Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui V. M. bei atsakovo V. M. priešieškinį ieškovui K. B. dėl skolos (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-10-14 pareiškimu ieškovas, įvertinęs atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį sumažino ieškinio reikalavimus. Ieškovas 414,66 Eur suma sumažino reikalavimą už butui (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas bei rinktas kaupiamąsias lėšas bei 232,76 Eur suma už butui tiektą karštą vandenį (mokestis įtrauktas į sumą už šildymą) laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2014-10-31. Ieškovas iš viso reikalavimus sumažino 647,42 Eur suma ir nurodė, kad ieškinio suma yra 3 993,99 Eur – 2 441,19 Eur už paslaugas ir 1 552,80 Eur už namo apšiltinimą (e.c.b. II tomas, 86, 87 b.l.).

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 927,02 Eur skolos (nuostolių) už bendro turto išlaikymą laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn., t.y. išlaidas, patirtas sumokėjus pastovų šalto vandens mokestį, kitas paslaugas, kaupiamuosius mokėjimus, elektros energiją bendroms namo reikmėms ir šilumos energiją (e.c.b. I tomas, 103 – 108 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Iki (duomenys neskelbtini) minėto buto ½ dalis nuosavybės teise priklausė A. B. (ieškovo sutuoktinei), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovui V. M. laikotarpiu nuo 2009-04-23 iki 2014-10-30 nuosavybės teise priklausė minėto buto ½ dalis, o 2014-10-30 iki 2016-10-04 priklausė ¼ minėto buto dalis. Trečiajam asmeniui K. M. nuo 2014-10-30 nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui D. M. nuo 2016-10-04 nuosavybės teise priklauso ¼ dalis minėto buto (e.c.b. I tomas, 7,8 b.l.).

Ieškovas K. B. priėmė sutuoktinės A. B. palikimą ir tuo paveldėjo palikėjos turtines teises, visas palikėjos reikalavimo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalis). Ieškovas ir jo sutuoktinė mokėjimams už susijusias su buto išlaikymu paslaugas naudojo bendras lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Ieškovas po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmęs jos palikimą įgijo reikalavimo teisę atlyginti išlaidas, susijusias su ½ dalies buto, kurios savininku tuo metu buvo atsakovas, išlaikymu.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 2,441,19 Eur skolos

Ieškovas pateikė AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ duomenis, kad laikotarpiu nuo 2008-10-22 iki 2013-11-28 A. B. mokėjo už buto (duomenys neskelbtini), paslaugas – šilumos energiją, kitas paslaugas, kaupiamąsias lėšas, nuo 2013-12-30 iki 2014-10-06 už paslaugas mokėjo ieškovas K. B. (e.c.b. I tomas, 12, 13 b.l.). Kaip minėta, ieškovas, įvertinęs atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, sumažino atsakovo skolą už kitas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn., kurią sudaro 414,66 Eur (829,32 : 2) suma, t.y. pusė buto (duomenys neskelbtini), išlaidų už paslaugas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. kovo mėn., bei 232,76 Eur už tiektą karštą vandenį laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. birželio mėn. Iš viso ieškovas reikalavo priteisti 2,441,19 Eur nuostoliams už apmokėtas paslaugas atlyginti laikotarpiu nuo 2009-03-34 iki 2014-10-31 (e.c.b. II tomas, 86,87 b.l.).

CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai...<...>... atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal CK 4.84 straipsnio 9 dalį butų ir kitų patalpų savininkai administravimo išlaidas apmoka proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Remiantis CK 6.388 straipsnio 1 dalimi, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nesant rašytinės šilumos energijos tiekimo sutarties sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ sudarytos lentelės A. B. ir K. B. mokėjo už tokias paslaugas – šilumos energiją, kitas paslaugas ir kaupiamąsias lėšas. Nustačius, kad į mokestį už pateiktą šilumos energiją įeiną ir mokestis už karštą vandenį ieškovas 232,76 Eur sumažino reikalavimą už laikotarpį iki 2011 m. birželio mėn., kuomet ieškovo iniciatyva bute buvo įrengtas boileris, skirtas tiekiamam vandeniui pašildyti. Taip pat ieškovas sumažino reikalavimą 414,66 Eur suma atsižvelgęs į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2013 m. rugsėjo sumokėjo 34,05 Eur ir spalio mėn. 64,97 Eur už buto paslaugas (e.c.b. I tomas, 73 - 76 b.l.)., ką faktiškai turėjo mokėti ieškovas ir A. B..

Teigtina, kad mokėjimai už kitas paslaugas ir mokėjimai, skirti kaupiamosioms lėšoms yra privalomi, taip pat buvo būtina apmokėti už tiekiamą šilumos energiją, t.y. tokios išlaidos yra objektyviai būtinos.

CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas laikėsi prieštaringos pozicijos, kad nebuvo sudaryta panaudos sutartis tarp V. M. ir A. B., tačiau buvo jų susitarimas, kad kol A. B. su sutuoktiniu K. B. vieni gyvens bute (duomenys neskelbtini), jie apmokės visas su buto išlaikymu susijusias paslaugas.

CK 6.629 straipsnio 2 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.478 straipsnio 1 dalį, nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.478 straipsnio 2 dalis).

Teigtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti buvus V. M. susitarimą su seserimi A. B., jog jai gyvenant bute (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu K. B. jie pilnai apmokės visas teikiamas paslaugas ir patirtų išlaidų (duomenys neskelbtini) nereikalaus iš ½ dalies buto savininko V. M.. Liudytojos N. C., Ž. K. ir B. Ž. jokių reikšmingų su tuo susijusių aplinkybių nenurodė, o rašytinių įrodymų tokioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui patyrus išlaidas, susijusias su privalomaisiais mokėjimais už paslaugas, susijusias su buto išlaikymu, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo 2 441,19 Eur patirtų būtinų išlaidų. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Atsakovo argumentą, kad jis sumokėjo 34,05 Eur už 2013 m. rugsėjo mėn. paslaugas ir 64,97 Eur už 2013 m. spalio mėn. paslaugas teismas pripažįsta nepagrįstu, nes ieškovas K. B. paaiškino, kad tuo metu ieškovas atsakovui V. M. perdavė mokėjimo knygutę ir pinigų sumą, reikalingą apmokėti už paslaugas. Nėra ginčo dėl to, kad 2013 m. bute (duomenys neskelbtini), gyveno tik ieškovas K. B. su sutuoktine A. B., kurie tuo metu nuolatos apmokėdavo teikiamas paslaugas. Mažai tikėtina, kad V. M., kuris nesinaudojo jam priklausančia buto dalimi (jame negyveno) be jokių aiškių priežasčių sumokėtų už paslaugas ir labai tikėtina, kad dėl susidariusių objektyvių priežasčių ieškovas ar A. B., laikinai neturėdami galimybės to padaryti patys, paprašė V. M. sumokėti už paslaugas ir tam reikalui perdavė atsakovui reikalingą pinigų sumą, ką teigė K. B. bylos nagrinėjimo metu.

Dėl 1 552,80 Eur išlaidų namo fasadui apšiltinti atlyginimo

Ieškovas į bylą pateikė mokėjimus E. D.. Pateikė 2011-11-10 mokėjimo nurodymą apie 5 000 Lt (1 448,10 eur) sumos mokėjimą, 2012-02-20 mokėjimo nurodymą apie 3 000 Lt (868,86 eur) sumos mokėjimą, 2012-06-11 mokėjimo nurodymą apie 2 200 Lt (637,16 eur) sumos mokėjimą ir 2012-09-04 mokėjimo nurodymą apie 523 Lt (151,47 eur) sumos mokėjimą E. D. (e.c.b. I tomas, 7,8 b.l.). Taip pat ieškovas pateikė E. D. ranka surašytus paskaičiavimus, kuriuose nurodyti tokie duomenys, kaip pastolių nuomos kaina, jų permontavimo kaina, dujų vamzdžio atitraukimo kaina, apšiltinimo medžiagų, palangių, parapetų montavimo kainos (e.c.b. II tomas, 89 b.l.). Apklaustas liudytoju E. D. iš esmės patvirtino, kad tokią sąmatą sudarinėjo jis. Atsakovas V. M. nurodė, kad ieškovo mokėjimai E. D. galimai reiškia tarp jų buvusius nesusijusius su šiuo ginču paskolinius santykius, tačiau teismo nuomone, tikėtina, jog tie mokėjimai susiję su namo apšiltinimo darbų atlikimu.

Atsakovas pateikė UAB „Verkių būstas“ 2019-04-18 raštą, kuriame nurodyta, jog namą (duomenys neskelbtini), ji pradėjo administruoti 2012-08-31 remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymu Nr. 30-1707. UAB „Verkių būstas“ administravimo laikotarpiu namo (duomenys neskeltbini), sienų apšilitnimo darbai nebuvo atliekami, namo administratorei UAB „Verkių būstas“ nebuvo perduoti jokie normatyviniai statybos dokumentai ir sutartys, susiję su minėto namo apšiltinimo darbais (e.c.b. I tomas, 82 b.l.).

Apklaustas liudytoju E. D. nurodė, kad buvo organizuojamas gyventojų susirinkimas spręsti klausimui dėl namo (duomenys neskelbtini), apšiltinimo, tačiau gyventojai tuo klausimu nesusitarė ir apšiltinimo darbus kaimynai sprendė kiekvienas atskirai. E. D. paaiškino, jog jis pats parengė namo apšiltinimo projektą, bet jis nebuvo derinamas su jokiomis institucijomis. Jokių rašytinių sutarčių su pagal patentus dirbusiais darbuotojais, atlikusiais namo apšiltinimo darbus nebuvo pasirašyta, su darbininkais buvo atsiskaityta grynais pinigais. Kilusius klausimus, susijusius su namo apšiltinimo darbų atlikimu E. D. derino su A. B., nes K. B. dėl savo darbinės veiklos retai būdavo namuose. Už atliktus darbus pilnai sumokėjo K. B..

Liudytojas A. A. teigė, kad nebuvo bendro gyventojų susitarimo dėl namo (duomenys neskelbtini), apšiltinimo darbų atlikimo, nes susirinkimas buvo šaukiamas, tačiau nutarimas tokiu klausimu nebuvo priimtas.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintoje STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų ir jų įgyvendinimo tvarkoje, pakeistoje Aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 9 punktą gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant kasmetines ir neeilines apžiūras, nuolatinius stebėjimus ir statybinius tyrinėjimus. Remiantis Tvarkos 14 ir 20 punktais priemonės patalpų šildymui suvartotos energijos kiekiui sumažinti, kiti privalomieji gyvenamojo namo, jo dalies atnaujinimo darbai nustatomi gyvenamojo namo energinio naudingumo sertifikavimo būdu, pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų aktų duomenis, taip pat gyvenamojo namo, jo dalių ir inžinerinių sistemų gyvavimo trukmės normatyvus, jeigu jie yra nustatyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninėje dokumentacijoje ar kituose normatyviniuose dokumentuose.

Šiame ginče yra akivaizdu, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo atlikti namo sienų apšiltinimo darbus bei darbai nebuvo derinti su jokiomis institucijomis, nebuvo nustatyta namo sandarumo būklė, jo energinis naudingumas, nebuvo surašytas namo sienų apžiūros defektinis aktas prieš darbų atlikimą, nebuvo surašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, nesuteikta garantija galimiems darbų trūkumams nemokamai pašalinti. E. D. organizuoti darbai buvo susiję tik su dviejų namo butų apšiltinimu, ką galima laikyti dviejų butų pagerinimo darbais. Nesant įrodymų, kad būtų priimtas viso namo patalpų savininkų nutarimas, inicijuotas namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, bei nenustačius, kad dalies namo apšiltinimo darbai buvo būtini pagal privalomuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atlikti apšiltinimo darbai buvo atlikti įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, kad būtų prašęs V. M. sutikimo atlikinėti tokius darbus bei nepateikė įrodymų, kad tokio V. M. sutikimo būtų prašiusi A. M.. Dėl nurodyto pripažintina, kad atsakovas V. M. neprivalo atlyginti išlaidų, dėl kurių nebuvo davęs sutikimo. Todėl dalyje dėl reikalavimo priteisti 1 552,80 Eur išlaidas, ieškinys atmetamas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovas priešieškinio reikalavimus pareiškė remdamasis CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalies, numatančiomis bendraturčių pareigą prisidėti prie bendros nuosavybės išlaikymo. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 927,02 Eur skolos, t.y. sumokėtų mokesčių už buto (duomenys neskelbtini), ½ dalies paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio iki 2016 m. lapkričio mėn. Pats atsakovas nurodė, kad nuo 2014-10-16 nėra buto (duomenys neskelbtini), bendraturtis, nes savo nuosavybės dalį (t.y. ½ dalį buto) V. M. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi padovanojo savo vaikams D. M. ir K. M. (e.c.b. I tomas, 143 – 149 b.l.). Tačiau trečiojo asmens D. M. nuosavybės teisė į ¼ dalį buto buvo įregistruota 2016-10-04, todėl laikotarpiu nuo 2014-10-30 iki 2016-10-04 ¼ dalis minėto buto nuosavybės teise priklausė atsakovui V. M.. D. M. tapo pilnamečiu (duomenys neskelbtini), o K. M. – (duomenys neskelbtini), t.y. buto dalių padovanojimo metu jie jau buvo įgiję visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis) laikotarpiu, už kurį atsakovas reikalauja priteisti išlaidas už ½ dalies buto (duomenys neskelbtini) išlaikymą. V. M. teigė, jog nepaisant to, kad nuo 2014-10-16 nebuvo buto bendraturtis, jis teikė išlaikymą savo vaikams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose (e.c.b. I tomas, 140, 141 b.l., CK 3.192² straipsnio 1 dalis), tačiau įrodymų apie teiktą išlaikymą neteikė, taip pat neteikė įrodymų apie tai, kaip su vaikais įformino tarpusavio pareigų dėl apmokėjimo už buto (duomenys neskelbtini), paslaugas klausimus. Teismo nuomone, atsakovo pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus, kuri turi būti vykdoma su išlygomis „turint galimybę“ ir „atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes“ nesietina su buto (duomenys neskelbtini), išlaikymo klausimais. Atsakovas, padovanodamas turėtą buto (duomenys neskelbtini), dalį savo vaikams turėjo suvokti, kad jiems teks pareiga mokėti už teikiamas paslaugas. Atsakovas pateikė AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ duomenis apie atsiskaitymus laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2016-11-30, kur mokesčių mokėtoju nurodytas V. M. (e.c.b. I tomas, 111, 112 b.l.). Atsakovas iki 2014-10-16 buvo ½ buto dalies savininku, o 2014-10-30 iki 2016-10-04 laikotarpiu buvo įregistruota V. M. nuosavybės teisė į ¼ minėto buto dalį, todėl tikėtina, kad pasikeitus buto savininkams mokesčių administratoriaus informacinėje sistemoje buvusio savininko duomenys nebuvo pakeisti į naujų savininkų. Konstatuotina, kad reikalavimus, kildinamus iš daiktinės teisės (dėl nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų atlyginimo) gali reikšti tik tie asmenys, kurie konkrečiu metu buvo turto savininkais (bendraturčiais), t.y. šiuo atveju pilnamečiai tretieji asmenys - D. M. ir K. M..

Pažymėtina, jog iš Liteko sistemos duomenų nustatyta, kad D. M. civilinėje byloje Nr. eL2-7720-433/2018 pagal 2017-12-27 pareiškimą buvo 2017-12-29 išduotas teismo įsakymas dėl 1 190,03 skolos priteisimo iš K. B. už apmokėtas buto (duomenys neskelbtini), paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2017m. gruodžio mėn., Tačiau teismo 2018-01-26 nutartimi 2017-12-29 teismo įsakymas buvo panaikintas D. M. nustatytu terminu nepareiškus ieškinio po gautų K. B. prieštaravimų. 2019-09-08 teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-22640-861/2019, patenkinus D. M. 2019-06-04 pareikštą ieškinį, iš atsakovo K. B., buvo priteista 669,25 Eur skolos, 3,62 Eur palūkanų ir 365 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. M. už buto (duomenys neskelbtini), išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31. Tos aplinkybės leidžia teigti, kad D. M., o taip pat ir K. M. žino, kaip ginti savo teises, sugeba naudotis procesinėmis teisėmis. Šioje byloje tretiesiems asmenims D. M. ir K. M. buvo išaiškinta teisė pareikšti savarankiškus reikalavimus, tačiau jie tokia teise nepasinaudojo.

Kadangi laikotarpiu nuo 2014-10-30 iki 2016-10-04 V. M. buvo buto (duomenys neskelbtini), ¼ dalies savininkas, jis turi teisę reikalauti ¼ dalies išlaidų, patirtų už buto išlaikymą. Atlikus paskaičiavimus remiantis atsakovo priešieškinio pateiktais duomenimis nustatyta, kad už šaltą vandenį (pastovioji dalis), kitas paslaugas, kaupiamųjų lėšų, elektros energiją bendroms reikmėms ir šilumos energiją 2014-11-23 – 2016-09-25 laikotarpiu susidarė 1706,98 Eur išlaidų. Todėl atsakovui priteistina ¼ dalis minėtų išlaidų, kas sudaro 426,75 Eur (1706,98:4). Pripažinus, kad už laikotarpį tuo metu, kai V. M. neturėjo jokių nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini), atsakovas neturi reikalavimo teisės dėl išlaidų atlyginimo, kitoje dalyje priešieškinys atmetamas.

Šalių nurodyti argumentai dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais negyveno (nesinaudojo paslaugomis) bute (duomenys neskelbtini), ar kad ieškovas K. B. naudojosi mažesniu kambariu, plane pažymėtu R-6, atmestini, nes pareigą išlaikyti nekilnojamąjį turtą, mokėti už su tuo susijusias paslaugas apsprendžia nuosavybės teisės į daiktą turinys ir apimtis, o ne naudojimosi ar nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu bei kitos panašios aplinkybės.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl ieškinį ir priešieškinį tenkinant iš dalies, iš šalių priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistas sumas – ieškovui nuo bylos iškėlimo teisme dienos (atsakovui nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Ieškovo reikalavimas, skaičiuojant nuo sumažintų reikalavimų sumos (3 993,99) tenkinamas 61 procentu. Todėl, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 61 procentas išlaidų, t.y. 63,44 Eur (104*61%) žyminio mokesčio, 549 Eur (900*61%) atstovavimo išlaidų ir 6,1 Eur išlaidų už duomenų iš AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ gavimą (10*53), iš viso - 618,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (e.c.b. I tomas, 14,15 b.l., II tomas, 80 - 85 b.l.). Iš ieškovo, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 39 procentai 585 Eur (1500*39%) atstovavimo išlaidų atsakovo naudai (e.c.b. I tomas, 150 – 152 b.l., II tomas, 77 – 79, 99 – 101, 153,154 b.l.).

Atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkinamas 46 procentais. Todėl, priešieškinį tenkinant iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteistina 46 procentai išlaidų, t.y. 9,66 Eur (21*46%), žyminio mokesčio ir 690 Eur (1500*46%) atstovavimo išlaidų, iš viso - 699,66 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo, proporcingai teismo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai priteistina 54 procentai 486 Eur (900*54%) atstovavimo išlaidų ieškovo naudai.

Iš viso ieškovui priteistina 1104,54 Eur (618,54+486) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo – 1 284,66 Eur (585+ 699,66), todėl teismas atlieka įskaitymą ir iš ieškovo atsakovui priteisia 180,41 Eur (1 284,66 – 1 104,25) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo prašymu, ieškovui grąžintinas 14 Eur žyminio mokesčio permoka. Pirminiu ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 4 641,41 Eur ir už ieškinį sumokėjo 104 Eur žyminį mokestį. 2019-10-14 pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ieškovas pateikė atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus - prašymą taikyti ieškinio senatį bei argumentą, jog į mokestį už šildymą yra įskaičiuotas mokestis už karštą vandenį, kuris nėra nuolatinis mokestis, o priklauso nuo suvartoto kiekio. Ieškinio sumą ieškovas sumažino nuo 4 641,41 Eur iki 3 993,99 Eur, skirtumas sudaro 647,42 Eur, nuo kurio elektroninėmis ryšių priemonėmis pareikšto ieškinio reikalavimo žyminio mokesčio suma sudaro 14 Eur (19-25%). Kadangi ieškovas sumažino reikalavimus, laikytina, kad nuo susidariusio skirtumo ieškovui grąžintina žyminio mokesčio permoka, kurią remiantis teismo sprendimu (nutartimi) turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Tenkinant 61 procentus, o atmetant 39 procentus ieškinio reikalavimų, iš šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos 23,50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 441,19 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 441,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 426,75 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (426,75 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme 2019-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,40 Eur ir iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,10 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.