Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo K. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 2 dalį nubausta 500 litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-19 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas P. Š. surašė K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 42⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2012-08-10 19 val. iki 2012-08-11 4 val. K. B. priklausančioje pokylių salėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimą „Dėl tyliųjų zonų Plungės rajono savivaldybės teritorijoje nustatymo“ Nr. T1-298, priklauso tyliajai viešajai zonai, „vyko pokylis, kurių dalyvių keliamas triukšmas trukdė kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), gyvenančio J. M. bei jo šeimos narių poilsiui ir ramybei, darė neigiamą įtaką jų sveikatai. K. B., būdama atsakinga už minėtos pokylio salės veiklą, t. y., triukšmo šaltinio valdytoja, pažeidė LR Triukšmo valdymo įstatymo (2004-10-26, Nr. IX-2499 su vėlesniais pakeitimais) 23 str. 2 p. reikalavimus bei Plungės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-23 sprendimo Nr. T1-299 „Dėl triukšmo prevencijos Plungės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių“ III sk. 17 str., 18 str. 2 p.“

Apeliaciniame skunde K. B. su skundžiamu nutarimu nesutinka, tvirtina, kad jos veiksmai kaip viešosios rimties trikdymas įvertinti nepagrįstai. Nubaustoji teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto vakarėlio nebuvo. Net jeigu ir laikyti įrodyta, kad jos namuose vyko žmonių pobūvis, iš pateiktų įrodymų daryti vienareikšmiškos išvados, kad jos veika trikdė viešąją rimtį, negalima. K. B. skunde pažymi, kad iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, nukentėjusiojo parodymų matyti, „kad asmenį buvo siekiama patraukti atsakomybėn už galbūt daromus kitus pažeidimus, tačiau kaltinimas protokole dėl jų nesuformuluotas. Priešingai, išstudijavus minėtus parodymus, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo visiškai nebuvo, o tariamo nukentėjusiojo priešiškas elgesys K. B. atžvilgiu yra visai dėl kitų aplinkybių.“

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai prieštarauja vieni kitiems. Vertinant liudytojų parodymus, vertintinas jų patikimumas gretinant juos su kitais įrodymais. Apeliantė nurodo, kad 2012-08-20 pareiškime policijai nukentėjusysis teigė, kad pokylis vyko 2012-08-11, apie 19 val., protokole parašyta, kad pokylis vyko 2012-08-10 19 val. Nukentėjusysis J. M. pareiškime užsiminė tik apie vieną pokylio vakarą, tačiau teisme parodė, kad pokylis vyko dvi dienas, o baigiamosiose kalbose – tris dienas.

Nukentėjusysis J. M. administracinėje byloje Nr.A2.1.-765-225/2012 nurodė, kad įvykio vakarą pasikvietė liudytojus A. B. ir R. B. pas save į namus, pateikė teismui A. B. ir R. B. liudijimus, užfiksuotus pas notarę. Apeliantė pažymi, kad teismas vadovautis rašytiniais A. B. ir R. B. liudijimais, užfiksuotais 2012-07-31 ir 2012-08-06, negalėjo, nes tuo metu tiriamo įvykio dar net nebuvo. Liudytojų A. B. ir R. B. 2013-08-13 ir 2013-08-16 pas notarą užfiksuotuose parodymuose apie tai, kad būtų buvusi sutrikdyta viešoji rimtis, neužfiksuota. Vertinant visuomenės rimties sutrikdymą galima būtų daryti išvadas, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis, psichologinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir panašiai. Tokių aplinkybių liudytojai nepatvirtino. Liudytojai parodė girdėję name vykstantį pokylį, matė kieme stovinčius automobilius.

2012-08-13 R. B. rašytiniame liudijime apie buvusį triukšmą nenurodė. Teismo posėdyje liudytojas R. B. administracinėje byloje Nr. A2.1.-765-225/2012 teigė, kad pas J. M. buvo pirtyje, nes buvo eilinė pirties diena, nors nukentėjusysis J. M. apie pirtį neužsiminė. R. B. parodymais, po pirties abu išėjo į kiemą. Apie tai, kad pas B. vyksta pokylis, pagalvojo tik dėl to, kad jie ten pastoviai vyksta. R. B. parodė, kad lauke buvo nuo 22 val. iki 23 val., J. M. tuo tarpu fotografavo automobilius. Tačiau apie tai, kad buvo sutikęs kitą liudytoją, – A. B., kuris pozavo su šunimi, neužsiminė. Apeliantė kelia klausimą, jeigu R. B. buvo šalia J. M., tai kodėl jis nėra užfiksuotas nuotraukose kaip A. B. ir kodėl kitas liudytojas A. B. nepastebėjo. Skunde pažymima, kad J. M., A. B. ir R. B. yra (duomenys neskelbtini) klubo nariai, juos sieja klubo narystė, todėl jų parodymų nenuoseklumas tuo ir būtų pateisintas, nes darytina pagrįsta išvada, kad jie minėtomis dienomis prie (duomenys neskelbtini), net nebuvo. K. B. pažymi, kad teismas nuotraukas kaip įrodymus vertino neteisingai. Teismas pripažino, kad J. M. pateiktos fotonuotraukos atitinka įvykio vietą ir laiką, tačiau nuotraukoje liudytojas A. B. užfiksuotas vilkintis ne vasarai būdingais rūbais, nes dėvi žieminę megztą kepurę, vilki šiltais viršutiniais rūbais. Be to, iš nuotraukų matyti, kad 22 val. lauke yra visiška tamsa, bet vidurvasaryje tokios tamsos be vidurnakčio būti negali. Todėl fotonuotraukose nurodyta data ir laikas neturi būti vertinami kaip įrodomoji medžiaga. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad policijos pareigūnė A. S. patvirtino, jog, atvykusi į iškvietimo vietą, jokio pažeidimo neužfiksavo, keliamo triukšmo nebuvo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas leidžia teismui perkvalifikuoti asmens veiką, jei teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau nustatoma, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Atitinkamai ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad analizuojama norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, psl. 31-40), tai šiuo atveju buvo padaryta. Pagal pareikštą administracinį kaltinimą – objektas savivaldybės tarybos patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas, pagal nutarimą – veikos objektas – viešoji tvarka.

K. B. įsitikinimu, aplinkybės, kad ji triukšmavo 2012-08-10 nuo 19 val. iki 2012-08-11 4 val., niekas nepatvirtino, laikas nurodytas apytikris. Pažymi, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą nakties metas yra nuo 22 val. iki 6 val. Jokių duomenų apie triukšmą, besitęsiantį per naktį, byloje nėra. Priešingai, pareigūnai protokole, penktoje grafoje – pažeidimo laikas – įvardijo iš viso 19 val. Pažymi, kad nukentėjusysis J. M. 2012-08-10, apie 22 val., pats su savo draugais buvo lauke, ten apie vieną valandą kažką veikė, todėl pokylio dalyvių triukšmas J. M. poilsio ir ramybės sutrikdyti negalėjo. Kad koks nors triukšmas trukdė ir J. M. šeimos nariams, nenustatyta.

Apeliantės tvirtinimu, J. M. negatyviam nusiteikimui prieš ją įtakos daro konkurencija. J. M. yra naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, jo žmona taip pat verčiasi maitinimo paslaugų veikla, todėl J. M. veiksmai vertintini kaip noras susidoroti su apeliantės veikla.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais ir ATPK nuostatomis asmuo, grindžiant nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo prielaidomis, nubaustas negali būti. Apkaltinamosios išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę, padarius pažeidimą, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Todėl, įvertinus esančius įrodymus ir argumentus, apeliantės nuomone, turi būti padaryta išvada, kad administracinė teisena administracinėje byloje pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracine tvarka nubaustai K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už pažeidimą, numatantį atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje (ATPK ypatingosios dalies penktasis skirsnis, 42⁴ str. 1 d.), o apylinkės teismas K. B. nubaudė už iš esmės kitokį administracinį teisės pažeidimą, įtrauktą į ATPK ypatingosios dalies tryliktą skirsnį – Administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (ATPK 183 str. 2 d.). Tokia teismo iniciatyva kokios nors administracinio teisės pažeidimo protokolo surašiusios institucijos klaidos ištaisymu nelaikytina, tokia iniciatyva laikytina esminiu kaltinimo pakeitimu naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, kai tokie veiksmai padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už tokį pažeidimą, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 straipsnio 2 dalį.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 183 straipsnį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2012-09-10 paaiškinime J. M. nurodė, kad B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje yra pokylių salė, kurioje dažnai vyksta pokyliai. 2012-08-11, nuo 19 val., į B. pokylio salę pradėjo rinktis pokylio dalyviai, vėliau pradėjo sklisti muzika. J. M. suprato, kad B. salėje vyksta pokylis. 00.40 val. iškvietė policiją, nes sklindantis triukšmas trukdė jam ir jo šeimos narių poilsiui ir ramybei. Kiek jam žinoma, pokylis vyko iki 4 valandos ryto (b. l. 25).

Teismo posėdyje J. M. parodė, kad pokylis prasidėjo rugpjūčio 10 d., vyko penktadienį ir šeštadienį, jis policiją iškvietė po 24 valandos. Pas jį svečiavosi R. B., jis matė, kad „ten yra judėjimas“. Po to J. M. paskambino A. B., jis vaikščiojo su šunimi. Tvirtino, kad nuotraukos padarytos rugpjūčio 10 d. Pokylis baigėsi po 24 valandos. Pagal Triukšmo valdymo įstatymą, po 22 valandos triukšmo būti negali. Triukšmas buvo epizodinis – kai žmonės kalbėjosi, juokėsi, uždarinėjo automobilių dureles, suveikdavo automobilių signalizacija. Kai atidarydavo pokylio salės duris – iš salės pasigirsdavo triukšmas. J. M. parodė, kad „kai suveikia signalizacija, juk lipi iš lovos, nes gal tai mano automobilį vagia“ (b. l. 57).

Iš J. M. parodymų matyti, kad J. M. iš esmės trukdo K. B. vykdoma veikla, nes atvažiavę žmonės stato automobilius, vaikščioja, kalbasi, suveikia automobilių signalizacijos. Kai žmonės atidarydavo pokylio salės duris, iš salės pasigirsdavo triukšmas. Kad B. name vyksta pokyliai, atvažiuoja žmonės, jis užfiksavo ir nuotraukose. 00.40 val. J. M. iškvietė policiją, nes triukšmas trukdė jam ir jo šeimos narių poilsiui ir ramybei.

2012-09-19 paaiškinime K. B. neneigė, kad 2012-08-11 buvo švenčiamas jubiliejus, jis prasidėjo 18 valandą ir tęsėsi iki 00.30 val. Joks triukšmas aplinkinių gyventojų poilsiui ir ramybei trukdyti negalėjo. Kaimynai raštiškai yra patvirtinę, kad joks triukšmas, sklidęs iš jos pokylio salės, jiems tą vakarą netrukdė ir netrukdo iš viso (b. l. 26).

Iš byloje esančio rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyventoja L. A., (duomenys neskelbtini) namų kaimynai M. B., V. B., D. J. neprieštarauja tam, kad B. nuomotų gyvenamojo namo rūsyje esančią pokylių salę. Tvirtino, kad iš pokylių salės triukšmas nesklinda, pretenzijų neturi (b. l. 24).

Iš 2012-09-06 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjo P. Š. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad dėl 2012-08-11 vykusio pokylio buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) gyventojas A. Ž.. Ar B. pokylio salėje 2012-08-11 vyko pokylis, liudytojas neprisiminė. Parodė, kad būna atvejų, kai prie B. namo stovi automobiliai, galbūt vyksta kokie nors pokyliai. 2012-08-11 liudytojas S. U. buvo išvykęs, jis parodė, kad būna atvejų, jog B. name vyksta pokyliai (b. l. 23).

Bylos duomenimis nustatyta, jog B. (duomenys neskelbtini), nuomoja salę pokyliams, tam neprieštarauja artimiausi B. kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) namuose. Jie tvirtino, kad jokio triukšmo nesigirdi, pretenzijų B. neturi. Apie tai, kad B. namo rūsyje vyksta pokyliai, patvirtino ir (duomenys neskelbtini) gyventojai A. Ž. bei S. U., jie jokių nusiskundimų dėl B. vykdomos veiklos taip pat neturėjo.

2012-08-16 notarei I. Š. kaip liudytojas A. B. parodė, kad 2012-08-10, po 22.30 val., jis (duomenys neskelbtini) gatvėje vedžiojo šunį, J. M. kvietimu ėjo link jo namų. Tuo metu pas B., gyvenančius (duomenys neskelbtini), vyko pokylis. Liudytojas matė keletą pokylio dalyvių gatvėje, prie sustatytų automobilių ir namo kieme (b. l. 14)

2012-08-13 notarei I. Š. kaip liudytojas R. B. parodė, kad 2012-08-10, po 22 val., buvo pas J. M. pirtyje. Tą vakarą pas B., (duomenys neskelbtini), vyko pokylis. Pokylio dalyviai būriavosi namo kieme ir gatvėje šalia namo. J. M. nufotografavo pokylio dalyvius ir jų automobilius (b. l. 20 ).

Teismo posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad rugpjūčio 10 d. jis vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatve, vedžiojo šunį. Apie 22 valandą sutiko J. M.. B. kieme buvo daug žmonių, jie vaikščiojo, ėjo į automobilius, jaunimas garsiai šnekėjo. Kai atsidarydavo salės durys, iš vidaus sklido muzika. J. M. jį (A. B.) nufotografavo (b. l. 57).

Teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad įvykio dieną, apie 19 valandą, jis buvo atvažiavęs pas J. M. į pirtį. Apie 22 valandą, išėjęs į kiemą, matė, kad B. sodyboje vyko kažkoks renginys. Tokią išvadą padarė todėl, kad ten nuolat tai vyksta. Kieme žmonės šurmuliavo, vaikščiojo prie automobilių, girdėjosi žmonių juokas. J. M. sakė, kad jam tai labai įkyrėjo, nufotografavo B. kiemą. Apie 23 valandą R. B. išvažiavo. Į teisėjos klausimą R. B. patikslino, kad jis buvo išėjęs į lauką nuo 22 iki 23 valandos. R. B. teigimu, kai žmonės įsilinksminę, jie nebejaučia to, kad kalba garsiau, pradeda dainuoti, todėl tai sunervintų bet kurį žmogų (b. l. 57).

Apklausti pas notarę A. B. ir R. B. patvirtino, kad 2012-08-10, apie 22–22.30 val., prie B. namo matė sustatytus automobilius, besibūriuojančius žmones, tačiau, kad būtų buvęs koks nors triukšmas, neparodė, o teismo posėdyje paminėti liudytojai jau tvirtino, kad buvo girdėti žmonių balsai, jie vaikščiojo prie automobilių. Tačiau iš šių liudytojų parodymų apie tai, kad žmonės kalbėdami ar kitokiais veiksmais būtų trikdę viešąją rimtį, nematyti. Iš R. B. parodymų matyti, kad išvadą apie tai, jog B. name vyksta renginys, jis padarė iš to, jog ten renginiai vyksta nuolat, o J. M. tai įkyrėjo. Tokie liudytojų parodymai konkrečiu atveju buvusio triukšmo, kuriuo būtų trikdoma viešoji rimtis, nepatvirtina. Juolab, žmonių balsus liudytojai girdėjo būdami ne J. M. namuose, o būdami lauke.

Iš 2012-08-11 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Patrulių būrio patrulės A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-08-11 00.53 val. policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko B. B., kuris paaiškino, kad „jo nuomojamoje salėje iš lauko pusės jokio triukšmo nesigirdi, o kaimynas skundžiasi nuolat iš pavydo“. Tarnybiniame pranešime pareigūnė nurodė, kad lauke ir iš nuomojamos pokylių salės jokio triukšmo nesigirdėjo. Lauke stovėjo keletas vyriškių, kurie rūkė ir kalbėjosi tarpusavyje (b. l. 11).

Abejoti policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad pokylyje dalyvavę žmonės apie tai, kad J. M. yra iškvietęs policiją, nežinojo. Atvykę pareigūnai jokio triukšmo negirdėjo, išskyrus tai, kad matė stovinčius ir tarpusavyje besikalbančius vyriškius. Tas pačias aplinkybes matė ir A. B. bei R. B., tačiau pats pokylių kėlimas aplinkybės, kad taip trikdoma viešoji rimtis, nepatvirtina. Akivaizdu, kad dėl keliamo triukšmo atsirastų ne tik šalia gyvenančio J. M. nusiskundimų, bet skųstųsi ir aplinkinių namų kaimynai. Kitų kaimynų nusiskundimų, kad B. savo veikla trikdo viešąją rimtį, kad ji buvo sutrikdyta šiuo konkrečiu tiriamu atveju, nėra.

Neginčijamai nenustačius, kad nuo 2012-08-10 19 val. iki 2012-08-11 4 val. (duomenys neskelbtini), vykusio pokylio metu buvo triukšmaujama ir taip buvo trikdoma viešoji rimtis, Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimas kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimą K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.