Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Rasa Steponavičienė patikslino pareiškimo reikalavimus, papildomai prašydama panaikinti pareiškėjo gimimo įraše duomenis apie tėvą. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjo motina buvo sudariusi santuoką su A. M.. Kadangi pareiškėjo gimimo momentu jos santuoka su A. M. nebuvo nutraukta, pareiškėjo gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas sutuoktinis, nors pareiškėjo motina su juo jau negyveno. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. tik formaliai įrašytas pareiškėjo tėvu. Biologinis pareiškėjo tėvas yra J. V.. Pateiktame į bylą teismo sprendime nurodyta, kad A. M. nuo (duomenys neskelbtini) buvo įkalinimo įstaigoje. Taip pat byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad pareiškėjo biologinis tėvas yra J. V.. Po J. V. mirties pareiškėjas rūpinasi likusiu turtu, jį prižiūri, valdo bute likusius daiktus, kas rodo, kad pareiškėjas priėmė palikimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. M. paaiškino, kad jo gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas A. M., tuometinis pareiškėjo mamos T. I. V. (buvusi pavardė M.) sutuoktinis. Pareiškėjui iš jo brolių, seserų yra žinoma, kad A. M. su jų motina keli metai iki (duomenys neskelbtini) nuolatos kartu jau negyveno, A. M. tik retkarčiais atvykdavo ir išvykdavo. Pareiškėjo žiniomis jo motina nuo (duomenys neskelbtini) pradžios kartu gyveno su J. V.. Pareiškėjas iki J. V. mirties ir po jo mirties, prižiūrėjo bendrą turtą – butą, mokėjo mokesčius, pasiėmė šeimos foto nuotraukas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas – A. M., motina – T. I. M., gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). T. I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) A. M. mirė (duomenys neskelbtini) T. I. V. (buvusi pavardė M.), mirė (duomenys neskelbtini) J. V. priėmė palikimą po sutuoktinės T. I. V. mirties. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). J. V. vardu nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės į 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 5/8 dalis garažo, 5/16 dalis pastato – ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis po J. V. mirties niekas dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, testatoriaus registruotų testamentų nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2004 m.).

CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams.

Kasacinis teismas pažymėjęs, kad atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Byloje teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė ir ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai.

Teisme 2024 m. lapkričio 14 d. gautas Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadoje nurodyta, kad J. V. yra R. M. biologinis tėvas su 99,999996 procentų tikimybe.

Byloje esančių įrodymų visuma – pareiškėjo paaiškinimai, kad jo motina nuo (duomenys neskelbtini) pradžios kartu gyveno su J. V., Saldaus rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendime, byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta A. M. ir T. I. M. santuoka, nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjo motina T. I. M. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su kitu vyru, su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus R. bei Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patikimai patvirtina, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. M. tėvas, todėl nustatomas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 391 straipsnis, 442 straipsnis, 444 straipsnis). Nustačius tėvystės faktą, panaikintinas pareiškėjo gimimo metrikų knygoje, esantis (duomenys neskelbtini) dienos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjo tėvas – A. M..

Dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

CK 5.11 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjo bei jo atstovės paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai – mokesčių už butui tiekiamą elektrą ir vandenį, komunalinių atliekų išvežimą mokėjimo kvitai, patvirtina, kad pareiškėjas kaip J. V. įstatyminis pirmos eilės įpėdinis, po J. V. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjo valdyti, toliau mokėdamas mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą, už elektros energiją, vandenį, tiekiamą į J. V. dalinės nuosavybės teise priklausantį ir palikimą sudarantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei perimdamas valdyti daiktus, esančius bute. Taigi, pareiškėjas rūpindamasis palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. mokėdamas einamuosius mokesčius už butui tiekiamą elektros energiją, vandenį, už komunalinių atliekų išvežimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, aktyviais veiksmais aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Esant nustatytoms aplinkybėms, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu, kuris sukels teisines pasekmes pareiškėjui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CK 5.11 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo metrikų knygoje, esantį (duomenys neskelbtini) dienos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjo tėvas – A. M..

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o pareiškėjas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo tėvo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.