Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui V. T., trečiasis asmuo J. P. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad ieškovė K. T., gimusi (duomenys neskelbtini) yra atsakovo V. T. dukra.

Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) IVD ( XII) klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Numatoma mokslų baigimo data- 2026-08-31.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio

Pagal bendrąjį principą, tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).

Lietuvos A. T., atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Taigi, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, automobilio neturi, stipendijos negauna. Tačiau ieškovė pati stengiasi dirbti, save išlaikyti, tačiau dabartiniu momentu nėra pajėgi save išlaikyti, kadangi mokosi nuolatine studijų forma. Jai materialiai padeda mama J. P..

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, dėl mokslų specifikos negali savęs visapusiškai išlaikyti, todėl jai reikalinga tėvų pagalba iki ji baigs J(duomenys neskelbtini) gimnaziją.

Šiuo metu ieškovei materialiai padeda tik mama (trečiasis asmuo). Įvertinus trečiojo asmens materialinę padėtį, laikytina, kad trečiajam asmeniui finansiškai per didelė našta vienai tenkinti pilnametės dukros būtinuosius poreikius. Be to, nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vien vaiko motinai, nors pastaroji ir galėtų finansiškai remti savo pilnametę dukrą. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, studijuojant (duomenys neskelbtini) jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.

Dėl atsakovo finansinių galimybių prisidėti prie ieškovės išlaikymo

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis). Kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas priimdamas 2017 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1295-601/2017, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Vertinat atsakovo finansines galimybes teikti paramą, iš šalių paaiškinimų nustatyta atsakovas dirba, nekilnojamo turto registro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto turi, kuris registruotas atsakovo vardu.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, ieškovės poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas mano, kad atsakovas šiuo metu gali ir turi pareigą prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo ir dukrai teikti materialinę paramą po 300 Eur kas mėnesį, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta. Teismo nuomone, tokio dydžio parama nėra didelė ir gali nors iš dalies užtikrinti minimalius būtinus, galinčius padėtį įgyti profesiją, ieškovės poreikius, be to, ieškovės poreikių ir jos tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas, nepadarys esminės žalos atsakovo teisėms ir interesams. Parama priteistina nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nustatyta, jog ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš 2026-03-02 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr.APD-2026-02488, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei K. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 237,50 Eur. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 1 dalimi bei CPK 96 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 237,50 Eur priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis ir 27,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1, 2 dalys, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimai (ar jų dalys) dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. T. a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą pilnamečiui vaikui K. T. a.k. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2005-08-04 iki vidurinio ugdymo programos baigimo (duomenys neskelbtini) t.y. iki 2026-08-31, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. T. a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminį mokestį, kuris sumokėtinas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5660), mokėjimo paskirtį (žyminis mokestis).

Priteisti iš V. T. a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 27,36 Eur (dvidešimt septynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios sumokėtinos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5662), mokėjimo paskirtį ( bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti iš atsakovo V. T. a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteistos lėšos sumokėtinos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį ( įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 2 d. 1 p.).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.