Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-10-12 · Civilinė byla Nr. e2-730-419/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
e2-730-419/2020
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00453-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Ieškovas
P. M.
Atsakovas
M. M.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
AB Swedbank, UAB „General financing“
Advokatai
Gintaras Putvinskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-730-419/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00453-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.4.1.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,dalyvaujant ieškovui P. M., jo atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui,atsakovei M. M., jos atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ritai Pechovskai,

vertėjoms Jevgenijai Kiseliovai, Oksanai Ivaškienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, bei pagal atsakovės M. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo; tretieji asmenys AB Swedbank, UAB „General financing“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai

Ieškovas P. M., patikslinęs ieškinį prašė:

1. Panaikinti Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 28, apie (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką Kalesninkų Švč. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje tarp ieškovo P. M. ir atsakovės M. M., dėl atsakovės kaltės.

2. Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo atsakovei M. M. palikti santuokinę pavardę – M., o ieškovui P. M. turėtą pavardę – M..

3. Nustatyti nepilnametės dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu P. M..

4. Priteisti iš atsakovės M. M. nepilnametei dukrai V. M., išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki V. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą P. M..

5. Nustatyti atsakovės M. M. ir dukros V. M. bendravimo tvarką:

0 5.1. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kas antrą (metų neporinės savaitės) savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) penktadienį 16.30 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

1 5.2. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

2 5.3. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias/Kalėdas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 17.00 val., ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d., 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

3 5.4. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Naujųjų Metų sutikimą, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos neporinių metų gruodžio 31 d., 15.00 val. ir grąžinant vaiką kitą dieną (sausio 1 d.) 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

4 5.5. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. ir grąžinant vaiką antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

5 5.6. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti Motinos dieną, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

6 5.7. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti motinos gimtadienio dieną. Jeigu šventės diena sutampa su darbo diena, motina paima vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu šventės diena sutampa su šeštadieniu, motina paima vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val. Jeigu šventės diena sutampa su sekmadieniu, motina paima vaiką sekmadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19.30 val.;

7 5.8. Motina M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais poriniais metais per vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini). Jeigu šventės diena sutampa su darbo diena, motina paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžina vaiką sekančią dieną 08.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą (ugdymo įstaigą). Jeigu šventės diena sutampa su šeštadieniu, motina paima vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val. Jeigu šventės diena sutampa su sekmadieniu, motina paima vaiką šeštadienį 16.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19.30 val.;

8 5.9. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą, motina M. M. turi teisę su dukra V. M. praleisti 14 dienų savo kasmetinių atostogų vasaros laikotarpiu. V. M. pradėjus lankyti mokyklą, motina turi teisę praleisti su dukra pusę vaiko pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogų laiko;

9 5.10. Apie pageidavimą atostogas praleisti su dukra, motina M. M. informuoja vaiko tėvą ne vėliau, kaip prieš 2 savaites;

10 5.11. Motina M. M. paima dukrą V. M. iš vaiko gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18.00 val. arba atostogų pirmąją dieną 9.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

11 5.12. Motina privalomai informuoja tėvą apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; tėvas pateikia motinai turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ir pasą, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms vaiko išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų;

12 5.13. Jei tėvo ir motinos atostogų laikotarpis sutampa, pirmenybę turi tas iš tėvų, kuris kitą šalį informuoja pirmasis;

13 5.14. Motinai M. M. vykstant su dukra V. M. už Lietuvos Respublikos ribų atostogų metu ar kitu laiku - privalomas raštiškas tėvo sutikimas, kurį tėvas pateikia motinai ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki kelionės. Be tėvo sutikimo vaikui išvykti į užsienį draudžiama;

14 5.15. Motina M. M., negalėdama bendrauti su dukra nustatytą dieną (ar savaitgalį), informuoja vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš dieną SMS žinute, telefonu arba elektroniniu paštu prieš tris dienas.

6. Netenkinus reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu P. M. ir išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės M. M., priteisti iš atsakovės M. M. išlaikymo įsiskolinimą 1500,00 Eur sumoje.

7. Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu:

7.1. Ieškovui P. M. priteisti natūra automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini);

7.2 Priteisti iš ieškovo P. M. atsakovei M. M. 650,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

8. Kreditorinius įsiskolinimus pagal 2018 01 29 su AB Swedbank sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 18-004969-GV ir pagal 2019 01 02 su UAB General Financing sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 90009182512 pripažinti solidaria ieškovo P. M. ir atsakovės M. M. prievole.

9. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė M. M. priešieškiniu prašė:

1. Santuokos (įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kalesninkų Švč. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje ) tarp ieškovės M. M. ir atsakovo P. M., apskaitos įrašą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 28), – panaikinti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

2. Dukters V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

3. Priteisti iš atsakovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukters V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 270 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjimo dienos, sumą indeksuojant Valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant motiną M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – CK 3.190 str.

4. Nustatyti, kad tėvas P. M. bendrauja su dukterimi V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: tėvas P. M. bendrauja su nepilnamete dukterimi V. M. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17:00 val. iki 19:00 val., pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos/ ugdymo įstaigos ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą; tėvas P. M. bendrauja su nepilnamete dukterimi V. M. kas antrą savaitgalio šeštadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val. pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos/ ugdymo įstaigos ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą; vienus kalendorinius metus Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Tėvo dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), – P. M. praleidžia su dukterimi V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) pasiimant dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val., kitus kalendorinius metus Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Motinos dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), duktė V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleidžia su motina M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką vykdyti pradedant nuo 2020 metų, kuomet duktė praleidžia su motina M. M.; tėvas P. M. praleidžia su dukterimi V. M. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, savo pasirinktoje vietoje, įspėjant motiną M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką P. M. įsipareigoja sudaryti sąlygas M. M. bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis; tėvas P. M. pasiimdamas dukterį savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogoms informuoja M. M., kur ir kaip ketina praleisti laiką su dukterimi ir įsipareigoja nurodyti kontaktinius telefonų numerius ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba M. M. galėtų laisvai susisiekti su dukra; M. M., išvykus atostogauti su dukterimi V. M., įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvui P. M. bendrauti su nepilnamete dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis.

5. Santuokos metu P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą transporto priemonę – AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini) - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

6. Visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su Swedbank, AB sudarytą 2018-01-29 kredito sutartį Nr. 18-004969-GV - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti solidaria M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

7. Visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su General Financing, UAB sudarytą 2019 01 02 vartojimo kredito sutarties Nr. 90009182512 Sandorį Nr. 1 - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti solidaria M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

8. Priteisti iš atsakovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją 3239,00 Eur (2718 Eur piniginę kompensaciją už dalintiną turtą ir 521 Eur kompensaciją už dalį nemokėto kredito), išmokant ją per 1 (vienerių) metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

9. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei M. M. palikti ikisantuokinę pavardę – G., atsakovui pavardę – M..

10. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas – nepriteisiamas.

11. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys AB Swedbank ir UAB „General financing“ atsiliepimų į ieškinį ar priešieškinį nepateikė.

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai

Ieškovo P. M. paaiškinimai

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovas P. M. paaiškino, kad santuoką su atsakove sudarė bažnyčioje ir įregistravo civilinės metrikacijos skyriuje. Dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, kadangi buvo jam neištikima. Pradėjo bendrauti su atsakove, kai jai buvo beveik 17 metų. Kai ji bendravo telefonu, išgirdo vyrišką balsą, nors ji pasakė, kad bendrauja su drauge. Po to buvo pasiėmęs jos telefoną ir pamatė susirašinėjimą su vyru, kurio kontaktas jos telefone įrašytas moters vardu. SMS žinutėse atsakovė siūlydavo susitikti tam vyriškiui. 2019 metais balandžio pradžioje atsakovė ir tas vyriškis siuntinėjo vienas kitam nuotraukas, kuriose jie pavaizduoti nuogi. Neteikė šių nuotraukų teismui, nes manė taikiai susitarti. Pats nuogas nesifotografavo. Jas turi telefone. Šiuo telefonu anksčiau naudojosi M. M.. Kai gyveno kartu, turėjo bendrą facebook paskyrą. Po to ji šią paskyrą užblokavo. Paspaudęs nuorodą pereiti prie jos paskyros, pamatė šias nuotraukas. Kai sužinojo, kad ji bendrauja su kitu vyru, ji užsidarė tualete ir neatsiliepė maždaug 40 minučių. Tualeto užraktą atsirakino pirštais iš kitos pusės. Paprašė jos atiduoti telefoną ir telefoną paėmė. Smurto prieš ją nevartojo. 2018 metais kartu su atsakove buvo Baltarusijoje. Ten gydė dantis jai ir vaikui. Jokių konfliktų ten nebuvo. Atsakovei nebuvo sudavęs per veidą. Ji filmavo kai vaikas verkė, nukreipė jos ranką, kad ji nefilmuotų. Atsakovė lošė kazino top sport, pirkdavo Teleloto bilietus. Jos bendradarbiai pasakojo, kad ji lošdavo, o po to skolindavosi pinigus. Negali nurodyti kokią sumą atsakovė pralošė kazino. Kai susipažino su atsakove ji nedirbo, ji pradėjo dirbti tik po vaiko gimimo. Pats buvo vaiko priežiūros atostogose, nes tuo metu buvo mažiau darbo. Atsakovė gali pati apsispręsti dėl pavardės po santuokos.

Vaikas turėtų likti gyventi su juo, kadangi atsakovė nieko gero vaikui negali suteikti. Ji jau pakeitė trečią gyvenamąją vietą. Palikinėdavo vaiką seseriai, jo neinformuodavo, nors prašė jos, kad praneštų ir tuomet jis galėtų paimti vaiką. Be to, ji išgėrinėja, vaikas viską mato. Pas ją lankosi nemažai skirtingų vyriškių. Vaikui ten nesaugu. Pats matė kaip buvo išgėrinėjama per jos sesers vaiko gimtadienį. Ten buvo prasidėjusios muštynės, ji tuomet su vaiku slėpėsi tualete. Vaikas prižiūrimas netinkamai, jis pavalgęs, aprengtas, bet kokiomis sąlygomis jis gyvena, nežino, nes atsakovė į butą neįsileidžia, nors Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo parašyta, kad gali bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje. Domėjosi kur vaikas galėtų lankyti mokyklą, bet mokymosi sutarties dar nėra sudaręs. Vaiką bet kuriuo metu priims į (duomenys neskelbtini). Ji yra apie 6 -7 km nuo jo namų. Vaikui turėtų būti priteistas 200,00 Eur išlaikymas. Pats uždirba maždaug 1200,00 Eur į rankas, dirba pagal patentą (duomenys neskelbtini), nuo 8.00 val. iki 17.00 val., todėl galės pakankama suma prisidėti prie vaiko išlaikymo. Neprieštarauja, kad atsakovė imtų vaiką visam savaitgaliui, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Jei vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove, nesutinka mokėti 270,00 Eur, sutiktų mokėti 200,00 Eur. Kai vaikas gyveno su juo, jo draugas J. V. vežiodavo vaiką kartu su vaiko senele į darželį, kai pats negalėdavo to padaryti. Neprieštarauja, kad vaiką pasiimtų iš mokyklos atsakovės sesuo arba motina K. G.. Atsakovė nesitarė su juo į kurią mokyklą leisti vaiką. Prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą kol vaikas gyveno su juo, nes tuo laikotarpiu atsakovė išlaikymo dukrai nemokėjo.

Jų bendrą turtą sudaro tik automobilis. Automobiliu naudojasi pats, todėl jis turėtų likti jam. Sutinka sumokėti atsakovei kompensaciją už šį automobilį. Taip pat neprieštarautų, jei automobilis atitektų atsakovei, o pats sumokėtų jai už tai kompensaciją.

Turi su atsakove bendrų kreditų, skolintus pinigus skyrė namo remontui, tam išleido 1155,59 Eur. Kita kredito dalis buvo panaudota atsakovės gerovei (gydėsi dantis, lankėsi grožio salonuose, darėsi blakstienas, kt.), jo nuomone ji išleido apie 1500,00 Eur. Vaiko dantų gydymui buvo skirta 200,00 Eur. 900,00 Eur sumokėjo už automobilį. Bet už parduotą automobilį pinigai buvo pervesti atsakovei. Sutinka, kad kreditą turėtų dalinti lygiomis dalimis. 2020 metais kredito nedengė. Šio kredito nedengia, nes turi padengti kreditą vestuvėms. Vestuvėms ėmė kreditą 2015-02-25 iš savo sesers. Pinigai buvo perduoti jam grynais į rankas. Pinigų perdavimo faktą matė atsakovė, sesers vyras. Paskolos raštelį surašė tą pačią dieną, tai matė atsakovė, sesers vyras. Nesiruošė skirtis, todėl ėmė kreditą vestuvėms. Ant paskolos raštelio atsakovės parašo nėra. Jei toliau kartu gyventų, atsakovei nereikėtų grąžinti kredito. Sesuo skolino pinigus jiems dviem.

Atsakovė buvo atvažiavusi pas jį į namus gegužės mėnesį ir visus daiktus pasiėmė dalyvaujant policijai. Likusius daiktus atvežė jai į (duomenys neskelbtini). Kailinius ji pati pardavinėjo per skelbimą internete.

Atsiliepimas

Atsakovės M. M. paaiškinimai

Teisme atsakovė M. M. paaiškino, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, kadangi jis buvo labai pavydus, smurtavo, viską draudė. Kai susipažino su ieškovu, jis prisistatė D. vardu, pasakė netikrą amžių. Pačiai tuo metu buvo 15 metų, pradėjo artimai bendrauti su ieškovu. Vėliau draugų kompanijoje paaiškėjo, kad jam ne 23, o 28 metai, o jo vardas P., o ne D.. Pastojo būdama 17 metų, o ištekėjo – 18 metų. Su ieškovu gyveno jo motinos namuose. Jis drausdavo jai važiuoti pas seserį. Būnant Baltarusijoje sudavė jai per veidą, nes tą dieną buvo išgėrusi ir pasakė jam visą tiesą, kad nusibodo gyventi kartu, nusibodo jo pavydas. Kartą sėdėjo užsirakinusi tualete, iš kitos pusės durų atidaryti negalima. P. M. įsiveržė ir atėmė telefoną iš rankų. Kitą kalbėjo telefonu su draugės vaikinu, kol draugė buvo užimta, o jis iškėlė dėl to pavydo sceną. Kai ieškovas trenkė jai per telefoną didesnių emocijų nepatyrė. Apie patirtą smurtą niekam nepasakojo, į teisėsauga nesikreipė, nes buvo gaila ieškovo. Pripažįsta, kad fotografavosi nuoga, bet šios nuotraukos darytos po faktinio išsiskyrimo su vyru, jau prasidėjus teismo procesui. Santuokoje buvo ištikima. D. J. yra jos pažįstamas, santykiai su juo draugiški. Jis buvo jos asmens sargybiniu. Kartais lošdavo kazino, bet bendrai per visus kartus išleido ne daugiau kaip 40 Eur. Šiuo metu jos ir vyro santykiai galutinai iširo, bendras gyvenimas nebeįmanomas. Neprieštarauja nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės.

Pirmą darbą susirado būnant 18 metų po vaiko gimimo. Nuo to laiko visą laiką dirba. Gauna apie 500-550 Eur per mėnesį. Neskaičiavo kiek lėšų reikia vaikui išlaikyti. Nuo 2020 metų gegužės gyvena pas motiną. Pas ją persikraustė, nes karantino metu nedirbo, negalėjo išlaikyti buto ir dar mokėti kreditą. Prisideda prie motinos būsto išlaikymo, sumoka 120,00 Eur. Pas mamą 2 kambarių butas, ten gyvena trise: ji, vaikas ir mama. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai lankėsi šiame bute. 2020-09-01 vaikas eis į priešmokyklinę grupę. Sudarė mokymosi sutartį su mokykla, kuri nutolusi nuo motinos buto apie 2-3 km. Vaikas specialių poreikių neturi, nori lankyti gimnastikos būrelį, kuris kainuoja 60 Eur. Į darželį vaiką veda pati, pasiima irgi pati. Spėja vaiką pasiimti po darbo. Kol vaikas gyveno pas tėvą, jokių skundų iš vaiko dėl tėvo elgesio negirdėjo. Buvo laikotarpis, kai vieną mėnesį nematė vaiko, nes pati neturėjo galimybių atvažiuoti į ieškovo gyvenamąją vietą. Prašė jo atvežti vaiką į Vilnių ar į Šalčininkus, bet ieškovas nesutiko. Vaiko akivaizdoje nerūko. Nuotraukoje pateiktoje teismui yra specialiai užfiksuota ji rūkanti. Šiuo metu metė rūkyti. Ieškovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį, kasdien skambina. Vaikas gerai bendrauja su ieškovu, jokios grėsmės vaikui iš tėvo pusės nėra. Norėtų, kad vaikas gyventų su ja. Ieškovas galės bendrauti su vaiku du kartus per savaitę, mokėtų 270,00 Eur išlaikymą.

Santuokos metu buvo paėmę du kreditus. Pirmas kreditas 2400,00 Eur. Už šiuos pinigus padarė pusę virtuvės. Kitas kreditas – 5000,00 Eur. Kreditą P. M. dengė labai nedaug, o visą likusį laiką, t. y. keletą metų kreditą mokėjo viena. Norėtų kad likusią kredito dalį mokėtų ieškovas, nes skolintais pinigais padarytas remontas liko jam, visa buitinė technika liko jam. Apie paskolą iš jo sesers nieko nežino. Sutinka, kad automobilis liktų ieškovui, o jai būtų priteista kompensacija.

Liudytojų parodymai

Liudytoja H. M. parodė, kad ieškovas P. M. yra jos sūnus. Jis su žmona M. M. gyveno labai gerai. Sūnus ją labai mylėjo. Atsakovė dirbo, grįžusi iš darbo ilsėdavosi, vaiką tuo metu prižiūrėdavo ji (H. M.). Vėliau pradėjo pastebėti, kad atsakovė dažnai išvažiuodavo tai į blakstienų korekciją, tai į soliariumą. Jos pasiimti atvažiuodavo skirtingi automobiliai. Įtarinėjo, kad M. M. buvo neištikima sūnui, kadangi pas ją atvažiuodavo vaikinas, su juo ją matė mieste ir kaimynai. (duomenys neskelbtini), kur dirbo atsakovė, dirbo ir kaimynai iš jų kaimo, kurie sakė, kad M. M. turi draugą J., su kuriuo susitikinėja. Po to kartą sūnui su marčia grįžus iš svečių atvažiavo policija. Paklausiusi atsakovės kas atsitiko, ji atsakė, kad jūs nieko nežinote. Ji buvo išgėrusi. Namuose jie niekada nekonfliktuodavo. Už paslaugas mokėjo pati, davė jiems 700,00 Eur remontui. Visą kitą jie darė už savo pinigus. Virtuvėje buvo daromas remontas. Vonia (duomenys neskelbtini) nebuvo remontuojama, koridoriuje buvo paklotas laminatas. Nežino kiek jie išleido remontui. Virtuvėje buvo paklijuoti tapetai, virtuvės komplektas, grindys, lubos. Nežino, ar jie imdavo paskolas. M. M. ėmė kreditą, kai važiavo į Baltarusiją dantis taisyti. Anūkei taip pat gydė dantis Baltarusijoje. Kiek tam išleido pinigų, nežino. Jie taip pat ėmė iš dukros K. K. pinigus savo vestuvėms. Apie tai jai pasakojo dukra. Kiek jie pasiskolino, nežino. Kai atsakovė išsikraustė iš jų namų, iš pradžių savo daiktus ji pasiėmė po savaitės. Kitą kartą, kai ėmė savo daiktus, ji buvo atvažiavusi su policija. Po to sūnus buvo nuvežęs jai jos likusius daiktus. Dabar jos daiktų namuose nebeliko. Atsakovė šiuo metu atvažiuoja pas ją, leidžia bendrauti su anūke. Mergaitė visą laiką sako, kad nori būti su tėčiu. Kai reikia išvažiuoti, mergaitė verkia, nežino kodėl ji nenori grįžti pas motiną, apie tai ji nenori kalbėti. Nenuteikinėja anūkės prieš motiną. Negali pasakyti, kad M. M. būtų bloga mama. Mergaitė turi draugų iš darželio, kurį lankė. Gimus vaikui, M. M. kurį laiką buvo namuose, o po to grįžo į darbą. Ji norėjo dirbti. Pinigų šeimai netrūkdavo, todėl jai nebuvo būtina dirbti. Sūnus irgi prižiūrėdavo vaiką, buvo vaiko priežiūros atostogose. Į darželį vaiką vežiodavo sūnus, jo draugas atvažiuodavo pavežti ją kartu su mergaitę. Kol jis pradėjo dirbti, jis eidavo su vaiku į lauką. Sūnus žiūrėjo vaiką, o valgyti gamindavo, namus tvarkydavo, skalbdavo ji (H. M.). Atsakovė kartais irgi gamindavo valgyti. Sūnus irgi dirbo. Kartais darydavo remontus žmonėms. Šiuo metu sūnus irgi dirba, kiek uždirba nežino. Anūkė pas ją nebegyvena apie 6 mėnesius. Iki to mergaitė bendraudavo su mama normaliai. Kai M. M. išsikraustė, nematė kaip mergaitė bendraudavo su mama. Bet kai reikėdavo važiuoti pas motiną, ji verkdavo. Dabar su vaiku matosi kas antrą savaitę. Buvo aplankiusi anūkę, kai ji gyveno Dvarčionyse. Padovanojo namą savo sūnui P. M..

Liudytoja K. K. parodė, kad yra ieškovo P. M. sesuo. Jie iš jos skolinosi pinigus vestuvėms. Jie buvo atvažiavę kartu, bet pinigų prašė brolis. 2015 metų vasario pabaigoje prieš vestuves paskolino jiems 3500,00 Eur. Po vestuvių jie abu buvo grąžinę dalį sumos. Paskutinį kartą mokėdavo brolis maždaug prieš du mėnesius iki jų konflikto. Jie šiuo metu yra grąžinę 680,00 Eur. Iš pradžių nenorėjo raštu forminti paskolos, bet galiausiai surašė paskolos raštelį. Jį surašė tą pačią dieną. Jie patys turi nuspręsti kas iš jų turi grąžinti skolą, bet reikalaus iš brolio, nes pasirašė tik jis. Visą paskolos sumą davė broliui. Turėjo reikiamą grynų pinigų sumą namuose. Perduodant pinigus dalyvavo vyras. Nesitikėjo, kad jie išsiskirs. Per vestuves M. M. buvo 18 metų. Brolis ją labai mylėjo, nuolat ją gynė, neleisdavo pasakyti nieko prieš ją. Mama viską jiems darė: skalbdavo, gamindavo, namus tvarkydavo. Nematė, kad M. M. ką nors darytų namuose. Kai atvažiuodavo į svečius pas juos, vaiką prižiūrėdavo normaliai. Jie abu žiūrėdavo vaiką, bet po to M. M. grįžo į darbą. Daug laiko vaiką žiūrėdavo močiutė. Brolis buvo vaiko priežiūros atostogose. Ji iš pradžių nedirbo, dirbti pradėjo vėliau.

Liudytoja T. M. parodė, kad ieškovas P. M. yra jos brolis. Brolio šeima iširo dėl M. M. neištikimybės. Paskutinius tris metus ji namuose nieko nedarė. Gimus vaikui ji nedirbo, vaiką prižiūrėjo mama (H. M.). Kai atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), gyveno pas ją Vilniaus rajone. Jie bardavosi dėl to, kad ji prisigerdavo. Pati keletą kartų veždavo ją į Lazdynų ligoninę, kad jai pastatytų lašinę. Apie jų konfliktus sužinojo prieš keturis metus balandžio 1 d. Tą dieną M. M. atvažiavo girta, norėjo pasiimti vaiką, bet jai vaiko niekas neatidavė. Po to ji aiškino, kad tai buvo balandžio 1 pokštas. Kai ji išgerdavo, nesiruošdavo važiuoti namo, norėjo tęsti linksmybes. Turi bendrų draugų, kurie apie tai pasakojo. Kartą po vieno iš gimtadienių, jie grįžo namo. Paskambino mama ir pasakė, kad atvažiavo policija, o atsakovė šaukė, kad turi meilužį ir palieka vyrą. Ji sakė policijai ir mamai, kad ji turi meilužį ir ne vieną. Šito pati negirdėjo, bet vėliau ji pati jai pasakė tą patį. Prieš tai ji dar klausė, ką tu darytum, jeigu turėtum vyrą, bet tau patiktų kitas vyras, bet jis turi šeimą. Vėliau brolis papasakojo, kad jai paskambino neva bendradarbė, bet pokalbio metu ji vis pavadindavo ją vyrišku vardu. Brolis pasakojo, kad ji buvo užsirakinusi tualete ir neatsiliepdavo apie 1 valandą. Jis atidarė duris, nes nežinojo ką jai ten galėjo pasidaryti. Ji tuomet išėjo ir išvažiavo. Kai ji pati pasilikdavo viena su vaiku, po kelių dienų skambindavo ir prašė pasiimti vaiką, nes ji nesusitvarko su juo. Pati dažnai atvažiuodavo pas mamą, gal du kartus per savaitę. Atsakovė buvo atvažiavusi su kažkokiais vyras, ištempė vaiką iš namų ir išvažiavo. Šito įvykio pati nematė. Po to sužinojo, kad ji su vaiku gyvena krizių centre. Atvažiuodavo ten, prašė parodyti vaiką, ji vaiką parodė tik per langą. Vėliau išvesdavo vaiką į lauką. Tuo metu jau buvo priimtas teismo sprendimas palikti vaiką su tėvu. Kol vaikas buvo Krizių centre, darželio nelankė. Šiuo metu, kai vaikui ateina laikas važiuoti namo po svečiavimosi pas tėvą, mergaitė pradeda verkti ir šaukti, kad nenori namo. Vaikui dabar nustatytas kraujo tūrio sumažėjimas. M. M. šį dokumentą buvo atsiuntusi broliui. Gydytoja papasakojo, kad tai dėl netinkamo maitinimo, organizmo dehidratacijos. Vaikas pasakoja, kad valgo mėsainius, picas. Atsakovė rūko prie vaiko. Mergaitė ne kartą matė atsakovę neblaivią. Atvažiuojant pasiimti vaiką, M. M. niekada jo net neapkabindavo, tiesiog įtempdavo į automobilį ir išsiveždavo. Brolis maždaug nuo 2012 ar 2011 metų nebevartoja alkoholio, nes buvo girtas nukritęs nuo stogo. Nežino, ar brolis buvo užsikodavęs. Žino, kad jie skolinosi iš sesers pinigus prieš vestuves. Kiek skolinosi nežino. Pati patarė sesei surašyti paskolos raštelį dar kai jie pradėjo kalbėti apie skolinimąsi. Apie tai, kad jie pasirašė paskolos raštelį sužinojo daug vėliau. Šito paskolos raštelio nematė. Žino, kad dėl paskolos jie abu važiavo pas sesę. Nežino, ar atsakovė pasirašė paskolos raštelį. Apie kitus kreditus iki teismo proceso nežinojo. Kai vaikui buvo trys mėnesiai, atsakovė pasakė, kad nori dirbti. Vaikas liko su tėvu ir močiute. Melioratorių gatvėje buvo remontas, jį darė pats P. M.. Kas mokėjo už remontą nežino. Ten buvo remontuota virtuvė, vonia suremontuota vėliau, ją remontavo P. M..

Liudytoja L. V. parodė, kad atsakovė M. M. yra jos sesuo. M. M. supažindino ją su P. M., kai jai buvo 16 metų. Ieškovas dažnai jai priekaištaudavo, kad viską ne taip darė. Jis užgauliodavo ją. 2017 metais paskambino sesuo ir pasakė, kad ieškovas ją stipriai pastūmė ant lovos. Važiavo kartu su vyru ir vyro draugu jos pasiimti iš ieškovo namų. Atvažiavus ji verkė, jos akys buvo raudonos, kitų smurto žymių nematė. Tą kartą vaiko pasiėmę nebuvo. Tą kartą sesuo apie dvi dienas buvo pas mamą, o po to grįžo gyventi pas vyrą. 2019 metais sesuo buvo išėjusi iš vyro namų ir gyveno 2 savaites pas seserį. Nežino dėl ko ji nustojo gyventi pas vyrą. Šiuo metu sesuo apie metus gyvena (duomenys neskelbtini) su dukra pas motiną. Mergaitė viską valgo. Sesers ir jos dukros santykiai yra geri. M. M. pati nuveža ir pasiima vaiką iš darželio. Dėl to ji pakoregavo savo darbo grafiką. Dalyvavo sesers vestuvėse. Nieko nežino, ar jie ėmė paskolas. Gyvendami (duomenys neskelbtini) sesuo buvo pasiėmusi kreditą, kad padarytų remontą. Ieškovas tuo metu nedirbo, dėl to negalėjo pasiimti paskolos. M. M. jokio vaikino neturi. Šalių bute buvo labai seniai tik vieną kartą po vestuvių. Sesuo neturi problemų su alkoholio vartojimu.

Liudytoja M. S. parodė, kad yra atsakovės M. M. sesuo. Jų santuoka iširo dėl to, kad ieškovas neleisdavo jai niekur važiuoti, nuolat barėsi, smurtavo prieš ją, bet tikslesnių aplinkybių nežino, pati smurto nematė. Sesuo kelis kartus skundėsi dėl prieš ją vartoto smurto. M. M. pasakojo, kad vyras nė iš šio, nė iš to atimdavo jos telefoną. Kartą M. buvo išėjusi gyventi pas mamą. Kartą jie dvi savaites gyveno pas ją namuose. Nežino, ar sesuo turi/turėjo vaikiną. Šiuo metu sesuo kartu su savo dukra gyvena pas motiną. M. M. veža dukrą į darželį ir pasiima ją pati. Jų santykiai su dukra yra labai geri. M. ėmė kreditą, kad padarytų remontą P. M. namuose. Jie ketino pilnai suremontuoti virtuvę, koridorių ir vonią. Paskutinį kartą ieškovo namuose buvo prieš metus. Ieškovas bendrauja su dukra, bet kaip jis bendrauja nė karto nematė. M. M. neprieštarauja jų bendravimui, kliūčių nesudaro. Mergaitė kartais nenori su juo bendrauti. Jis per dažnai bendrauja su dukra. Gali 5-6 kartus paskambinti jai per dieną. Nežino, ar sesuo taisė dantis Baltarusijoje. M. M. neturi problemų su alkoholio vartojimu.

Liudytoja K. G. parodė, kad yra atsakovės mama. Ieškovas neleisdavo jai atvažiuoti pas ją. Atvažiuodavo pas ją retai, kai atvažiuodavo, jie pabūdavo ne daugiau kaip pusvalandį. Kai dukra supažindino ją su P. M., jai dar nebuvo 16 metų. Sakė ieškovui, kad dukra dar nepilnametė. Jų draugystės netoleravo, bet dukra vis tiek su juo susitikinėjo. M. M. nereikėjo skolintis pinigų vestuvėms. M. M. nesiskundė jai dėl prieš ją vartoto smurto. Apie tai ji pasakojo seserims. Nežino, ar dukra turi vaikiną. Šiuo metu pas ją joks vaikinas neateina. Neprieštarauja, kad dukra gyventų kartu su ja. Šiuo metu gyvena trise: dukra su vaiku ir ji. Su anūke sutaria gerai. Valgyti gamina ir atsakovė, ir ji. Maitina vaiką normaliai. Laisvalaikiu M. M. su dukra eina pasivaikščioti į vaikų žaidimų aikšteles. Anūkė mėgsta piešti, žiūrėti animacinius filmukus. Mergaitė myli ir mamą, ir tėtį. Ieškovas dažnai skambina dukrai, gal 4-5 kartus per vieną vakarą. Jis agresyviai reaguoja, kai M. M. neleidžia jam kalbėti su dukra. O ji, kai žaidžia, nelabai nori kalbėtis. M. M. nedraudžia tėvui bendrauti su dukra. Ieškovas bendrauja su vaiku pagal patvirtintą bendravimo tvarką. Už butui teikiamas paslaugas moka pati. Problemų dėl alkoholio vartojimo dukra neturi. Pas dukrą tris kartus per savaitę ateina mokyklos draugas.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rita Pechovska teismo posėdyje paaiškino, kad jokių skundų dėl M. M. elgesio su vaiku Tarnyboje negauta. Mergaitė gyvena su motina, jokių vaiko nepriežiūros faktų nekonstatuota. Iš vaiko tėvo buvo gautas vienas skundas, bet skundo aplinkybės nepasitvirtino. Vaikas priprato gyventi su mama, ten gyvena 10 mėnesių, turi draugų naujame darželyje, gerai sutaria su mamos draugu. Tarnyba laikosi pozicijos, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Jeigu aplinkybės keistųsi, tai vaiko gyvenamoji vieta galėtų būti pakeista. Tarnybos nuomone, vaikui turi būti priteistas atsakovės prašomo dydžio išlaikymas vaikui. Bet būtina atsižvelgti ir į tėvų materialinę padėtį ir galimybes tokį išlaikymą teikti. Nustatyti maksimalią bendravimo su tėvu tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus. Riboti tėvo bendravimo nėra pagrindo. Kai vaikas gyveno su tėvu, vaiko nepriežiūros atvejų taip pat nebuvo, jokių vaiko teisių pažeidimų nepadaryta. Kai vaikas būna pas tėvą, pasakoja, kad nenori išvažiuoti, bet kai būna pas mamą taip pat šiltai apie ją atsiliepia, todėl prasmės šiuo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys su vėlesniais patikslinimais tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

III. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

Iš šalių paaiškinimų ir surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad M. M. (ikisantuokinė pavardė G.) ir P. M. (duomenys neskelbtini) susituokė Kalesninkų Švč. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje, o (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 28.

Šiuo metu šalys kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, noro išsaugoti šeimą neišreiškė, todėl santuoka tarp šalių laikytina iširusia.

Ieškovas prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl sutuoktinės M. M. kaltės, o atsakovė dėl santuokos nutraukimo kaltino ieškovą P. M., nors neprieštaravo, kad kaltais dėl santuokos nutraukimo būtų pripažinti abu sutuoktiniai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsniu, santuoka dėl kito sutuoktinio kaltės gali būti nutraukiama esant tam tikroms sąlygoms: sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės.

Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė buvo jam neištikima ir tuo iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė užsirakindavo tualete ir kalbėdavosi telefonu su kitu vyru, 2019 metų balandžio mėnesį siųsdavo jam savo nuogo kūno nuotraukas. Ieškovo motina liudytoja H. M. teisme parodė, kad taip pat įtarinėjo marčią neištikimybe vyrui. Apie tai, kad ji susitikinėja su kažkuo jai pasakojo kaimynai, kurie dirbo kartu su atsakove. Ieškovo sesuo T. M. parodė, kad atsakovė pati sakė, kad turi meilužį ir ne vieną. Tačiau patikimų įrodymų, kad atsakovė santuokoje sulaužė ištikimybės įžadus byloje nėra. Net ir keliant prielaidą, kad atsakovė, būdama ištekėjusi už ieškovo turėjo santykių su kitu vyru, nėra nustatyta, ar bendravimas su kitu vyru buvo ieškovo ir atsakovės santykių iširimo priežastis ar pasekmė. Minėtų liudytojų parodymų nepakanka pripažinti atsakovės neištikimybės fakto, kadangi liudytojų parodymai remiasi kitų asmenų kalbomis, tačiau nė vienas iš jų paties neištikimybės fakto nematė, koks atsakovės ir spėjamo jos vaikino santykių pobūdis nežinoma, kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių jų žodžius byloje taip pat nėra.

Ieškovas kaip atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymą laikė ir jos pomėgį lošti lažybų punkte TopSport. Tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad lošimų užsakymas vyko po ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui. Ieškinys teismui pateiktas 2019-05-07, o lošimai buvo užsakyti 2019-10-13, 2019-12-11, 2020-01-03, todėl neįrodo, kad atsakovės lošimai tapo priežastimi jų santuokos nutraukimui.

Ieškovas P. M. kaltino atsakovę piktnaudžiaujant alkoholiu. Liudytoja T. M. teigė, kad pati keletą kartų vežė alkoholio padauginusią atsakovę į Vilniaus Lazdynų ligoninę. Bet jokie duomenys apie M. M. gydymąsi ligoninėje teismui nebuvo pateikti, kita byloje surinkta medžiaga nepatvirtina piktnaudžiavimo alkoholiu faktų.

Kitų sąlygų pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo byloje nėra, todėl konstatuoti, kad būtent atsakovė kalta dėl santuokos iširimo teismas neturi teisinio pagrindo.

Atsakovė teigė, kad sutuoktinis kelis kartus prieš ją smurtavo, apie tai minėjo ir atsakovės seserys L. V. bei M. S., tačiau jų pačių teigimų asmeniškai smurto atvejų prieš seserį jos nematė, jokių smurto žymių ant jos kūno nestebėjo. Pati atsakovė buvo nurodžiusi, kad į policiją dėl sutuoktinio smurtavimo nesikreipė, todėl šis faktas taip pat lieka neįrodytas. Kitų priežasčių kodėl būtent sutuoktinis yra kaltas dėl jų santuokos iširimo atsakovė nenurodė, todėl nenustačius nei atsakovės, nei ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, pripažintina, kad ieškovo P. M. ir atsakovės M. M. civilinė santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų ikisantuokinės pavardės.

IV. Turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimas

Iš VĮ Registrų centras 2019-04-18 pažymos matyti, kad atsakovės M. M. nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos.

Ieškovui P. M. asmeninės nuosavybės teise pagal 2019-06-11 dovanojimo sutartį Nr. 3376, priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nėra dalinamas.

Šalių santuokos metu įsigyta transporto priemonė Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota ieškovo P. M. vardu. Atsakovės M. M. vardu transporto priemonės nėra registruotos.

Ieškovas prašė priteisti jam santuokoje įgytą automobilį, o atsakovei 650,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę bendro turto dalį. Atsakovė M. M. neprieštaravo, kad ieškovui atitektų santuokos metu įgytas automobilis, tačiau prašė priteisti jai 2718 Eur piniginę kompensaciją už dalintiną turtą. Ieškovas, nustatydamas automobilio vertę rėmėsi skelbimų portalo „Autoplius“ duomenimis, o atsakovė automobilio vertę nustatinėjo pagal internetinio puslapio www.emprekis.lt duomenis. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl automobilio vertės nustatymo, automobilio vertė nurodyta tik jos atsiliepime į ieškinį. Nesant automobilio vertę patvirtinančių įrodymų, teismas negali patikrinti, ar automobilio vertė nustatyta teisingai, kadangi nurodytame puslapyje automobilio kainas gali matyti tik registruoti vartotojai, todėl teismas vadovavosi ieškovo pateiktais duomenimis. Sprendžiant iš skelbimų portale „Autoplius“ patalpintų skelbimų apie analogiškų automobilių pardavimą, vidutinė šalims priklausančio automobilio rinkos vertė yra 1380,00 Eur. Šalys sutiko, kad automobilis natūra atitektų ieškovui, tad yra pagrindas po santuokos nutraukimo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui P. M., o atsakovei priteisti pusės automobilio vertės dydžio (690,00 Eur) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalintino turto dalį.

Atsakovė be kita ko, prašė priteisti iš ieškovo jam nuosavybės teise priklausančiame bute atlikto remonto ir daiktų vertę. Atsakovės teigimu remonto ir daiktų vertė siekia 3039,00 Eur. Šią sumą, anot atsakovės, sudaro laminatas virtuvei (160 Eur), kanalizacija virtuvei (2 rulonai po 70 Eur, pakeitimas 250 Eur), sienos, lubos, dažai, betonas, tapetai (viskas apie 200 Eur), virtuvės stalas (150 Eur), virtuvės komplektas (apie 250 Eur), viryklė (apie 300 Eur), gartraukis (90 Eur), šviestuvas (70 Eur), rozetės (30 Eur), elektros laidai (50 Eur), jungikliai (24 Eur), mašinos žieminės padangos (apie 300 Eur), automobilio pakabos ir aušinimo remontas (apie 350 Eur), klozetas naujas (70 Eur), pastatymas su vamzdžiais apie (80 Eur), šviestuvai koridoriui ir tualetui (apie 30 Eur), lova (200 Eur), tualeto tapetai (20 Eur), koridoriuje tapetai (50 Eur), instaliacijos tvarkymas (50 Eur), automatų dėžė (10 Eur), automatas (15 Eur), sandėliuke santechnikos keitimas, vamzdžiai apie (150 Eur).

Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad remontas ieškovo bute iš tikrųjų buvo daromas, buvo remontuota virtuvė, koridorius, virtuvėje įrengtas naujas virtuvės komplektas, įmontuotas gartraukis, atlikti kiti remonto darbai. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tikslią daiktų ir atliktų darbų kainą. Į bylą nėra pateiktas nė vienas mokėjimo dokumentas, įrodantys, kad visi nurodyti daiktai buvo įsigyti. Be to, atsakovė nenurodė laikotarpio kada buvo daromas remontas, nežinoma kurį laiką po remonto atlikimo jų šeima gyveno ir naudojosi atnaujintomis patalpomis. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad ieškovas ir atsakovė kaip šeima nuo pat santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gyveno ieškovo P. M. motinai H. M. priklausančiame bute, kurį prasidėjus skyrybų procesui ieškovo motina padovanojo sūnui. Gyvendami kartu šalys naudojosi butu, todėl atlikdami bute einamąjį remontą jo iš esmės nepagerino. Taigi įvertinus nurodytus argumentus, kad atsakovė kaip ir ieškovas naudojosi butu, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tikslias daiktų ir darbų kainas, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovei kompensacijos už buto remonto metu patirtas išlaidas.

Ieškovas teigė, kad kartu su atsakove skolinosi pinigų vestuvėms iš savo sesers K. K. ir atsakovė turi prisidėti prie šios paskolos grąžinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-02-25 P. M. ir K. K. sudarė paskolos raštelį, pagal kurį P. M. pasiskolino iš K. K. 3500,00 Eur vestuvėms. 2015-04-20 ir 2017-02-10 P. M. grąžino po 200,00 Eur, 2018-09-09 – 100,00 Eur ir 2019-02-01 – 180,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šis sandoris sudarytas iki šalių santuokos (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Taigi 2015-02-25 paskolą iš sesers ėmė tik ieškovas P. M., atsakovė M. M. nėra bendraskolė pagal šią turtinę prievolę, kadangi paskolos raštelio nepasirašė, pinigai jai perduoti nebuvo. Be to, ieškovas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nekėlė reikalavimo pripažinti šios prievolės solidaria, todėl turtinė prievolė pagal 2015-02-25 paskolos raštelį, sudarytą tarp P. M. ir K. K. lieka asmenine ieškovo P. M. prievole.

Byloje nustatyta, kad šalių santuokos metu buvo sudaryti du kreditoriniai sandoriai. 2018-01-29 M. M. ir AB Swedbank sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-004969-GV, pagal kurią jai iki 2023-01-17 suteiktas 2500,00 Eur kreditas (bendra kredito gavėjo mokama suma – 4008,00 Eur). 2019-01-02 M. M. ir UAB „General financing“ sudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. 90009182512 sandorį Nr. 1, pagal kurį M. M. iki 2026-01-08 suteiktas 5300,00 Eur kreditas (bendra kredito gavėjo mokama suma – 9767,30 Eur).

CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Ginčo tarp šalių dėl solidaraus šių prievolių pobūdžio nagrinėjant bylą nebuvo, todėl yra pagrindas nustatyti, kad šalių P. M. ir M. M. prievolės kreditoriui AB Swedbank pagal 2018-01-29 M. M. ir AB Swedbank sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-004969-GV, o taip pat kreditoriui UAB „General financing“ pagal 2019-01-02 M. M. ir UAB „General financing“ sudarytą Vartojimo kredito sutarties Nr. 90009182512 sandorį Nr. 1, lieka solidarios.

Atsakovė M. M. prašė priteisti jai iš ieškovo P. M. 521,00 Eur kompensaciją už dalį nemokėto kredito, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kada ir kiek mokėjo kreditoriams. Teismui taip pat nežinoma, ar šalių prievolės šiuo metu yra pasibaigusios. Todėl nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti kokią dalį kredito įmokų ieškovas turi grąžinti atsakovei, atsakovės reikalavimas priteisti jai kompensaciją atmetamas.

V. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Santuokoje ieškovui P. M. ir atsakovei M. M. gimė dukra V. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė prašė, kad dukra liktų gyventi su ja. Ieškovas iš esmės tokiam prašymui neprieštaravo. Tarnybos atstovė teismo posėdyje pareiškė, kad Tarnybos nuomone, vaikas jau daugiau kaip 10 mėnesių gyvena kartu su motina, lanko darželį, priprato prie naujos aplinkos, vaiko nepriežiūros atvejų ar kitokių vaiko teisių pažeidimų iš motinos pusės nenustatyta, vaikas šiltai atsiliepia apie motiną, todėl šiuo metu netikslinga keisti vaiko gyvenamosios vietos.

Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametė V. M. nuo gimimo gyveno savo tėvo P. M. namuose, tačiau pašlijus šalių santykiams ir prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, 2019-11-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina M. M.. Sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu vaikas beveik 11 mėnesių gyvena kartu su motina M. M., lanko priešmokyklinio bei neformaliojo ugdymo įstaigas pagal motinos gyvenamąją vietą. Tarnybos pateikti dokumentai patvirtina, kad motina sudarė tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai, jas sieja artimas ir tvirtas emocinis ryšys, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų svarbiausia yra atsižvelgti į vaiko interesus ir jo nuomonę. Sprendžiant iš 2020-06-10 mergaitės nuomonės išklausymo akto, ji nepasakė su kuriuo iš tėvų labiau norėtų gyventi, tačiau nurodė, kad gerai jaučiasi tiek tėvo, tiek mamos namuose, turi draugų ir vienoje, ir kitoje gyvenamojoje vietoje, abu tėvus apibūdino kaip geros širdies žmones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra ypatingai svarbu išsaugoti vaiko aplinkos stabilumą, kadangi tai yra reikšminga vaiko psichologinei būklei (2019-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019), todėl įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į vaiko aplinkos stabilumui teikiamą prioritetą prieinama išvados, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo ir atsakovės dukros V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove M. M..

VI. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, spręstinas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo P. M. 270,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant M. M. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ieškovas savo pareigos išlaikyti vaiką nevengia, tačiau nurodė, kad sutiktų mokėti 200,00 Eur išlaikymą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2019-05-04 dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė nuo 613,56 Eur gegužės mėnesį iki 783,92 Eur rugpjūčio mėnesį. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, duomenų apie jo gaunamas pajamas teismas neturi, tačiau posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad gauna apie 1200,00 Eur darbo užmokestį į rankas. Taip pat nustatyta, kad šalys kitų išlaikytinių neturi, ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena su dukra pas savo motiną. Prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka abiejų šalių turtinę padėtį ir galimybes jį teikti, šalys gali teikti vaikui maksimalų išlaikymą, kad būtų patenkinti ne tik minimalūs būtini vaiko poreikiai, bet ir papildomi poreikiai (pvz., neformaliam ugdymui, įvairesniam laisvalaikiui, kelionėms, kt.). Todėl iš ieškovo P. M. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), 270,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-05-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant M. M. tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo sumą uzufrukto teise.

Ieškovas P. M. reikalavo priteisti iš atsakovės 1500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tuo atveju, jeigu dukros gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų kuriuo tiksliai laikotarpiu susidarė išlaikymo įsiskolinimo suma, kaip ji apskaičiuota, kokio dydžio išlaikymas buvo būtinas vaikui tuo laikotarpiu, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas.

VII. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Nustatyti bendravimo su vaiku tvarką prašė ir ieškovas, ir atsakovė. Atsakovė siūlė ieškovui bendrauti su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 19.00 val., kas antrą savaitgalio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., kas antrus metus per šventes nuo 10.00 val. iki 20.00 val., o ilgesnį nepertraukiamą bendravimą užtikrinant tik per atostogas.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Šiuo metu vaiko ir tėvo bendravimas vyksta pagal Vilniaus apygardos teismo 2019-11-14 nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tarp ieškovo P. M. ir nepilnametės dukros V. M. tvarką: ieškovas kiekvieną darbo dieną, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 18.00 val. (vaiką paimant iš namų) arba nuo 17 val. (vaiką paimant iš ugdymo įstaigos) iki 21.00 val. turi teisę bendrauti su dukra vaiko gyvenamojoje vietoje arba paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą; ieškovas turi teisę su dukra bendrauti kas antrą savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

Laikina bendravimo su vaiku tvarka numato tėvui galimybę bendrauti su vaiku kiekvieną darbo dieną bei kas antrą savaitgalį pasiimant vaiką pas save su nakvyne, tokiu būdu užtikrinant tėvo ir vaiko santykių nenutrūkstamumą, artimo ryšio palaikymą. Teismo manymu, atsakovės siūloma bendravimo tvarka pakankamai stipriai riboja ieškovo teises bendrauti su dukra ir visiškai neužtikrina maksimalaus tėvo dalyvavimo vaiko gyvenime bei auklėjime.

Teisme apklausta atsakovė M. M. pripažino, kad ieškovas laikosi Vilniaus apygardos teismo numatytos laikinosios tvarkos, dukra noriai bendrauja su tėvu, Tarnybos atstovė pasisakė, kad vaikas myli tėvą, turi su juo artimą ryšį, jokių vaiko teisių pažeidimų tėvas nedarė, vaikui sudarytos geros sąlygos tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl turėtų būti nustatyta maksimali tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Duomenų, kad laikina bendravimo tvarka kenktų vaiko interesams byloje nėra ir atsakovė tokių aplinkybių nenurodė.

0 Ieškovo P. M. pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus ir užtikrina vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo platesnes galimybes dalyvauti vaiko auklėjime. Pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką yra numatytas skyrium gyvenančios atsakovės M. M. bendravimas su dukra, teismui sutinkant su ieškovo numatytomis bendravimo su vaiku sąlygomis ir nustatant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, ieškovo siūloma tvarka pritaikytina vaiko ir tėvo bendravimui su viena išimtimi.

1 Ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 14 punkte buvo nurodyta, kad motinai M. M. vykstant su dukra V. M. už Lietuvos Respublikos ribų atostogų metu ar kitu laiku - privalomas raštiškas tėvo sutikimas, kurį tėvas pateikia motinai ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki kelionės. Be tėvo sutikimo vaikui išvykti į užsienį draudžiama.

2 Teismo vertinimu tokia sąlyga šalintina iš vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, kadangi viena vertus prieštarauja nepilnamečių vaikų kelionių tvarkai tiek Šengeno erdvei priklausančiose valstybėse, tiek už šios erdvės ribų, o kita vertus užprogramuoja tėvų konfliktus dėl galimo manipuliavimo sutikimo vykti į užsienį išdavimu.

VIII. Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

2019-11-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su juo tvarka, iš ieškovo P. M. priteistas laikinas išlaikymas. Priimant sprendimą laikinosios apsaugos priemonės naikinamos. Tuo atveju, jeigu laikinas išlaikymas buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą mokėtas laikinas išlaikymas turės būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, atsižvelgtina į tai, kad teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis), tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.61 str., 3.109 str. 2 d., 3.110 str. 1 d., 3.174 str., 3.175 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 259 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. M. (ikisantuokinė pavardė G.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kalesninkų Švč. M. M. Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje, registraciją Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 28.

Pripažinti, kad bažnytinės santuokos registracija panaikinama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui P. M. palikti pavardę – M., atsakovei M. M. pavardę – G..

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui P. M. automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1380,00 Eur).

Priteisti atsakovei M. M. iš ieškovo P. M. 690,00 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt Eur) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Atmesti atsakovės M. M. reikalavimą dėl kompensacijos už buto remonto išlaidų ir kredito dalių dengimo priteisimo.

Nustatyti, kad šalių prievolės kreditoriui AB Swedbank pagal 2018-01-29 M. M. ir AB Swedbank sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-004969-GV, o taip pat kreditoriui UAB „General financing“ pagal 2019-01-02 M. M. ir UAB „General financing“ sudarytą Vartojimo kredito sutarties Nr. 90009182512 sandorį Nr. 1, lieka solidarios.

Nustatyti nepilnametės V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina M. M..

Priteisti iš ieškovo P. M. išlaikymą nepilnametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kas mėnesį 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties Eur) dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2019-05-07 iki vaiko pilnametystės, nustatyti, kad šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos atsakovė M. M..

Atmesti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Nustatyti tokią ieškovo P. M. bendravimo su vaiku V. M. tvarką:

3 1) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kas antrą (metų neporinės savaitės) savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) penktadienį 16.30 val. ir grąžinant vaiką sekmadienį 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

4 2) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

5 3) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias/Kalėdas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 24 d., 17.00 val., ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d., 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

6 4) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Naujųjų Metų sutikimą, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos neporinių metų gruodžio 31 d., 15.00 val. ir grąžinant vaiką kitą dieną (sausio 1 d.) 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

7 5) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. ir grąžinant vaiką antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

8 6) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti Tėvo dieną, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

9 7) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti tėvo gimtadienio dieną. Jeigu šventės diena sutampa su darbo diena, tėvas paima vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu šventės diena sutampa su šeštadieniu, tėvas paima vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val. Jeigu šventės diena sutampa su sekmadieniu, tėvas paima vaiką sekmadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19.30 val.;

10 8) tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienais poriniais metais per vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini). Jeigu šventės diena sutampa su darbo diena, tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžina vaiką sekančią dieną 08.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą (ugdymo įstaigą). Jeigu šventės diena sutampa su šeštadieniu, tėvas paima vaiką šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį 18.00 val. Jeigu šventės diena sutampa su sekmadieniu, tėvas paima vaiką šeštadienį 16.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką sekmadienį iki 19.30 val.;

11 9) iki vaikas pradės lankyti mokyklą, tėvas P. M. turi teisę su dukra V. M. praleisti 14 dienų savo kasmetinių atostogų vasaros laikotarpiu. V. M. pradėjus lankyti mokyklą, tėvas turi teisę praleisti su dukra pusę vaiko pavasario, rudens, žiemos ir vasaros atostogų laiko;

12 10) Apie pageidavimą atostogas praleisti su dukra, tėvas P. M. informuoja vaiko motiną ne vėliau, kaip prieš 2 savaites;

13 11) tėvas P. M. paima dukrą V. M. iš vaiko gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 18.00 val. arba atostogų pirmąją dieną 9.30 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;

14 12) tėvas P. M. privalomai informuoja motiną apie numatomą su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia vaikui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ir pasą, dokumentus, jei jie reikalingi atostogoms vaiko išvykimui už Lietuvos Respublikos ribų;

15 13) jei tėvo ir motinos atostogų laikotarpis sutampa, pirmenybę turi tas iš tėvų, kuris kitą šalį informuoja pirmasis;

16 14) tėvas P. M., negalėdamas bendrauti su dukra nustatytą dieną (ar savaitgalį), informuoja vaiko motiną ne vėliau kaip prieš dieną SMS žinute, telefonu arba elektroniniu paštu prieš tris dienas.

Panaikinti 2019-11-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo).

Nepriteisti iš šalių jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski