Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo pavaduotojo V. P. apeliacinį skundą dėl 2015 m. balandžio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Ž. T. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Ž. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, t.y. darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, esant darbo sutarties požymiams, laikotarpiu nuo 2015-02-09 iki 2015-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoservise (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), leido N. S. dirbti automechaniko darbą, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2, 3, 6 d., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai yra įtvirtinta DK. Pagal DK 98 str. 1 d. nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Kartu pažymėtina, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas iš sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, o administracinių teisės pažeidimų kodekse šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių. Jis pažeidžia konstitucines žmonių teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, nelegalus darbas iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Taigi nelegalus darbas daro žalą ne tik konkrečiai nelegaliai dirbančiam asmeniui, tačiau ir valstybei.

Tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo daryti išvadą, jog N. S. 2015-02-09 - 2015-02-10 dirbo nelegaliai, kaip tai suprantama ATPK 41³ str. prasme.

Matyti, kad N. S. 2015-02-09 ir 2015-02-10 dienomis atėjo į darbą, nors 2015-02-06 su juo darbo sutartis su buvo nutraukta. 2015-02-04 įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, N. S. nepasirašė, šis dokumentas jam nebuvo įteiktas ir išsiuntus jį paštu (15, 17 b. l.). Tačiau vien tai, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu, leidžiančiu konstatuoti, jog buvo padarytas ATPK 41³ str. pažeidimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015-02-04 administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. T., kaip įmonės direktorius, N. S. įspėjo, jog nuo 2015-02-06 darbo sutartis su juo bus nutraukta (15 b. l.). Neabejotina, kad N. S. apie šį įspėjimą, nors jame ir nepasirašė, žinojo – tai patvirtina tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. T. paaiškinimai, tiek paties N. S. parodymai, iš kurių akivaizdu, jog N. S. pirmiau aptartame įspėjime atsisakė pasirašyti, kadangi nesutiko su jo darbo įvertinimu bei dėl to sekusiu jo atleidimu iš darbo (8, 49 – 51 b. l.). Bylos duomenys taip pat rodo, jog su N. S. buvo atsiskaityta už iki 2015-02-06 išdirbtą laiką, išmokėta už nepanaudotas atostogas (21, 22 b. l.). Kartu matyti ir tai, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauti duomenys patvirtina, kad N. S. darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2015-02-06 (10 b. l.). Taigi šiuo atveju daugiau negu akivaizdu, jog tarp darbuotojo ir darbdavio kilo nesutarimas, darbuotojas nesutiko su tuo, kad jo bandomojo laikotarpio darbo rezultatai yra nepatenkinami ir dėl to su juo bus nutraukta darbo sutartis. Kaip minėta, šiuo atveju esminę aplinkybę, t. y. kad jis bus atleistas iš darbo nuo 2015-02-06, N. S. taip pat neabejotinai žinojo. Tokiu būdu vien 2015-02-04 įspėjimo bei 2015-02-06 įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo neįteikimas darbuotojui, šiuo atveju negali būti pripažintas besąlygišku pagrindu konstatuoti ATPK 41³ str. pažeidimą.

Priešingai, pirmiau aptarti duomenys rodo, kad 2015-02-09 ir 2015-02-10 N. S. dirbo savavališkai, o ne darbdavio iniciatyva. Kiekvienas pilnametis, suaugęs, minimalų išsilavinimą turintis žmogus, žinodamas, jog su juo 2015-02-06 ketinama nutraukti darbo sutartį, tačiau nebūdamas tuo iki galo įsitikinęs, atėjęs į darbą po savaitgalio, t.y. 2015-02-09 – 2015-02-10 dienomis, turėtų tuo įsitikinti, pasidomėti kaip yra iš tikro serviso vadovo ar susisiekti su pačios įmonės vadovu. Kad vadovas buvo Ž. T. jis taip pat žinojo, nes turėjo darbo sutartį. Nesutikdamas su atleidimo iš darbo faktiniu ar teisiniu pagrindu jis turėtų ginčyti jį teismine tvarka. Šiuo atveju N. S. pats nebuvo pakankamai rūpestingas, nesidomėjo savo faktine padėtimi, apie su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimą ir elgėsi nepakankami principingai. Jis pats savavališkai 2015-02-09 ir 2015-02-10 dienomis atvyko į darbą ir nesiekė įsitikinti, ar darbo sutartis su juo iš tiesų nėra nutraukta. Šiais duomenimis netikėti nėra jokio pagrindo. Papildomai pažymėtina, kad nors N. S. tvirtina, jog 2015-02-09 bei 2015-02-10 atėjęs į darbą jis atliko savo darbo funkcijas, tačiau be jo paaiškinimo, to nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. T. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis dienomis iš tiesų buvo nelegaliai įdarbinęs N. S., kad tarp jų buvo susiklostę tokie darbo teisiniai santykiai, kaip jie suprantami būtent ATPK 41³ str. prasme. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2015 m. balandžio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojo V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.