės naudai.

Subendrinus minėtas bylinėjimosi išlaidas, viso iš ieškovės J. Č. valstybės naudai priteisti 2 084 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 2 112 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, 567 Lt žyminio mokesčio bei 1 700 Lt atstovavimo išlaidų, viso 2 267 Lt bylinėjimosi išlaidų G. Č. naudai, o iš atsakovo G. Č. – 1 401 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 429 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės bei 1 740 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Č. naudai.

Atsakovas prašo priteisti iš J. Č. 620 Lt už parengtą projektą „Vieno buto gyvenamojo namo padalijimo į du butus pasiūlymas“, tačiau minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai byloje nepateikti. G. Č. yra sumokėjęs 120 Lt už atliktus namo apmatavimus, tačiau tik iš dalies tenkinant reikalavimą dėl namo pagerinimo, ši suma iš ieškovės nepriteistina (1 t., b. l. 189-190).

Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

J. Č. ieškinį ir G. Č. priešieškinį patenkinti iš dalies.

Dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti 1999 m. rugpjūčio 28 d. Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašas Nr.145) sudarytą ieškovės J. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką.

Po santuokos nutraukimo J. Č. palikti pavardę – Č., o G. Č. palikti pavardę - Č.

Nepilnamečių vaikų M. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina J. Č..

Priteisti iš atsakovo G. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir T. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki vaikų pilnametystės kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų T. Č. ir M. Č. išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti ieškovei J. Č. uzufrukto teise.

Priteisti asmeninėn J. Č. (a.k.s (duomenys neskelbtini) nuosavybėn: automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) vertė – 1 240 Lt; šaldytuvą Blomberg – 2 800 Lt; mikrobangų krosnelę – 150 Lt; skrudintuvą – 30 Lt; dujinę viryklę Gorenje – 700 Lt; gartraukį Ardo – 300 Lt; indaplovę Beko – 650 Lt; virtuvinį kombainą – 190 Lt; dušo kabiną – 700 Lt; sodo – lauko supynes – 175 Lt; du kilimus po 150 Lt; tualeto reikmenų laikiklį – 50 Lt; skalbimo mašiną ARDO - 500 Lt; ištraukiamą lovą - 300 Lt; foto aparatą – 150 Lt; vaizdo/foto kamerą – 300 Lt; 2 šviestuvus po 150 Lt; garų puodą – 300 Lt; elektrinę mini orkaitę – 200 Lt; dulkių siurblį - 100 Lt; kombinuotą vandens šildytuvą - 250 Lt; siuvimo mašiną - 150 Lt, VW Golf padangas (keturias) - 200 Lt; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 7 815 Lt; 91/158 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 24 823 Lt; ir priklausinius garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 4 940 Lt; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 1 840 Lt; ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 101 Lt. Viso turto už 49 454 Lt.

Priteisti asmeninėn G. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn: elektrinę žoliapjovę -100 Lt; šašlykinę - 50 Lt; karutį – 80 Lt; plastikinę valtį – 250 Lt; medienos pjovimo stakles – 100 Lt; elektrinį trimerį – 80 Lt; burlentę – 150 Lt; dviratį - 50 Lt; televizorių SABA - 100 Lt; žurnalinį staliuką – 100 Lt; televizorių SAMSUNG ir priedėlį TV STAR - 250 Lt; žvejybos įrangą ir inventorių – 180 Lt; RC modeliai ir inventorius – 1 500 Lt; lygintuvą – 50 Lt; benzininį pjūklą – 100 Lt; drabužių kabyklą koridoriuje – 140 Lt; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 7 815 Lt; 67/158 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 18 276 Lt; ir priklausinius ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 3 520 Lt; ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - 101 Lt; pavėsinę pažymėtą indeksu „p“ – 4 000 Lt. Viso turto už 36 992 Lt.

Nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) pagal E. Š. firmos „Tikroji kryptis“ 2012 m. gegužės mėn. parengtą projektą „Vieno buto gyvenamojo namo padalijimo į du butus pasiūlymas“ ir J. Č. naudojimuisi skirti šias gyvenamojo namo patalpas: laiptinę, projekte pažymėtą indeksu 2-1; kambarį, kurio indeksas 2-2; kambarį, kurio indeksas 2-3; koridorių, kurio indeksas 2-4; katilinę, kurios indeksas 2-5; tualetą, kurio indeksas -2-6; koridorių, kurio indeksas 2-7; virtuvę, kurios indeksas 2-8; kambarį, kurio indeksas 2-9; vonią, kurios indeksas 2-10; ½ dalį tambūro, kurio indeksas 1-1.

G. Č. naudojimuisi skirti gyvenamojo namo patalpas: koridorių, kurio indeksas 1-2; koridorių, kurio indeksas 1-3; vonią, kurios indeksas 1-4; kambarį, kurio indeksas 1-5; virtuvę, kurios indeksas 1-6, kambarį, kurio indeksas 1-7; ½ dalį tambūro, kurio indeksas 1-1.

Priteisti iš ieškovės J. Č. atsakovo G. Č. naudai 6 281 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį ir 10 000 Lt gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų, viso 16 281 Lt (šešiolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt), šios kompensacijos mokėjimą atidėdant iki 2015 m. gruodžio 31 d..

Priteisti iš ieškovės J. Č. 2 084 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 2 112 Lt (du tūkstančius šimtą dvylika Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660) bei 567 Lt žyminio mokesčio ir 1 700 Lt atstovavimo išlaidų, viso 2 267 Lt (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis Lt) bylinėjimosi išlaidų G. Č. naudai.

Priteisti iš atsakovo G. Č. 1 401 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1 429 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės (įmokos kodas 5660) bei 1 740 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Č. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. ir 2013 m. balandžio 19 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir dėl įpareigojimo netrukdyti G. Č. naudotis gyvenamuoju namu.