Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-493-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-04-03Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-12-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
1A-269-493-2014
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00188-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Valdas Vitunskas, Algerdas Urbšys
Nukentėjusysis
T. P.
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Violeta Naujokienė
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-493-2014

Teisėja Daiva Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00188-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Valdo Vitunsko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajai T. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant V. S. pradėti dirbti ir per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti T. P. ½ dalį jai padarytos turtinės žalos, t. y. 635 (šešis šimtus trisdešimt penkis) litus.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laiką nuo 2012-02-17 19 val. 25 min. iki 2012-02-18 15 val. 25 min., t. y. 1 (viena) para, prilyginant ją dviems laisvės apribojimo dienoms.

Iš V. S. priteista 1269,51 litų T. P. turtinei žalai atlyginti, 7000 litų neturtinei žalai atlyginti, 5080,60 litų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, 1374,12 litų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 1200 litų išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti T. P. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. vasario 17 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) namo 12-ojo aukšto laiptinėje, trenkė T. P. buto Nr. 89 duris, taip prispaudė jos dešinę plaštaką ir padarė penkias spaustines žaizdas dešinės plaštakos II-III-IV pirštuose, III piršto vidurinio pirštakaulio lūžimą, II-III pirštų savųjų arterijų ir nervų sužalojimą, II piršto dalinį tiesiamosios sausgyslės sužalojimą, dėl to nukentėjusiosios T. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui, t. y. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. S. išteisinti. Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tikėti nukentėjusiosios T. P. parodymais negalima, įvykio vietos apžiūros metu jokių reikšmingų tyrimui daiktų nerasta, o nukentėjusiosios megztinis su kraujo dėmėmis nėra įrodymas, kad T. P. sužalojo būtent V. S.. Be to, teismas neteisingai įvertino papildomos teismo ekspertizės dalį, kurioje nurodyta, jog medicininiai duomenys nei patvirtina, nei paneigia pašalinio asmens jėgos poveikį, turėjusį įtakos sužalojimo kilimui. Nuteistasis pažymi, kad teismo išvados pagrįstos spėjimais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas V. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos išanalizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstą išvadą dėl V. S. kaltės.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų pagrįsta tik spėjimais.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog nukentėjusiosios sveikata nesunkiai sutrikdyta būtent V. S. veiksmais. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios T. P. parodymais, liudytojos L. M. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, o apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę neigė, tačiau faktiniais duomenimis yra nustatyta, kad būtent V. S. trenkė T. P. buto duris, jai šias duris valant, taip prispausdamas jos dešinę plaštaką ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusiosios parodymais teismas patikėjo nepagrįstai, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina. Nukentėjusioji T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai laikėsi savo parodymų, kad, nors ir nematė to momento, kai V. S. pastūmė jos buto duris jai šias valant, tačiau pajutusi durų trenksmą ir atsisukusi pamatė V. S., o koridoriuje tuo metu buvo tik jis. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. M., nurodžiusi, kad išgirdusi šauksmus žvilgtelėjo pro duris ir koridoriuje pamatė V. S.. Nors papildomoje teismo medicinos ekspertizės išvadoje ir nurodyta, kad sužalojimui kilti galėjo pakakti vien pačių durų masės poveikio, o iš medicininių duomenų negalima nei patvirtinti, nei paneigti privalėjusį būti pašalinio asmens jėgos poveikį, tačiau ši išvada nepaneigia apylinkės teismo, remiantis byloje surinktais duomenimis, nustatytos aplinkybės, jog būtent V. S. trenkė T. P. buto duris. Galimybė, kad durys užsitrenkė savaime dėl skersvėjo ar kokios nors kitos jėgos poveikio, pagrįstai atmesta.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad tarp nukentėjusiosios T. P. ir nuteistojo V. S. nuolat vyksta konfliktai, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo spręsti, kad nukentėjusioji nuteistąjį apkalbėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. turi psichikos sveikatos problemų, yra agresyvi asmenybė, nevengia demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai, nuolat konfliktuoja su kaimyne T. P., todėl nėra pagrindo nukentėjusiosios parodymus apie agresyvų V. S. elgesį laikyti melagingais.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3. punktu, pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. S. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias iki 2014 m. kovo 4 d. sudarė 120 litų dydžio advokato užmokestis. Šios išlaidos yra pagrįstos ir, byloje nesant duomenų apie sunkią V. S. materialinę padėtį (nedirba, bet yra darbingas, teismo nuosprendžiu įpareigotas pradėti dirbti), vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, priteistinos iš nuteistojo V. S. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti. Iš V. S. priteisti valstybės naudai 120 (vieną šimtą dvidešimt litų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Kolegijos primininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Valdas VitunskasAlgerdas Urbšys