Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V., jo atstovui advokato padėjėjui Marek Paškevič,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK atstovui Andriui Janušui,

viešame posėdyje išnagrinėjo S. (V.) V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Nemėžio sen., Skaidiškių k., Vilniaus r., vedusio, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 2 d. Molėtų r. PK VPS PB pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 102201, už tai, kad S. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 5, 9, 14, 127 punktų reikalavimus, 2015 m. liepos 2 d., apie 17:30 val., Molėtų r., kelyje Molėtai – Pabradė 33 km., pakartotinai vairavo automobilį Renault M. S. (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas lengvas 1,41 prom., girtumo laipsnis ir atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį Rover 400 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti du automobiliai. S. V. veika surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo kvalifikuota pagal LR ATPK 130² straipsnį, (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį.

Posėdžio metu S. V. nepripažino jog vairavo neblaivus, nesutiko su protokole nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad jo brolis, jo paprašė, kad jis jį nuo Pabradės pavežtų pirkti automobilio. Važiavo į Arnionių kaimą, sustojo brolis pasiūlė užvažiuoti į parduotuvę nusipirkti degtinės butelio. Nuvažiavo į parduotuvę, brolis išėjo pirkti alkoholio, automobilių šalia nebuvo. Prieš parduotuvę jokio automobilio nebuvo, galėjo būti iš galo. Brolis nupirko butelį įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo į kaimą, ten užsuko pas draugą ir išgėrė tą butelį. Apie 7-8 val. žmonės pradėjo bėgioti, kad atvažiavo policija. Jis sėdėjo kambaryje, raktai buvo ant stalo. Jam anksčiau buvo akumuliatorius išsikrovęs, o kaimynas jį pertraukė, bamperiu galėjo liesti žolę, todėl ten nudraskyta. Į alkotesterį liepė pūsti pareigūnai tris kartus. Buvo sulaikytas, o kameroje antrą ar trečią valandą nakties jam pasidarė blogą, pajuto dujų kvapą į kamerą pripūtė dujų ir pradėjo gąsdinti, kad duos 20 metų kalėjimo. Prie parduotuvės automobilio nekliudė. Pas jį auga akacija, įbrėžimai ant jo automobilio galėjo atsirasti nuo jos. Parduotuvės kieme automobilio Rover nematė.

Jo atstovas advokato padėjėjas Marek Paškevič paaiškino, kad pagrindinis momentas jog asmuo sukėlė autoįvykį ir pasišalino iš įvykio vietos turėjo būti pagrindas atskleisti apskritai ar toks įvykis buvo, ar šitos transporto priemonės dalyvavo eismo įvykyje. Iš byloje surinktų įrodymų ir paaiškinimų negalima konkrečiai spręsti, kad su šita transporto priemone kurią vairavo S. V. buvo apgadinta nukentėjusiojo transporto priemonė. Automobiliai nebuvo sugretinti, viskas grindžiama prielaidomis. Iš nukentėjusiojo ir liudininkų parodymų, matyti, kad jokios tyčios nebuvo nes vairuotojas nesustojo, neišlipo, negirdėjo įvykio. Nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos, aplinkybės dėl neblaivumo neįrodytos. Tai reiškia, jeigu jis nesuvokė ir negirdėjo, nejautė eismo įvykio, o alkoholį vartojo namuose, blaivumo testas buvo padarytas po 4 val., po eismo įvykio, nėra įrodytas pats įvykio faktas. Todėl prašo bylą nutraukti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas A. J. paaiškino, kad pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį pareigūnams nuvykus į eismo įvykį, buvo nubraižyta įvykio schema, paimti liudininkų paaiškinimai ir buvo surastas galimai įvykio kaltininkas. Pagal surinktus įrodymus buvo surašytas protokolas. Patikrinus buvo nustatyta, kad asmuo nėra sumokėjęs baudos pagal esamus kodus, jo vardu sena bauda buvo nesumokėta. Buvo surašytas protokolas pagal pakartotinumą bei esant neblaiviam, nes po eismo įvykio jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Sugretinimai automobilio nebuvo daryti kadangi ant priekinio bamperio buvo likę kito automobilio mėlynos spalvos dažų, buvo akivaizdūs pėdsakai. Paaiškėjus naujom aplinkybės apie baudos sumokėjimą, kaltinimo pagal ATPK 130² str. nepalaiko, tačiau mano esant pakankamai įrodymų dėl eismo įvykio sukėlimo esant neblaiviam.

N. Ž. B. parodė, kad su draugu nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę, eidamas į parduotuvę, matė, kaip R. S. automobilis stovėjo ant žolės, vairuotojo brolis ėjo iš parduotuvės neblaivus. Jis pradėjo važiuoti nuo kalniuko ir nesugebėjo sukti vairo, matėsi, kad jis neblaivus. Pilietis atsitrenkė į automobilį, jis šaukė jam sustoti, bet šis nuvažiavo, ne keliu, o kelkraščiu. Su draugu iškvietė policiją, vairuotojo nepažinojo, žinojo jo brolį, nes gyvena viename kaime. Jisai atsitrenkė į jo automobilio galinį kairį bamperį, nes važiavo nuo kalniuko bandė sukti ir įvažiavo. S. V. sėdintį už vairo matė kažkur 5-10 metrų atstumu, aiškiai matė jo veidą. Kai kliudė automobilį vairuotojo brolis jau sėdėjo viduje. Vairuotojo brolis yra jo kaimynas, jų santykiai neutralūs. Kad vairuotojas neblaivus suprato, nes vairuotojas vairą suko netolygiai, stovėjo ant kalniuko, kur negalima stovėti bei iš jo važiavimo manieros.

L. R. O. parodė, kad su draugu važiavo į parduotuvę ir pamatė Reno automobilį, kurį galimai vairavo girtas vairuotojas. Ėjo link parduotuvės, matė, kaip pas jį įlipo keleivis ir automobilis pradėjo važiuoti bei atsitrenkė į jo draugo automobilį. Jog vairuotojas girtas matėsi iš to kaip vairuoja. Pradėjęs važiuoti, važiavo per žolę, atsitrenkė į galą kairės pusės bamperį. Draugas jam šaukė sustoti, tačiau šis nuvažiavo, tuo metu aikštelėje buvo keturiese. Keleivis gyvena tame pačiame kaime. A. Ž. automobilio matėsi įbrėžimai ir ant Reno priekinio kairės pusės bamperio matėsi stiprūs įbrėžimai. Nuo žolės tokie įbrėžimai negalėtų būti.

S. V. mato antrą kartą jį apkalbėti priežasčių neturi, matė patį įsirėmimo momentą.

Liudytoja B. G. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad į pranešėjo automobilį įvažiavo sidabrinės spalvos Reno automobilis ir iš įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą rado pranešėją ir jo keleivį, pastebėjo nežymius įbrėžimus. Nuvažiavo į Arnionių I kaimą ir pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį. Namo viduje rado vairuotoją, kurį atpažino nukentėjusysis, kaip vairavusį automobilį, šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Apžiūrėjo automobilius ir pagal apgadinimus buvo matyti kad jie atitiko, buvo nestiprus kontaktas. Nuo gėlės akacijos tokie įbrėžimai negalėjo atsirasti. Vienas automobilis buvo šviesus, kitas tamsus.

Liudytoja J. M. parodė, kad pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą, rado automobilį Rover ir du jaunuolius, kurie teigė, kad buvo eismo įvykis. Parodė apgadinimus, nurodė vyrą kuris vairavo Reno scenic ir pasisiūlė parodyti kur galimai jis gali būti. Su jaunuoliais važiavo jo ieškoti, jie buvo vietiniai, važinėjant viename iš daugiabučio namo kiemų pamatė automobilį Reno. Sugadinimai buvo nežymus nubrozdinimai, Roverio kairės pusės galas prie sparno, o R. S. kairės pusės priekinio bamperio kampas. Nustatė, kad šitie du automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, pagal liudininkų parodymus. Liudininkai nurodė vairuotoją, jį atpažino, S. V. akivaizdžiai buvo neblaivus. Nuo žolės tokie apgadinimai negalėjo būti. Apgadinimai abiejų automobilių buvo viename aukštyje.

L. V. V. parodė, kad S. V. jo brolis. Liepos 2 d. turėjo važiuoti į Švenčionis, buvo susitaręs, kad jį nuveš brolis. Su broliu susitiko Pabradėje ir nuvažiavo į Arionių kaime esančią parduotuvę. Pats išlipo iš automobilio, o brolis liko sėdėti automobilyje. Parduotuvėje nusipirko 0.7 l degtinės butelį. Išėjęs iš parduotuvės atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į kitą kaimą, pas draugą, kur išgėrė 0.7 l degtinės keturiese apie 7 valandą atvažiavo policijos pareigūnai. Sakė, kad įvyko avarija, bet jokios avarijos nebuvo. Kai išėjo iš parduotuvės automobilių šalia nebuvo, kad kas šauktų stok ar panašiai nieko negirdėjo.

L. S. G. parodė, kad S. V. jam pažįstamas. Jis buvo nuėjęs pas pažįstamą, ten atvažiavo Stanislovas ir Vaitekas, pas Danilevičių išgėrinėjo degtinę, Stanislovas vaišino. Atvažiavo policija, Stanislovas davė parodymus, kai jis atvažiavo buvo blaivus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)255/2014).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jo atstovo paaiškinimus, institucijos, atstovo paaiškinimus, liudytojų, pareigūnų parodymus, ištyrus administracinę bylos medžiagą teismas daro išvadą, jog nesurinkta neginčytinų įrodymų, kad S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nukentėjusysis Ž. B. ir liudytojas R. O. parodė, kad vairuotojo manevravimas priminė neblaivaus asmens važiavimą. Atvykus pareigūnams pas S. V., S. V. buvo rastas neblaivus, kaip pats aiškina grįžo iš parduotuvės pas draugus ir gėrė degtinę. L. Ž. B. ir R. O. teismo posėdžio metu nurodė, jog gerai matė, kad automobilį vairavo S. V., kai jis atsitrenkė jie šaukė, tačiau šis nereagavo ir nuvažiavo. Liudytojai jo nepažinojo, atpažino tik kartu buvusį vairuotojo brolį, kuris yra jų kaimynas. Tačiau šiuo atveju iš vairavimo stiliaus ir manevravimo, negalima daryti kategoriškos išvados, jog S. V. vairavo transporto priemonę neblaivus. Tai kad vairavimo stilius priminė neblaivaus vairuotojo vairavimą yra tik prielaida, kuria nutarimas negali būti grindžiamas. Tačiau nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jo S. V. vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio. Nors S. V. teigia, jog jis jokio eismo įvykio nepadarė. Tačiau tokius jo parodymus paneigia Ž. B. ir R. O. parodymai, kad gerai matė, kad automobilį vairavo S. V., ir atsitrenkė į mašiną. Ž. B. šaukė, kad sustotų, šias aplinkybes patvirtino ir R. O.. Jų abiejų parodymai, duodant pareigūnams, tiriant administracinio teisės pažeidimo byla ir teismo posėdžio metu sutampa, jų suinteresuotumas apkalbėti pažeidėją nenustatytas. Pareigūnai vykę įvykio vietą, po įvykio radę S. V. teigė, jog jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo automobilis buvo apibraižytas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad S. V. tą dieną niekur neatsitrenkė. Tačiau teismas šioje byloje kritiškai vertina V. V. parodymus, kadangi V. V. teigė, jog ant brolio mašinos nebuvo jokių sugadinimų. Po to teigė, jog anksčiau buvo nulūžusi plastmasė. Pat S. V. teigė, jog įbrėžimai atsirado nuo žolės. Teismui kelia abejonių, S. V. iškelta versija, kad galėjo automobilį susibraižyti į žoles, nes prieš kurį laiką jo automobilį tempė. Tai, kad automobilį galėjo susibraižyti į akacijas, atrodo neįtikinama. Pareigūnai nurodė, kad ant S. V. automobilio matėsi įvykio žymės, buvo matyti mėlynos spalvos dažai, automobilių pažeidimai buvo panašiame lygyje. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobilių apgadinimai, nors automobiliai ir sugadinimai užfiksuoti ne vienoje fotonuotraukoje kartu, tačiau palyginus ant automobilių esančius sugadinimus, teismas neturi jokio pagrindo abejoti pareigūnų duotais parodymais teisme, kad palyginus pažeidimus jų aukščiai ir spalvos sutapo. Iš byloje esančios Utenos apskrities VPK Molėtų raj. PK informacijos apie įvykį, matyti, jog užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai Renault M. S. , valst. Nr. –priekinis bamperis, Rover 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) –užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis ( b.l. 36). Ta aplinkybė, jog byloje esančiose fotonuotraukose nebuvo daryti automobilių sugretinimai ir sugadinimų aukštis nebuvo užfiksuotas liniuote, negali sukelti pagrįstų abejonių ar juo labiau paneigti anksčiau nustatytas aplinkybes, kadangi anksčiau išvardyti duomenys visiškai įrodo, jog minėti automobiliai kontaktavo. Todėl įvertinus visumą įrodymų ir nesant pagrindo netikėti pareigūnų bei nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, teismas konstatuoja, jog S. V. vairavo transporto priemonę, padarę eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Posėdžio metu surinkti įrodymai patvirtina, jog S. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė tiek už vairavimą neblaiviems, kai nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, tiek alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjimo metu nustatyta, jog S. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą. (duomenys neskelbtini) str. 3 d. administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jei tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą ir kai tai padarė neblaivus asmuo. Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, jog S. V. eismo įvykį padarė būdamas neblaivus, tačiau neginčytinai nustatyta, jog S. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kadangi S. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jo veiksmai atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir yra perkvalifikuotini iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies į 126 straipsnio 4 dalį.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą S. V. veika buvo kvalifikuota ir pagal ATPK 130² str. ATPK 130² str. numato atsakomybę asmeniui už pakartotinį vairavimą neblaiviam, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal (duomenys neskelbtini) str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti ar nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog S. V. patraukimui atsakomybėn pagal ATPK 130² str. aktualu yra, ar įvykdytas ir kada įvykdytas nutarimas, pagal kurį jis baustas už vairavimą neblaiviu ir spręstina apie nuobaudų galiojimą, vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad laikoma, jog asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu šis asmuo per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Kaip matyti, asmens buvimo baustu laikotarpį ir baustumo išnykimo momentą įstatymų leidėjas sieja ne su nuobaudos paskyrimo, o su nuobaudos įvykdymo laiku. Tokiu būdu sistemiškai aiškinant ATPK 36 str. ir 130² str. akivaizdu, kad pagal ATPK 130² str. asmuo atsako, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nepraėjus metams nuo tos dienos, kai pasibaigia anksčiau jam paskirtos pagrindinės (ar papildomos) administracinės nuobaudos vykdymas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad S. V. baudą buvo sumokėjęs 2008-07-24 (teismui pateikta baudos mokėjimo kvito kopija), pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-07-24 nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir jam buvo paskirta 1000 litų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Iš teismų informacinės

duomenų sistemos Liteko matyti, jog S. V. baudą sumokėjo 2008-07-24. Specialiosios teisės atėmimo terminas baigėsi 2009-02-22. Taigi šiuo atveju nuobaudos vykdymo terminas yra pasibaigęs 2010-02-22. Todėl jo veiksmuose pakartotinumo nėra. Atsižvelgiant į tai administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130² str., numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.).

S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina mažiausia sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teismas

nutarė:

S. (V.) V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir skirti 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130² str. S. V. atžvilgiu nutraukti.

Transporto priemonę Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti savininkui, nuo nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti administracinės bylos numerį A.2.6.-1590 -834/2015ir ROIK 0504720.

I. S. V., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.