- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- A-858-1719-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01967-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2011 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (8.5)A2-2372 ,,Dėl neįrašymo į įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą“; 2) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 3R-220(AG-190/01-2011).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija neįsigilino į jo 2011 m. rugpjūčio 12 d. skundą ir neargumentavo skundo motyvų. Minėtame skunde buvo aptariami Departamento veiksmai, kuriais pažeistos 2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 221 „Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir 2001 m. liepos 5 d. Įsakymas) nuostatos. Pažymėjo, jog 2001 m. liepos 5 d. Įsakymo VII skyriaus 29 punkto nuostatos, kad apie bankrutuojančių ar restruktūrizuojamų įmonių administratorių kvalifikacinio pažymėjimo ar leidimo teikti įmonių bankroto ar restruktūrizavimo administravimo paslaugas, arba leidimo dirbti bankrutuojančių įmonių administratoriaus padėjėju galiojimo panaikinimą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) per 5 dienas po sprendimo priėmimo praneša raštu jo turėtojui, nebuvo tinkamai įgyvendintos. Pareiškėjui nebuvo pateikta informacija apie restruktūrizavimo įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 46 panaikinimą, jis negavo pranešimo kaip tai yra numatyta 2001 m. liepos 5 d. Įsakyme. Išvardintos priežastys bei tai, jog pažymėjime nenustatytas jo galiojimo terminas, patvirtina faktą, kad kvalifikacinis pažymėjimas yra vis dar galiojantis. Pabrėžė, kad Komisija nepateikė jokių paaiškinimų dėl šių argumentų, o nurodė galimybę ginčyti 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 4-281 „Dėl restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo išdavimo, įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo ir restruktūrizavimo administravimo paslaugų teikimo laikinumo vertinimo taisyklių bei teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas. Pažymėjo, jog šio įsakymo nuostatos neturi jokio santykio su skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 19-21) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas paaiškino, kad jis 2011 m. birželio 20 d. gavo pareiškėjo 2011 m. birželio 20 d. prašymą „Dėl įtraukimo į restruktūrizavimo administratorių sąrašą“, kurį grindė tuo, kad jam 2001 m. lapkričio 26 d. buvo išduotas neterminuotas Restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 46, kurio galiojimas nepanaikintas iki šiol. Departamentas motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir apie tai pranešė 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. (8.5) A2-2372. Departamentas atsisakė įrašyti pareiškėją į Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 4-127 „Dėl ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 221 „Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, Duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir Verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2003 m. kovo 31 d. Įsakymas) 3 punkto nuostata, numatančia, kad po 2001 m. liepos 11 d. išduoti fiziniams asmenims bankrutuojančių arba restruktūrizuojamų įmonių administratorių kvalifikaciniai pažymėjimai ir leidimai dirbti bankrutuojančių įmonių administratorių padėjėju galioja trejus metus nuo jų išdavimo dienos. Pareiškėjui išduoto pažymėjimo galiojimo terminas baigėsi 2004 m. lapkričio 26 d. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta 2001 m. liepos 5 d. Įsakymo 29 punkto nuostata įpareigoja Ūkio ministeriją pranešti pažymėjimo turėtojui apie pažymėjimo panaikinimą, o ne apie galiojimo termino pasibaigimą. Nei 2001 m. liepos 5 d. Įsakymo, nei 2003 m. kovo 31 d. Įsakymo nuostatos nenustato pareigos Ūkio ministerijai ar kitai institucijai pranešti pažymėjimų turėtojams apie jų pažymėjimų galiojimo termino pasibaigimą.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas E. J. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad kvalifikacinis pažymėjimas jam buvo išduotas 2001 metais, kai teisės aktais jo galiojimo terminas nebuvo nustatytas. 2003 m. kovo 31 d. Įsakymu buvo nustatytas trejų metų pažymėjimo galiojimo laikas. Pagal minėtą įsakymą jo kvalifikacinio pažymėjimo galiojimo laikas turėjo pasibaigti 2004 metais. Kadangi pareiškėjui pažymėjimas buvo išduotas galiojant 2001 m. liepos 5 d. Įsakymui, kuris nenumatė pažymėjimo galiojimo termino pasibaigimo, tai būtent šiuo teisės aktu reikia vadovautis ir toliau. Pažymėjo, jog 2003 m. kovo 31 d. Įsakymas nenustatė pažymėjimų pratęsimo, buvo nustatytos tik panaikinimo sąlygos. Kadangi pažymėjimas pagal anksčiau galiojusius teisės aktus išduotas neterminuotai, jis yra galiojantis ir jo pratęsti nėra pagrindo. Pabrėžė, jog šiuo metu galiojantis įsakymas taip pat nenustato pažymėjimo galiojimo termino.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodė, kad šiuo metu pažymėjimai keičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymas) nuostatomis. Anksčiau galiojęs trejų metų restruktūrizavimo administratorių pažymėjimų galiojimo laikas visiems jį turintiems administratoriams buvo žinomas, kaip ir tai, kad po trejų metų atestacinėje komisijoje reikės laikyti egzaminą pažymėjimui pratęsti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 34-38) pareiškėjo E. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Ūkio ministerija 2001 m. lapkričio 26 d., remdamasi Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 10, E. J. išdavė Restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą Nr. 46, kuriuo suteikiama teisė dirbti restruktūrizuojamų įmonių administratoriumi (Komisijos byla, b. l. 14). Pareiškėjas 2011 m. birželio 20 d. Departamentui pateikė prašymą įtraukti jį į restruktūrizavimo administratorių sąrašą. Nurodė, kad pažymėjimas išduotas 2001 m. lapkričio 26 d., jo galiojimas nepanaikintas (Komisijos byla, b. l. 13). Departamento Įmonių veiklos analizės skyriaus vyriausioji specialistė 2011 m. liepos 12 d. teikimu ,,Dėl E. J. įtraukimo į restruktūrizavimo sąrašą“ kreipėsi į Departamento direktorių. Teikime, nurodė, kad 2003 m. kovo 31 d. Įsakyme nustatoma, jog po 2001 m. liepos 11 d. išduoti fiziniams asmenims bankrutuojančių arba restruktūrizuojamų įmonių administratorių kvalifikaciniai pažymėjimai ir leidimai dirbti bankrutuojančių įmonių administratorių padėjėju galioja trejus metus nuo jų išdavimo dienos. Padarė išvadą, kad E. J. Restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 46 nėra trauktinas į įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą, nes jo galiojimo terminas baigėsi 2004 m. lapkričio 26 d. Nurodė apie tai informuoti patį pareiškėją (Komisijos byla, b. l. 12). Departamento direktorius 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. (8.5)A2-2372 ,,Dėl neįrašymo į įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą“ išaiškino, kad, vadovaujantis 2003 m. kovo 31 d. Įsakymo nuostatomis, pareiškėjas negali būti įrašytas į Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą, kadangi jam išduoto Restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 46 galiojimo terminas baigėsi 2004 m. lapkričio 26 d.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog 2001 m. liepos 5 d. Įsakymu nustatyta Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarka (toliau – ir Tvarka) reglamentavo teisės teikti visų įmonių, viešųjų įstaigų, bankų ir kredito unijų (toliau vadinama – įmonių), įregistruotų Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims. Teisės teikti bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų, investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pabrėžė, jog pažymėjimo išdavimo galiojimo laikas nebuvo reglamentuojamas, 24 punkte buvo nustatyti pažymėjimo panaikinimo pagrindai, o 29 punkte įtvirtinta nuostata, kad apie bankrutuojančių ar restruktūrizuojamų įmonių administratorių kvalifikacinio pažymėjimo ar leidimo teikti įmonių bankroto ar restruktūrizavimo paslaugas ar leidimo dirbti bankrutuojančių įmonių administratoriaus padėjėju galiojimo panaikinimą Ūkio ministerija per 5 dienas po sprendimo priėmimo praneša raštu jo turėtojui.
Pažymėjo, kad 2003 m. kovo 31 d. Įsakymo 3 punkte nustatyta, jog po 2001 m. liepos 11 d. išduoti fiziniams asmenims bankrutuojančių arba restruktūrizuojamų įmonių administratorių kvalifikaciniai pažymėjimai ir leidimai dirbti bankrutuojančių įmonių administratorių padėjėju galioja trejus metus nuo jų išdavimo dienos. Pagal 2003 m. kovo 31 d. Įsakymo 2.2 punktą Tvarkos 24 punkto pirmoji pastraipa buvo išdėstyta taip: „Bankrutuojančių arba restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas fiziniam asmeniui yra išduodamas 3 metams. Šio pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai: ,,Pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai nustatyti Tvarkos 24.1 punkte ir 24.2 punkte, t. y. kai „pažymėjimo turėtojas raštu kreipiasi dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ arba „paaiškėja, kad fizinis asmuo nesilaiko šios tvarkos 5 ar 8, arba 10 ar 12, arba 13 ar 14 punktuose nustatytų reikalavimų“. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-281 patvirtintų Restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo išdavimo ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 39 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas įgyja nuo įrašymo į sąrašą dienos. Taisyklių 40 punkte nurodyta, kad sąrašą sudaro ir tvarko Departamentas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas) 2 straipsnyje išaiškinta, kad įmonių restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacija; Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaromas sąrašas, į kurį įrašomi įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas galintys teikti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įregistruoti valstybių narių juridinių asmenų padaliniai, taip pat fiziniai asmenys, turintys restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimą. Teisė teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas įgyjama nuo įrašymo į sąrašą dienos. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog tam tikru laikotarpiu teisės aktais skirtingai buvo reglamentuotas pažymėjimo ir teisės teikti administravimo paslaugas santykis. Pareiškėjas, Įmonių restruktūrizavimo įstatymui reglamentavus, kad teisė teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas įgyjama nuo įrašymo į sąrašą dienos, pateikė Departamentui prašymą įtraukti jį į sąrašą bei pateikė 2001 m. lapkričio 19 d. išduotą kvalifikacijos pažymėjimą. Pažymėjime nurodyta, kad jis suteikia teisę dirbti restruktūrizuojamų įmonių administratoriumi. Teismas pažymėjo, jog pažymėjimo išdavimo ir jo susiejimo su teise dirbti administratoriumi santykis keitėsi. Pažymėjimo išdavimo metu, t. y. 2001 m. lapkričio 26 d., pažymėjimo turėjimas buvo susietas su teise atlikti administravimo funkcijas neribotam laikui. 2003 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministrui priėmus pakeitimus, reikalavimai buvo sugriežtinti ir pažymėjimo turėjimas teisę dirbti suteikė trejiems metams nuo jo išdavimo dienos. Nurodė, jog pareiškėjui pažymėjimas buvo išduotas 2001 m. lapkričio 26 d., t. y. po 2001 m. liepos 11 d., todėl, vadovaujantis 2003 m. liepos 5 d. Įsakymo nuostatomis, pareiškėjui išduoto pažymėjimo galiojimas baigėsi 2004 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjas, kaip tai numatė 2003 m. liepos 5 d. Įsakymas, kvalifikacinio egzamino nelaikė, todėl jam išduoto pažymėjimo galiojimo terminas laikytinas pasibaigusiu 2004 m. lapkričio 26 d. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie pažymėjimo galiojimo pasibaigimą, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl teisių, kurias suteikia jo pažymėjimas.
Teismas pabrėžė, kad šiuo metu galiojančio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos atskleidžia, jog pažymėjimas nustato asmens gebėjimą atlikti restruktūrizuojamų įmonių administravimo funkcijas, patvirtina jo kvalifikaciją, tačiau nesuteikia teisės šias funkcijas atlikti. Tam, kad asmeniui būtų suteikta teisė atlikti restruktūrizuojamų įmonių administravimo funkcijas, jis turi būti įrašytas į sąrašą. Tokiu būdu šiuo metu galiojantis įstatymas kitaip apibrėžia pažymėjimo reikšmę, nei buvo nustatyta pažymėjimo išdavimo metu. Teismas atkreipė dėmesį į paties pareiškėjo prieštaringą poziciją. Pareiškėjas grindžia savo poziciją tuo, kad jo turimame pažymėjime nėra nurodyta galiojimo data, todėl visi priimti po pažymėjimo išdavimo norminiai aktai negali būti taikomi jo atžvilgiu. Pareiškėjo turimame pažymėjime įrašyta, kad „suteikiama teisė dirbti restruktūrizuojamų įmonių administratoriumi“; vadovaujantis pareiškėjo logika, būtent pažymėjimas suteikia jam teisę administruoti restruktūrizuojamas įmones, nepriklausomai nuo to, ar jis įrašytas į sąrašą, ar ne. Teismas pažymėjo, jog, nežiūrint į tai, pareiškėjas prašo įrašyti jį į sąrašą, nes būtent įrašymas į sąrašą yra sąlyga, suteikianti teisę dirbti administratoriumi, t. y. pareiškėjas vienu atveju pripažįsta, kad vėlesni po jo pažymėjimo išdavimo priimti norminiai aktai reglamentuoja ir keičia ankstesnę tvarka, o kitu – jam nenaudingu atveju – tai neigia.
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Departamento 2011 m. liepos 15 d. sprendime Nr. (8.5)A2-2372, Komisijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. 3R-220(AG-190/01-2011) teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, aiškinti bei taikyti tinkamai, Departamento sprendimas yra pagrįstas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio prasme, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas E. J. apeliaciniu skundu (b. l. 42) prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įrašyti E. J. į Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino 2001 m. liepos 5 d. Įsakymo nuostatų taikymą, nes įsakymas numatė neterminuotą restruktūrizavimo įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo galiojimą. 2003 m. kovo 31 d. Įsakymas nustatė, jog po 2011 m. liepos 11 d. išduoti pažymėjimai galioja trejus metus, o tai reiškia, kad šis įsakymas numatė atgalinį įstatymo galiojimą. Taip pat šio įsakymo neaktualumą įrodo ir tai, jog šiuo metu galiojanti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcija numato neterminuotą restruktūrizavimo įmonių administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo galiojimą.
Pareiškėjas pažymi, kad jis nebuvo informuotas apie minėto pažymėjimo pasibaigimą ir nežinojo apie 2001 m. liepos 5 d. Įsakymo pakeitimą, todėl pagrįstai manė, jog 2001 m. lapkričio 26 d. jam išduotas pažymėjimas galioja neterminuotai remiantis 2001 m. liepos 5 d. Įsakymu. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl pažymėjimai išduoti po 2001 m. liepos 11 d. galioja trejus metus, o anksčiau išduoti pažymėjimai galioja neterminuotai. Mano, jog tokia nuostata pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, sudarantis vienodas sąlygas administratoriams įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Pabrėžia, kad nei 2001 m. liepos 5 d. Įsakyme, nei 2003 m. kovo 31 d. Įsakyme nenumatyta pažymėjimo galiojimo pratęsimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-54) prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad 2003 m. kovo 31 d. Įsakymo 3 punkte nustatyta, jog po 2001 m. liepos 11 d. išduoti fiziniams asmenims bankrutuojančių arba restruktūrizuojamų įmonių administratorių kvalifikaciniai pažymėjimai ir leidimai dirbti bankrutuojančių įmonių administratorių padėjėju galioja trejus metus nuo jų išdavimo dienos. Departamentas atsisakė įrašyti pareiškėją į Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą, kadangi, vadovaujantis minėto teisės akto nuostata, pareiškėjui išduoto pažymėjimo galiojimo terminas baigėsi 2004 m. lapkričio 26 d. ir iš minėtų teisės aktų matyti, kad tam tikru laikotarpiu teisės aktais skirtingai buvo reglamentuotas pažymėjimo ir teisės teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas santykis, todėl pareiškėjo teiginius apie atgalinį įstatymo galiojimą vertina kritiškai. Pažymi, jog Tvarkos 259 punkto nuostata įpareigoja Ūkio ministeriją pranešti pažymėjimo turėtojui apie pažymėjimo panaikinimą, o ne apie galiojimo termino pasibaigimą. Pagal 2003 m. kovo 31 d. Įsakymo 2.2 punktą, Tvarkos 24 punkto pirmoji pastraipa buvo išdėstyta taip: „Bankrutuojančių arba restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas fiziniam asmeniui yra išduodamas 3 metams. Šio pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai:”. Pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai nustatyti Tvarkos 24.1, 24.2 punktuose, t. y. kai pažymėjimo turėtojas raštu kreipiasi dėl pažymėjimo galiojimo panaikinimo arba paaiškėja, kad fizinis asmuo nesilaiko Tvarkos 5 ar 8, arba 10 ar 12, arba 13 ar 14 punktuose nustatytų reikalavimų. Nurodyti teisės aktai nenustato pareigos Ūkio ministerijai ar kitai institucijai pranešti pažymėjimų turėtojams apie jų pažymėjimų galiojimo termino pasibaigimą todėl, Departamento nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl jo pažymėjimo galiojimo negavus pranešimo apie pažymėjimo galiojimo termino pasibaigimą laikytini nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kyla dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2011 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. (8.5)A2-2372 ,,Dėl neįrašymo į įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 3R-220(AG-190/01-2011) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti pareiškėją į įmonių restruktūrizavimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad byloje taikytina Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 „Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, Duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir Verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarka, kuri reglamentavo teisės teikti visų įmonių, viešųjų įstaigų, bankų ir kredito unijų (toliau vadinama – įmonių), įregistruotų Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims.
Taip pat bylai reikšmingos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 4-127 „Dėl ūkio ministro 2001 07 05 įsakymo Nr. 221 „Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, Duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos nuostatų ir Verslo administratorių etikos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatos. Minėto įsakymo 3 punkte buvo nustatyta, jog po 2001 m. liepos 11 d. išduoti fiziniams asmenims bankrutuojančių arba restruktūrizuojamų įmonių administratorių kvalifikaciniai pažymėjimai ir leidimai dirbti bankrutuojančių įmonių administratorių padėjėju galioja 3 metus nuo jų išdavimo dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui restruktūrizuojamų įmonių administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 46 buvo išduotas po nurodytos datos, t. y. 2001 m. lapkričio 19 d. (b.l. 10).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2003 m. kovo 31 d. ūkio ministro įsakymo Nr. 4-127 3 punkto nuostatos iš esmės nustatė atgalinį teisės normų taikymą. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui išduotas kvalifikacinis pažymėjimas galiojo iki 2004 m. lapkričio 26 d., t. y. minėto Įsakymo 3 punkto nuostatų galiojimas buvo nukreiptas į ateitį, o ne į praeitį.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (2001 m. liepos 1 d. redakcija) 27 straipsnyje Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki 2001 m. birželio 1 d. buvo pasiūlyta nustatyti teisės teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 “Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 “Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo 3.3 punktu Ūkio ministrui buvo pavesta patvirtinti teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką. Taigi Ūkio ministras buvo kompetentingas priimti pirmiau minėtus įsakymus.
Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo niekas neinformavo apie jam išduoto pažymėjimo galiojimo pasibaigimą, taip pat apie 2001 m. liepos 5 d. Ūkio ministro įsakymo pakeitimą, teisės aktai tokios informavimo pareigos nenustatė, o Ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 4-127 buvo viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka („Valstybės žinios”, 2003, Nr. 34-1440).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nėra aišku, kodėl 2003 m. kovo 31 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-127 3 punktas sieja pažymėjimų galiojimą su 2001 m. liepos 11 d., tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad būtent nuo minėtos datos įsigaliojo Ūkio ministro 2001 liepos 5 d. įsakymas Nr. 221, taigi nuo minėto momento pažymėjimai buvo išduodami jame nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo E. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.