- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- ATP-435-312/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19201-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo B. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau tekste – ATPK) 124¹ str. 8 d. ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, taip pat pripažinta kalta pagal ATPK 126 str. 4 d. ir jai paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., minėtos nuobaudos subendrintos ir B. P. paskirta galutinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. P. nubausta pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. už tai, kad ji 2015 m. gruodžio 21 d., apie 16.55 val., T. Narbuto gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (po paklaidos nustatytas 2,78 promilės girtumas), ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais B. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 p., 16 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimą ir pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirti baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti trumpesniam laikotarpiui nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien iš BIRT ataskaitų žiūryklės ir alkotesterio šaknelės duomenų negalima padaryti objektyvios išvados apie pakankamo laiko tarpo iki tikrinimo alkotesteriu praėjimą, policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su alkotesterio parodymų patikimumu, yra nepagrįstos. Iš alkotesterio naudojimo instrukcijos matyti, kad asmens blaivumo tikrinimo data ir laikas alkotesteryje nustatomi (koreguojami) rankiniu būdu. Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad metrologiškai yra tikrinamas tik alkotesterio rodomo alkoholio kiekio iškvėpiamame ore teisingumas, tačiau netikrinamas alkotesterio rodomo asmens blaivumo tikrinimo datos ir laiko teisingumas. Tai reiškia, kad alkotesterio šaknelėje nurodytas apeliantės blaivumo tikrinimo laikas nėra absoliučiai tikslus. Visa tai patvirtina, kad išvada, jog iki blaivumo tikrinimo buvo praėjęs ne mažesnis nei 17 min. laiko tarpas, nėra pagrįsta ir negali būti vertinama kaip absoliučiai teisinga. Bylos nagrinėjimo metu B. P. paaiškino, kad ji apie 50 g konjako išgėrė prieš pat vairuodama automobilį, nuo namų, iš kurių važiavo, iki sustabdymo vietos galėjo praeiti vos 7 minutės, blaivumas buvo tikrinamas iš karto sustabdžius apeliantę, alkotesterio rodmenis iškreipė burnoje likę alkoholio likučiai, ji tiksliai nupasakojo visas sustabdymo ir bendravimo su pareigūnais aplinkybes. Visa tai objektyviai patvirtina, kad apeliantė puikiai orientavosi, ji prisimena visas aplinkybes, be jokių trukdžių rašė dokumentuose savo vardą, pavardę, pasirašinėjo, aiškiai rašė datą. Esant tokiai situacijai byloje užfiksuoti alkotesterio rodmenys yra abejotini, būti sunkaus girtumo apeliantė negalėjo. Burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio rodmenis, jiems įtakos gali turėti ir aromatiniai gėrimai, purkštukai į burną, vaistai, turi būti vengiama greito įkvėpimo ir iškvėpimo per burną. Visa tai patvirtina, kad alkotesteris yra jautrus bet kokiems dirgikliams, kas ir šiuo atveju galėjo turėti įtakos neteisingų rodmenų užfiksavimui.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, ignoruodamas jų akivaizdžius prieštaravimus ir esminius neatitikimus. Apklaustas policijos pareigūnas D. Č. nurodė, kad nuo pranešimo apie įtartiną automobilį gavimo iki apeliantės sustabdymo praėjo gal 3-5 minutės, o alkotesteris buvo pateiktas iš karto. Taip pat šis pareigūnas nurodė, kad pasirašyti dokumentuose B. P. neatsisakė, o nepasirašė ir nerašė paaiškinimo, nes nepajėgė. Tuo tarpu, pareigūnas A. (A.) D. teisme nurodė, kad apeliantės parašo dokumentuose nėra, nes ši atsisakė pasirašyti. Taip pat pažymima, kad pagal klinikinius požymius, t. y. išvaizdą, orientavimąsi aplinkoje ir kt., apie asmens girtumą preliminariai gali spręsti tik specialių žinių turintys medicinos specialistai, o tokių žinių šioje srityje neturintys policijos pareigūnai negali daryti jokių išvadų. Apeliantė nesikreipė į gydymo įstaigą dėl pakartotinio blaivumo tikrinimo, nes važiavo su dviem mažamečiais vaikais, kuriais reikėjo rūpintis, juos raminti.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė pateikė vairuotojo pažymėjimą ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tačiau pastarieji pasakė, kad jis nereikalingas ir jo nepaėmė. Bylos nagrinėjimo metu apklausiamas policijos pareigūnas A. D. patvirtino, kad vairuotojo pažymėjimą apeliantė buvo pateikusi. Visa tai patvirtina, kad ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo B. P. nepadarė ir nuobauda jai yra paskirta nepagrįstai.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šiuo metu B. P. rūpinasi savo neįgalia mama A. O., kuri viena gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl savo silpnos sveikatos ji savarankiškai praktiškai nejuda, todėl tik apeliantė ir tik automobiliu gali ją nuvežti į gydymo įstaigas, taip pat atvežti jai maisto ir medikamentų. 2015 m. balandžio mėn. B. P. diagnozuota eilė kairės čiurnos sąnario ir susijusių raiščių sutrikimų, dėl kurių ir ji negali išsiversti be automobilio, nes dėl didžiulių kairės pėdos skausmų negali toliau paeiti. Be to, ji rūpinasi mažamečiais vaikais, kurie be pradinės „V.“ mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), nuolat lanko ir eilę neformaliojo ugdymo įstaigų – (duomenys neskelbtini) mokyklą, sporto klubą „B.“ ir (duomenys neskelbtini) šokių studiją. Apeliantės sutuoktiniui F. P. labai dažnai tenka vykti į trumpalaikes ir ilgalaikes tarnybines komandiruotes, organizuojamas tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek kitose užsienio valstybėse, todėl nuvežti dukras į jų lankomas ugdymo įstaigas ir pasiimti iš jų, pasirūpinti neįgalia mama, o taip pat ir savo sveikata gali tik pati apeliantė ir tik automobiliu. Visa tai patvirtina, kad ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra per griežta ir inkriminuojamam teisės pažeidimui neproporcinga. Lengvinančios aplinkybės, t. y. tai, kad B. P. nuoširdžiai gailisi, nesukėlė jokios grėsmės aplinkiniams, nuostolių, iš karto ėmėsi šalinti administracinio teisės pažeidimo padarymo priežastis, administracinės nuobaudos paskyrimas daro didžiulę įtaką apeliantės atliekamoms svarbioms visuomeninėms pareigoms bei vykdomoms funkcijoms, patvirtina būtinybę paskirti jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
B. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl B. P. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvykio vietoje pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus ir liudytoją, išreikalavo papildomus duomenis. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl B. P. kaltės, padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šalino kilusius neaiškumus ir tikslinosi įvykio aplinkybes.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
ATPK 124¹ str. 8 d. numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2015 m. gruodžio 21 d., apie 16.56 val., buvo registruotas pranešimas telefonu, kad link PC „Panorama“ važiuoja automobilis „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus vairuotojas, pavojingai manevruoja (b. l. 52-53). Apie tai pranešęs asmuo V. K. (V. K.) apklausos metu teisme parodė, kad nuo to momento, kai jis pamatė minėtą automobilį iki policijos pareigūnai jį sustabdė praėjo apie 10 minučių, visą šį laiką jis telefonu bendravo su policijos pareigūnais, gal 10-15 minučių (b. l. 61). Apklausiamas liudytoju D. Č. nurodė, kad nuo pranešimo gavimo iki automobilio sustabdymo praėjo maždaug 5 minutės, nuo pirmo pasiūlymo pūsti į alkotesterį iki tol, kol buvo pripūsta, praėjo dar apie 5-7 minutės, nes iš pirmo karto pažeidėjai pripūsti nepavyko (b. l. 44). Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo tada, kai gavo pranešimą, iki tada, kai pamatė automobilį, praėjo apie 15-20 minučių ir dar praėjo nemažai laiko, kol vairuotoja papūtė į alkotesterį (b. l. 46). Alkotesterio rodmenys užfiksuoti 2015 m. gruodžio 21 d., 17.13 val. (b. l. 8). Tai reiškia, kad nuo pranešimo gavimo momento iki alkotesterio rodmenų užfiksavimo momento praėjo 17 minučių, o tai reiškia, kad nuo B. P. išvažiavimo iš namų praėjo dar daugiau laiko. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad data ir laikas alkotesteryje yra nustatomi rankiniu būdu, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju, laikas ant kvito yra netikslus, jokių tai patvirtinančių duomenų apeliantė nepateikia. Juo labiau, kad visi apklausti liudytojai nurodo panašų laiką. Natūralu, kad tiksliai apibrėžti praėjusio laiko liudytojai negali, nes buvo apklausiami praėjus keliems mėnesiams po įvykio, todėl tokie jų parodymai negali būti laikomi prieštaringais.
Aukščiau aptarti duomenys paneigia B. P. tvirtinamas aplinkybes, kad nuo to momento, kai ji išvažiavo iš namų Justiniškių gatvėje, iki sustabdymo T. Narbuto gatvėje momento praėjo 7 minutės. Net ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantys Google žemėlapių duomenys nepatvirtina šių aplinkybių. Juose nurodyta, kad nuo Justiniškių g. 38 iki Saltoniškių g. automobiliu kelionė trunka 9 minutes (b. l. 33-34). Nors B. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sustabdymo metu automobilių nebuvo (b. l. 37), iš liudytojų parodymų matyti, kad tuo metu T. Narbuto gatvėje buvo spūstis, toje spūstyje ir judėjo apeliantės vairuojamas automobilis, dėl intensyvaus eismo policijos pareigūnai automobilį nuvairavo į saugesnę vietą tolesniam aplinkybių aiškinimuisi (b. l. 44, 46-47, 61). Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad 7 minutės yra per trumpas laiko tarpas B. P. atvažiuoti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iki sustabdymo vietos T. Narbuto gatvėje ties Policijos departamentu (Saltoniškių g. 12, Vilnius) 2015 m. gruodžio 21 d., apie 17 val., t. y. darbo dieną piko metu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuo alkoholio vartojimo momento iki tikrinimo alkotesteriu nagrinėjamu atveju praėjo daugiau nei 15 min. Tai reiškia, kad alkotesterio rodmenys yra teisingi, o apeliantės burnoje negalėjo būti alkoholio likučių. Liudytojas D. Č. patvirtino, kad jei burnoje būtų alkoholio likučiai, alkotesteris nutrauktų matavimą ir promilių neparodytų (b. l. 44). Kad, nagrinėjamu atveju, naudotas alkotesteris gali aptikti alkoholio likučius burnoje, nurodė ir liudytojas A. D. (b. l. 46). Apeliaciniame skunde keliamos prielaidos, kad alkotesterio rodmenims įtakos gali turėti ir aromatiniai gėrimai, purkštukai į burną, vaistai, turi būti vengiama greito įkvėpimo ir iškvėpimo per burną, kas ir šiuo atveju galėjo turėti įtakos neteisingų rodmenų užfiksavimui. Tokios prielaidos nėra patvirtinamos jokiais objektyviais duomenimis, nenurodoma, kad apeliantė būtų vartojusi aromatinius gėrimus, vaistus ar naudojusi purkštukus į burną. 2,78 prom. girtumas paneigia B. P. nurodomas aplinkybes, kad ji išgėrė tik 50 g konjako. Be to, įvykio metu ji policijos pareigūnų neinformavo, kad prieš išvažiuodama išgėrė nedidelį kiekį alkoholio ir alkotesterio rodmenys gali būti netikslūs dėl nuo alkoholio vartojimo praėjusio nedidelio laiko tarpo, neprašė leisti pūsti dar kartą, todėl tokia B. P. pozicija vertinama kritiškai ir laikoma siekiu sušvelninti teisinę padėtį. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pažeidėja nevažiavo į gydymo įstaigą dėl pakartotinio blaivumo tikrinimo, nes buvo su dviem mažamečiais vaikais, kuriais turėjo rūpintis, teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad į įvykio vietą atvažiavo jos sutuoktinis, su kuriuo ji ir išvažiavo, o tikrinti kraujo nevažiavo, nes nežinojo, kad to reikia.
Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad B. P. papasakojo visas jos sustabdymo ir bendravimo su policijos pareigūnais aplinkybes, kas patvirtina, kad jai negalėjo būti nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nes ji viską prisimena, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantės nurodomos aplinkybės skiriasi nuo iš kitų duomenų šaltinių nustatytų faktinių įvykio aplinkybių visumos. B. P. nurodė, kad ji pati pasuko į aikštelę ir sustojo, tuo tarpu, policijos pareigūnai parodė, kad vairuotoja iš pradžių net nesuprato, kad yra stabdoma, o automobilį į saugesnę vietą (aikštelę) nuvairavo vienas iš policijos pareigūnų. Taip pat apeliantė teismo posėdžio metu teigė mačiusi policijos pareigūną, kuris mojavo lazdele, ir dėl to sustojusi, kai, tuo tarpu, liudytojas A. D. nurodė, kad jis ženklų pagalba rodė vairuotojai sustoti dešiniau, tačiau ji gestų nesuprato, todėl policijos pareigūnui teko prieiti, pabelsti į automobilio langą ir žodžiu pasakyti, kad vairuotoja privalo sustoti. Kaip jau minėta anksčiau, pažeidėja nurodė, kad tuo metu kelyje nebuvo automobilių, o apklausti liudytojai patvirtino, kad įvykio metu buvo automobilių spūstis, kurioje važiavo ir apeliantė. Tai reiškia, kad B. P. neprisimena visų įvykio aplinkybių, negali jų tiksliai atkurti. Nors ji teigia puikiai besiorientavusi, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nurodė, kad pažeidėja sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo lėtai, nerišliai, į klausimus atsakinėjo ne iš karto, sutuoktinis padėjo su ja bendrauti, išlipusi iš automobilio svyravo, negalėjo eiti tiesiai, o taip pat pasakė „padariau, taip išėjo“ (b. l. 43-46). Apie įvykį pranešęs V. K. apklausos metu paaiškino, kad pažeidėjos vairuojamas automobilis važiavo vingiuotai, kartais užkabindavo šaligatvio bortelį, vos išvengė susidūrimo su elektros stulpu (b. l. 61). Pažymėtina, kad policijos pareigūnai apie asmens neblaivumą nesprendė iš jo išvaizdos ir orientavimosi aplinkoje, t. y. pagal klinikinius požymius, B. P. girtumo laipsnis buvo nustatytas techninių priemonių pagalba – alkotesteriu. Aptartas moters elgesio ypatybes policijos pareigūnai pateikė ne kaip tam tikrų žinių turintys specialistai, o kaip paprasti žmonės, stebėję apeliantę. Nors B. P. nurodo dokumentuose aiškiai rašiusi savo vardą, pavardę, datą, pasirašiusi, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad jos parašas yra tik viename dokumente – sutikime leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui (b. l. 9). Čia jos vardas ir pavardė parašyti neaiškiai, pavardė neįskaitoma, o data rašyta ne jos ranka, nes raštas vizualiai sutampa su vaiko perdavimo ir priėmimo aktą surašiusio asmens raštu, taip pat sutampa ir rašalo spalva (b. l. 10).
Apeliaciniame skunde prieštaringais laikomi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai dėl pažeidėjos nepasirašymo bylos dokumentuose aplinkybių. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad B. P. atsakė jį pasirašyti ir atsisakė rašyti pasiaiškinimą (b. l. 3-4), taip pat ji atsisakė pasirašyti alkotesterio kvitą (b. l. 8) ir pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9). Liudytoju apklausiamas D. Č. nurodė, kad apeliantei buvo sunku rašyti, ji nesugebėjo pasirašyti, sutuoktinis taip pat patvirtino, kad ji nepasirašys (b. l. 44-45). Liudytojas A. D. parodė, kad dokumentuose apeliantė nepasirašė, nes atsisakė tai daryti (b. l. 46). Esminių prieštaravimų šiuose parodymuose nėra. Dokumentuose užfiksuotas jų nepasirašymo faktas yra teisingas. B. P. teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad dokumentų nepasirašė, nes norėjo palaukti, kol atvažiuos jos sutuoktinis, tačiau kodėl po jo atvažiavimo to nepadarė, nepaaiškino.
Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad B. P. 2015 m. gruodžio 21 d., apie 16.55 val., T. Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Tokiu būdu, pagrįstai pripažinta, kad apeliantė yra padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
KET 16 p. numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus. Apeliacinio skundo teiginys, kad B. P. pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad jis nereikalingas ir jo nepaėmė, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu apklausiamas policijos pareigūnas A. D. nepatvirtino, kad vairuotojo pažymėjimą apeliantė buvo pateikusi. Atvirkščiai, šis liudytojas nurodė, kad pažeidėja nepateikė vairuotojo pažymėjimo, jis neatsirado ir surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, o dokumentas, iš kurio buvo nustatyta jos asmenybė, buvo tarnybinis pažymėjimas (b. l. 46). Kadangi B. P. vairavo automobilį, ji privalėjo su savimi turėti ir policijos pareigūnų reikalavimu jiems pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Už šių reikalavimų nesilaikymą apeliantei buvo pagrįstai paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124¹ str. 8 d.
ATPK 126 str. 4 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu prašoma neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalus.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).
Taikydamas ATPK 30¹ str. 1 d., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. B. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiu elgesiu sukeldama grėsmę ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir rizikuodama savo mažamečių vaikų, kurie buvo kartu su ja automobilyje, sveikata ir gyvybe, ir tik atsitiktinumo dėka pažeidėja išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. B. P. buvo sustabdyta judrioje Vilniaus gatvėje, kur piko metu buvo itin intensyvus transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimas. Šios aplinkybės tik padidina neatsakingo elgesio pavojingumą.
Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjos asmenybė. Teisės pažeidimo pobūdis, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviai, savaime parodo neatsakingą B. P., kaip vairuotojos, požiūrį. Į pažeidėjos asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (46 metų amžiaus, ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus, anksčiau administracine tvarka nebausta) atsižvelgė pirmosios instancijos teismas ir paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurių šiuo atveju nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde B. P. prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, tačiau apeliantės gailestis negali būti laikomas nuoširdžiu, kadangi pastaroji nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, ginčija įvykio aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ str. prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėja, gerai žinodama šias aplinkybes, ir tai, jog už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, yra numatyta griežta administracinė nuobauda, vis tiek transporto priemonę vairavo būdama neblaivi. Tai, kad pažeidėjos motina yra sunkios sveikatos būklės, taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kadangi dažnas vyresnio amžiaus žmogus turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. B. P. diagnozuoti sveikatos sutrikimai nepatvirtina fakto, kad pažeidėja negali naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokiu būdu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi įtakos B. P. atliekamoms pareigoms. Nėra duomenų, kad teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su jos darbinėmis funkcijomis. Taip pat pažeidėja nenurodo, kokių veiksmų ji ėmėsi, siekdama pašalinti administracinio teisės pažeidimo padarymo priežastis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 str. įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Taigi, B. P., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina tiek darbinėje veikloje, tiek tenkinant šeimos interesus, vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi.
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir paskyrė proporcingą administracinę nuobaudą, kuri yra tinkamai individualizuota ir ne per griežta.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o B. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
B. P. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo
4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.