Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mildos Vainienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjoms I. K. ir J. N., pareiškėjų atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, atsakovės atstovei Lilijai Krezub, trečiojo suinteresuoto asmens J. K. atstovui advokatui Egidijui Balčiūnui, trečiojo suinteresuoto asmens R. K.-A. atstovui advokatui Deividui Kursevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. K. ir J. N. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys J. K., R. K.-A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos I. K. ir J. N. (toliau – pareiškėjos) padavė teismui skundą (b. l. 1-3), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 04 02 sprendimus Nr. 41-15788 ir Nr. 41-15789.

Paaiškina, kad pareiškėjos buvo pretendentės atkurti nuosavybės teises į K. K. iki nacionalizacijos valdytą 7,84 ha žemės ir miško plotą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone. Taip pat į šio buvusio savininko turtą nuosavybės teisės buvo atkuriamos J. K. ir J. V.. Visi pretendentai 1990 09 06 sudarė sutartį, kad nuosavybės teisės į žemę, mišką bus atkuriamos taip: I. K. ir J. N. po 1 ha žemės, J. K. suteikiant 4,42 ha žemės, J. V. 1,42 ha žemės ekvivalentine natūra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 04 02 sprendimais Nr. 41-15787, 41-15788 ir Nr. 41-157789 nuosavybės teisės buvo atkurtos. Sprendimuose yra nurodyta, kad: 1. „Atkurti nuosavybės teises į pilietei J. N. – 1 ha (I. K., J. K.) tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,00 ha žemės, - ha miško, - ha vandens telkinio“. Toliau sprendimų 1.2 punkte yra išaiškinimas, kad turtas gražinamas suteikiant trims bendraturčiams (J. N., I. K. ir J. K.) bendrus 4,09 ha žemės sklypą ir 1,76 ha miško sklypą. Pareiškėjos buvo tikros, kad susitarė priimti po 1 ha žemės, todėl iš karto nepastebėjo, kad joms grąžintas žemės plotas sumažintas ir vietoj jo suteiktas miško plotas. Pradėjo aiškintis žemėtvarkos skyriuje ir paaiškėjo, kad nuosavybės teisės į žemę ir mišką pareiškėjoms atkurtos Vilniaus apskrities viršininko sprendimų projektų pagrindu. Sprendimų projektai neva buvo suderinti su pareiškėjomis, juose yra jų parašai ir žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus S. B. parašas. Apžiūrėjus pateiktus sprendimų projektus paaiškėjo, kad yra suklastoti pareiškėjų parašai. Į žemės sklypų apžiūrėjimą ir paženklinimą jos nebuvo kviečiamos, už jas dokumentuose pasirašė nežinomi asmenys. Dėl to pareiškėjų iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-773-06 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė, gautos išvados, kad pareiškėjų parašai sprendimų projektuose yra suklastoti. Pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimo Nr. 41-15787 panaikinimo. Teismas panaikino 2003 04 02 sprendimą Nr. 41-15787 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“. Pareiškėjos po teismo sprendimo pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo iš naujo, paaiškėjo, kad tai, jog buvo panaikintas vienas iš trijų sprendimų, nėra pakankamas pagrindas pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras iš naujo. Kreipdamosi į teismą dėl sprendimo Nr. 41-15787 panaikinimo pareiškėjos buvo įsitikinusios, kad jo panaikinimo pakaks, kad iš naujo būtų pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, nes panaikintame sprendime (kaip ir kituose dvejuose) nurodyti visi bendrasavininkai ir bendra jiems tenkanti žemės sklypo dalis. Tačiau paaiškėjo, kad reikia panaikinti visus tris sprendimus. Pareiškėjos remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimu administracinėje byloje Nr. A-261-394/2011 ir nurodo, kad šioje byloje ginčijami sprendimai priimti atlikus tas pačias procedūras, kaip ir panaikintas sprendimas, LVAT nurodė, kad procedūros buvo neteisėtos, mano kad ir du ginčijami sprendimai turi būti panaikinti dėl tų pačių motyvų ir tais pačiais pagrindais. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas Nr. 41-15789 buvo priimtas atsižvelgiant į sprendimo projektą ir žemės sklypų planą, kuriuose suklastoti pareiškėjos I. K. parašai. Šie faktai nustatyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir LVAT sprendime. Dėl to paties pagrindo naikintinas ir sprendimas Nr. 40-15788. Šiais sprendimais pažeidžiamos abiejų pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, nes dėl sprendime nurodytų dalių pareiškėjos savo valios neišreiškė, tuo buvo pažeistos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Todėl remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad kol kas neginčija sandorių, pagal kuriuos ginčo sklypai perėjo tretiesiems asmenims, tačiau mano, kad tam turės galimybę ateityje, kai bus išnagrinėta ši administracinė byla. Paaiškino, kad supranta, jog ir panaikinus sprendimus, visa žemė negalės būti laikoma laisva.

Paaiškina dėl pakartotinio žemės sklypų nustatymo paženklinimo. Nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad jos kreipėsi į NŽT ir joms buvo paaiškinta, kad sklypo ribų nustatymas ir paženklinimas yra negalimi, nes panaikintas tik vienas iš sprendimų. Teigia, kad pareiškėjos dėl to nepateikė jokių įrodymų. Dėl pareiškėjų valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsniu, Vyriausybės 1991 08 15 nutarimu Nr. 331. Nurodo, kad jau pagal tuos teisės aktus prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo reikėjo nurodyti ir tai, ar pilietis pageidauja atkurti nuosavybės teisę natūra ar pageidauja gauti kompensaciją. Nustatyta, kad J. K. pateikė prašymą grąžinti žemę, prašė K. K. P. vardu nustatyti turėtos žemės plotą. Pretendentai į buvusio savininko K. K. žemės valdą, turėtą Vilniaus rajone, Rudaminos valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime), 1999 09 06 susitarė rašytiniu susitarimu savo nuosavybės teisę į žemę ir mišką atstatyti taip: I. K. pretenduoja atkurti nuosavybės teisę natūra į 1 ha žemės sklypą, J. K. – į 4,42 ha, J. N. – natūra į 1 ha, J. V. – ekvivalentine natūra 1,42 ha. Pareiškėjos įstatymo nustatytais terminais ir forma nebuvo pateikusios jokio prašymo atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko K. K. žemės valdą, nenurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl vienintelis pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą buvo J. K., kurio teises ir paveldėjo trečiasis suinteresuotas asmuo J. K. Iš LVAT 2011 04 07 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-261-394/2011 daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimas panaikintas dėl to, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovo sprendimas galėjo būti kitoks, jeigu nebūtų padarytas byloje nustatytas pažeidimas. Daroma išvada, kad pareiškėjų ginčijamiems sprendimams gali turėti įtakos pareiškėjų valia. Pareiškėjos skunde aiškina, kad ginčijamų sprendimų turinys neatitinka 1999 09 06 pretendentų rašytinio susitarimo turinio ir jame išreikštos valios, tačiau ginčijamų sprendimų turinys atitinka 1999 09 06 pretendentų rašytinį susitarimą. Tikrojo rašytinio susitarimo pareiškėjos nepateikia, nors tai būtų vienintelis dokumentas, kuris patvirtintų, kad jos gali būti pretendentėmis į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjos iš viso nebuvo atsakovui pateikusios prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o pareiškėjų valia atsispindėjo tik 1999 09 06 pretendentų rašytiniame susitarime. Remiasi CK 6.189 straipsnio 1 dalimi ir aiškina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šiuo susitarimu išreikšta pretendentų valia nėra nuginčyta, galioja, sudarytojams turi įstatymo galią, todėl susitarimas yra privalomas vykdyti. Mano, kad pareiškėjų teiginys, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, rėmėsi dokumentais, kuriuose pareiškėjos savo valios neišreiškė, nėra teisingas. Mano, kad būtina nustatyti tikrąją pareiškėjų valią. Prašo atmesti skundą ir palikti galioti Vilniaus apskrities viršininko 2003 04 02 sprendimą Nr. 41-15788.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. K. 1992 12 10 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti buvusio savininko K. K., P. nuosavybės teisėmis valdytą 8 ha žemės plotą, iš jo 2 ha miško. Įpėdiniais taip pat nurodė I. K., J. N. ir J. V. (b. l. 135, 187).

I. K., J. K., J. N. ir J. V. 1999 09 06 susitarimu susitarė nuosavybės teises į žemę ir mišką atstatyti taip: I. K. atitenka natūra 1 ha žemės, J. K. – natūra 4,42 ha, J. N. natūra – 1 ha ir J. V. – ekvivalentine natūra 1,42 ha žemės (b. l. 99, 137).

Vilniaus apskrities administracijos 1999 10 15 pažymoje Nr. 6472 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nustatyta, kad J. V. turi nuosavybės teisę į 1,42 ha žemės (b. l. 138), 1999 10 15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ – kad J. K. turi nuosavybės teisę į 4,42 ha žemės (b. l. 139), 1999 10 15 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ – kad I. K. turi nuosavybės teisę į 1,00 ha žemės (b. l. 140) ir pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nustatyta, kad J. N. turi nuosavybės teisę į 1,00 ha žemės (b. l. 141).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 04 02 sprendimu Nr. 41-15787 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“ atkūrė J. N. nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,00 ha žemės, grąžinant natūra 1 ha (skl. (duomenys neskelbtini) -0,42 ha; (duomenys neskelbtini)-0,58 ha) bendrosios nuosavybės teise su I. K. (1 ha) ir J. K. (3,85 ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (b. l. 127).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 04 02 sprendimu Nr. 41-15788 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“ atkūrė J. K. nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,42 ha žemės, grąžinant natūra 0,57 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valdai) ir 3,85 ha (skl. (duomenys neskelbtini) – 3,25 ha; (duomenys neskelbtini)-0,60 ha) bendrosios nuosavybės teise su I. K. (1 ha) ir J. N. (1 ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (b. l. 122).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 04 02 sprendimu Nr. 41-15789 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. K.“ atkūrė I. K. nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,00 ha žemės, grąžinant natūra 1 ha (skl. (duomenys neskelbtini) -0,42 ha; (duomenys neskelbtini)-0,58 ha) bendrosios nuosavybės teise su J. N. (1 ha) ir J. K. (3,85 ha) bendrą 4,09 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 1,76 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai (b. l. 126).

Pareiškėjos prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 04 02 sprendimus Nr. 41-15788 ir Nr. 41-15789.

Nustatyta, kad pareiškėjos kitoje byloje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. I-333-624/2010) prašydamos panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 04 02 sprendimą Nr. 41-15787. Nurodytoje byloje LVAT 2011 04 07 sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003 04 02 sprendimą Nr. 41-15787 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei J. N.“ (LVAT bylos Nr. A-261-394/2011).

LVAT sprendime nurodyta, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projekte, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo 2002 12 16 akte, taip pat žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne pareiškėjos. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 10 12 specialisto išvada Nr. 11-1601(06) yra įrodyta, kad minėtuose dokumentuose pasirašė ne pareiškėjos. Konstatuojama, kad ši aplinkybė yra reikšminga vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pirmosios instancijos teismas privalėjo ją ištirti.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 10 12 specialisto išvadoje Nr. 11-1601(06) (b. l. 16-19) yra nustatyta, kad: sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei I. K. projekte (be datos), eilutėje „suderinta:“ šalia žodžių „I. K.“, pasirašė ne I. K.; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, šalia žodžių „I. K.“, pasirašė ne pati I. K.; nustatyti, ar žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane šalia žodžių „I. K.“ pasirašė pati I. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima, nes pateikta parašo kopija; dviejuose 2002 12 16 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose, šalia įrašo „I. K.“ pasirašė ne pati I. K.; sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J. N. projekte (be datos), eilutėje „Suderinta:“ šalia žodžių „J. N.“ pasirašė ne pati J. N.; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, šalia žodžių „J. N.“ pasirašė ne pati J. N.; nebuvo galima nustatyti, kas pasirašė žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini), nes pateikta kopija; dviejuose 2002 12 16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose šalia įrašo „J. N.“ pasirašė ne pati J. N..

Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, kurių atlikimo teisėtumą ginčija pareiškėjos, nustatytos Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau - Atkūrimo tvarka) ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (toliau – ir Metodika).

Metodikos 111 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengtą pagal šios Metodikos 7 priedą, pasirašo pretendentai, kuriems ženklinami žemės sklypai (arba jų įgalioti asmenys pagal notariškai patvirtintus įgaliojimus), kiti kviestiniai asmenys ir paženklinimą atlikę specialistai bei ženklinant dalyvavęs žemėtvarkos skyriaus darbuotojas seniūnijoje, jei į asmeninio ūkio žemės sklypo ženklinimą neatvyksta šios žemės naudotojas. Metodikos 112 punkte nustatyta, kad kai paženklinant žemės sklypus dalyvavę pretendentai ar kviestiniai asmenys raštu pareiškia, kad nesutinka su žemės sklypų ribomis, darbai dėl ginčijamų žemės sklypų ženklinimo nutraukiami, o projekto autorius teikia raštišką paaiškinimą žemėtvarkos skyriui. Toliau šių žemės sklypų ženklinimo darbai tęsiami dalyvaujant žemėtvarkos skyriaus atstovui. Jei pakartotinai ženklinant žemės sklypus pretendentai ar kviestiniai asmenys pareiškia nesutinkantys su žemės sklypų ribomis, projekto autorius kartu su žemėtvarkos skyriaus atstovu parengia protokolą, kuriame išdėsto asmenų pretenzijas. Protokolas pateikiamas žemėtvarkos skyriui, kuris tuo atveju, jeigu pretenzijos pagrįstos, šios Metodikos 45 punkto nustatyta tvarka parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl žemėtvarkos projekto pakeitimo. Jeigu kviestiniai asmenys neatvyko nustatytu laiku, jų vėliau pareikštos pretenzijos dėl žemės sklypų ribų paženklinimo nepriimamos.

Atkūrimo tvarkos 103 punkte nustatyta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 11 12 nutarimo Nr. 1347 redakcija, galiojanti nuo 2001 11 17), kad pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės, miško, vandens telkinių sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas apskrities viršininkui.

Atkūrimo tvarkos 107 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimamas dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės. Sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jam nedalyvaujant.

Laikantis nurodytų procedūrų garantuojama pretendento teisė pasirinkti pageidaujamą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui.

Šioje byloje nurodytų procedūrų atlikimą patvirtina du parengti sprendimų projektai (b. l. 130-131, abi pusės). Pirmasis projektas atitinka sprendimą Nr. 41-15788, antrasis – sprendimą Nr. 41-15789, tuo tarpu specialisto išvadoje pasakyta, kad projektuose pareiškėjos pačios nepasirašė.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos nepasirašė pačios žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini) ir plane Nr. (duomenys neskelbtini), tekste nurodyta, kad tiriami buvo parašai dviejuose 2002 12 16 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose (aktai yra byloje, b. l. 147, 148).

Tai patvirtina, kad pareiškėjos nedalyvavo ir Metodikoje nurodytose procedūrose.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 10 15 įstatymo Nr. IX-1135 redakcija) nuostatos suteikė piliečiams teisę pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą iki 2003 04 01. Pareiškėjų ginčijamos procedūros yra atliktos iki 2003 04 01, todėl dėl nurodytų procedūrų pažeidimo buvo apribota pareiškėjų teisė, atsiradus nesutarimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. LVAT analogišku atveju minėtoje byloje dėl vieno iš susijusių sprendimų pripažino, kad negali būti pripažintas atsakovo sprendimas pagrįstu vien dėl to, kad pareiškėjų valia atsakovo sprendime atitinka jų pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nes tokia valia galėjo būti keičiama.

Todėl ir šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės atkurtos vadovaujantis suklastotais dokumentais (nes juos pasirašė ne nurodyti asmenys, t. y. ne pretendentės), nors atsakovas apie tai ir nežinojo, daroma išvada, kad atsakovo 2003 04 02 sprendimais Nr. 41-15788 ir Nr. 41-15789 atkuriant nuosavybės teises į žemę iš esmės pažeistos pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsakovas rėmėsi nuosavybės teisių atkūrimo būtinų procedūrų dokumentais, kuriuose pareiškėjos savo valios neišreiškė, pareiškėjos aiškina, kad tokios valios jos neišreiškė, todėl daroma išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimai yra neteisėti. Teismas vadovaujasi principu, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Iš dalies tą aplinkybę, kad pretendentai buvo susitarę kitaip atkurti nuosavybės teisę, nei nurodyta ginčo sprendimuose, patvirtina pretendentų 1999 09 06 susitarimas (b. l. 137), apie kurį nurodo šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo J. K.. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 04 02 sprendimai Nr. 41-15789 ir Nr. 41-15788 naikinami, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl termino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 11 30 nutartimi pareiškėjoms atnaujino skundo padavimo terminą, todėl šis klausimas iš naujo nėra nagrinėjamas. Teismui atnaujinant terminą jau buvo žinomos visos aplinkybės, kurias nurodo atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo R. K.-A.

Nustatyta, kad su ginčo sprendimais susiję žemės sklypai (jų dalys) pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėjo J. K. ir pagal mainų sutartį perėjo R. K.-A. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, b. l. 26-30).

Šiuo sprendimu asmeninės nuosavybės teisė, įgyta pagal paveldėjimo teisės liudijimą ir mainų sutartį, nėra keičiama. Kol nurodyti sandoriai nėra nuginčyti, šis teismo sprendimas nekeičia minėtų nuosavybės teisinių santykių ir asmeninės nuosavybės teise nurodytiems asmenims priklausantys žemės sklypai negali pereiti į laisvos žemės fondą kaip aiškina atsakovė savo atsiliepime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 04 02 sprendimą Nr. 41-15788 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 04 02 sprendimą Nr. 41-15789 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. K.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.