Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerijos slėnis“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės A. S. priešieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė UAB „Inžinerijos slėnis“ ir atsakovė A. S., veikdama per savo tėvą R. S., 2018 m. rugsėjo 27 d. sudarė Pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei sutartyje apibrėžto komplektiškumo namo ir vandens šildymo sistemą bei ją sumontuoti, o atsakovė už prekes ir montavimo paslaugas atsiskaityti (ieškinio priedas Nr. 3). Taip pat nėra ginčo, kad Pirkimo sutarties objektu esanti įranga buvo sumontuota atsakovės nurodytame objekte – name (duomenys neskelbtini), ir atsakovės faktiškai pradėta eksploatuoti. 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovės parengto Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 181114/1 atsakovė nepasirašė (ieškinio priedas Nr. 5). Už įsigytą įrangą atsakovė sumokėjo dalį kainos – 2 000 Eur, ir liko skolinga ieškovei pagal Pirkimo sutartį 2 332,63 Eur (ieškinio priedas Nr. 4). Šios sumos apmokėjimo terminas remiantis Pirkimo sutarties 2.1 punktu yra pasibaigęs.

5. Pirkimo sutarties objektas ir tikslas, taip pat jos šalių teisinis subjektiškumas – fizinis asmuo iš verslininko įsigijo prekę, skirtą naudoti asmeninėms ir (ar) šeimos reikmėms, sudaro pagrindą išvadai, kad Pirkimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad pagal Pirkimo sutartį buvo parduota ir prekės montavimo paslauga, neturi reikšmės Pirkimo sutarties teisiniam kvalifikavimui. Taigi Pirkimo sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo perduoti atsakovei šildymo sistemą, atitinkančią sutartus kokybės reikalavimus, o atsakovė nustatytais terminais ir tvarka priimti prekę ir už ją atsiskaityti (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

8. Šildymo sistemos įrangos netinkamos kokybės faktą atsakovė grindžia tuo, kad namo šildymas, naudojant įrangą, kainuoja ženkliai daugiau, nei namo apžiūros metu deklaravo ieškovės įgaliotas atstovas. Kitaip tariant, atsakovė įrodinėja, kad šildymo sistema neatitinka efektyvumo (kokybės) reikalavimų, kurių ji galėjo pagrįstai tikėtis pagal ieškovo įgalioto atstovo paskelbtus pareiškimus dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Ar ieškovės UAB „Inžinerijos slėnis“ atsakovei A. S. parduota šildymo sistema turi tas savybes, kurių atsakovė galėjo protingai tikėtis?

10. Paminėta faktiškai reiškia, kad įrodinėjimo pareigą atsakovė nutarė realizuoti pasirinkdama įrodinėjimo taktiką ir strategiją, kai daikto kokybės trūkumo faktą įrodinėja iš esmės tik liudytojų parodymais (CPK 12 ir 13 straipsniai). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovė pagal bylos duomenis sprendimą sudaryti Pirkimo sutartį priėmė per savo tėvą R. S.. Dėl to atsakovės, kaip šildymo įrangos pirkėjos, lūkestis dėl įrangos naudingumo iš esmės yra subordinuotas R. S. įspūdžiui.

11. Byloje liudytojais apklaustų R. S., A. R. ir E. L. (atsakovės name apdailos darbus atlikusio asmens) parodymais nustatyta, kad 2018 m. rudenį A. R. buvo nuvykęs į namą (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš liudytojų tikslaus susitikimo laiko negalėjo pasakyti. Kaip galima spręsti iš liudytojų parodytų aplinkybių, susitikimo metu A. R. apžiūrėjo namo patalpas, įvertino, ar jose galima sumontuoti dujų šildymo sistemą ir suderino sistemos komplektiškumą (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 7 sek. – 1 val. 17 min. 20 sek.; 1 val. 46 min. 41 sek. – 1 val. 47 min. 25 sek.; 2020 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 16 sek. – 15 min. 54 sek.). Iš liudytojų parodymų taip pat nustatyta, kad pokalbyje tarp A. R. ir R. S. epizodiškai dalyvavo E. L..

12. Liudytojas A. R. patvirtino, kad susitikimo metu kalbėjo apie galimas vidutines dujų sąnaudas atsakovės namui šildyti. Tačiau liudytojas akcentavo, kad R. S. nurodė ne tiksliai apibrėžtus dujų išeigos dydį ir kainą, bet potencialų vidurkį (nuo 0,50 Eur iki 2 Eur už kvadratinį metrą), kuris priklauso nuo eilės veiksnių (pvz., namo šiluminės varžos, buities įpročių ir pan.) (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 32 sek. – 1 val. 19 min. 43 sek.). O liudytojas R. S. parodė, kad A. R. nurodė ne preliminarią, bet iš esmės konkrečią dujų išeigą – nuo 0,50 Eur iki 0,80 Eur už kvadratinį metrą (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 48 min. 26 sek. – 1 val. 48 min. 30 sek.). R. S. parodytas aplinkybes iš dalies patvirtino liudytojas E. L., kuris nurodė, kad pamena, jog buvo kalbėta apie 0,80 Eur už kvadratinį metrą dydžio sąnaudas namui šildyti (2020 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 28 sek. – 15 min. 54 sek.). Tačiau pastarasis liudytojas taip pat parodė, kad negali pasakyti, kaip jo paminėtas sąnaudų dydis buvo apskaičiuotas, ir kad pokalbyje, vykusiame tarp A. R. ir R. S., ištisai nedalyvavo, bet buvo tose pačiose patalpose (2020 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 57 sek. – 16 min. 39 sek.; 18 min. – 18 min. 18 sek.).

13. Vertinant aptartus liudytojų parodymus, pirmiausia svarbu išskirti, kad R. S. yra faktinė Pirkimo sutarties šalis – jis derino pirkimo sąlygas, sutarties vykdymą ir pasirašė sutartį atsakovės vardu. Šie faktai suponuoja išvadą, kad R. S. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, o jo parodymui yra subjektyvūs. Subjektyvaus pobūdžio yra ir A. R. parodymai, kadangi jis, kaip paaiškino teismo posėdyje, yra glaudžiai susijęs su ieškove, o pati įmonė yra tarsi šeimos verslas. Taigi kyla natūrali abejonė dėl R. S. ir A. R. gebėjimo būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Formaliai objektyviausi parodymai turėtų būti E. L., nes jis neturi tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra objektyvių prielaidų manyti, kad jis, teikdamas parodymus, galėjo dalį aplinkybių nutylėti ar pavaizduoti atsakovei palankiau, nei iš tiesų buvo. Vis dėlto E. L. parodymai negali būti suabsoliutinami – jis nebuvo tiesioginis pokalbio, vykusio tarp kitų liudytojais apklaustų asmenų, dalyvis, taip pat negalėjo tiksliai įvardinti konteksto, kuriame nuskambėjo ginčo dujų sąnaudų rodiklis ir kaip jis buvo apibūdintas. Be to, pastarąjį asmenį ir atsakovę (ar jos tėvą) siejo savarankiški susitarimai dėl statybos darbų rangos.

14. Liudytojų parodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti tokias bylai išspręsti reikšmingas išvadas dėl faktinių aplinkybių:

14.1. apžiūrėdamas namą ir derindamas šildymo sistemos komplektiškumą, A. R. su R. S. kalbėjo apie tikėtiną ieškovės parduodamos šildymo įrangos efektyvumą ir galimas namo šildymo sąnaudas;

14.2. dalį A. R. ir R. S. pokalbio girdėjo liudytojas E. L.;

14.3. R. S. ir A. R. parodymai sutampa dėl aplinkybės, kad A. R. kalbėjo ne apie konkretų dujų išeigos rodiklį, bet apie jo diapazoną. Šių asmenų parodymai sutampa dalyje dėl dujų išeigos vidurkio nuo 0,50 Eur iki 0,80 Eur už kvadratinį metrą. Ar liudytojas A. R. kalbėjo apie didesnę vidurkio ribą (iki 2 Eur už kvadratinį metrą) nėra galimybių nustatyti;

14.4. Liudytojui E. L. susidarė įspūdis, kad A. R. deklaravo 0,80 Eur už kvadratinį metrą dujų išeigos efektyvumo dydį. Tačiau šiuo aspektu E. L. parodymai iš dalies neatitinka R. S. parodytų aplinkybių, kad kalba buvo apie dujų išeigos rodiklių aibę, o ne tikslų dydį. Tačiau nekyla abejonių, kad A. R. turėjo paminėti dujų išeigos namui šildyti 0,80 Eur už kvadratinį metrą dydį. Kokia forma ir intensyvumu, t. y. ar kaip konkretus faktas, ar kaip preliminari nuomonė, buvo išsakytas šis teiginys, nėra galimybės nustatyti. Taip pat iš liudytojų parodymų negalima nustatyti, ar kalbant apie tikėtinas dujų sąnaudas omenyje turėtas tik dujų išeigos namui šildyti ar ir karštam vandeniui paruošti dydis.

15. Analizuojant liudytojų parodymus kartu su rašytiniais byloje pateiktais įrodymais, labiau tikėtina, kad A. R. sudarė prielaidas kilti R. S. lūkesčiui dėl Pirkimo sutarties objektu esančios šildymo sistemos ekonomiškumo. Pagrindą tokiai išvadai sudaro ne tik liudytojų parodymai, bet ir liudytojo R. S. veiksmai po įrangos sumontavimo reiškiant ieškovei pretenzijas dėl dujų sąnaudų (2018 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. elektroniniai laiškai, pateikti kaip atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3). Aplinkybę, kad dujų sąnaudų dydis sudarė R. S. pretenzijų pagrindą, ieškinio 1.8 punkte pripažino ir pati ieškovė. Tačiau ieškovei siųstuose laiškuose R. S. nedetalizavo, kokia apimti dujų sąnaudos viršija tas, kurias jis ir atsakovė manė būsiant. O tai reiškia, kad pretenzijų turinys yra pernelyg abstraktus, jog remiantis juo būtų galima daryti konkrečias išvadas dėl atsakovės lūkesčio, susijusio su šildymo sistemos veikimu.

16. Loginį ryšį su liudytojo R. S. rašytomis pretenzijomis turi ir aplinkybė, kad nebuvo pasirašytas ginčo įrangos priėmimo–perdavimo aktas. Iš R. S. parodymų darytina tikėtina išvada, kad akto nepasirašymą galėjo, be kita ko, lemti įrangos pirkėjo siekis įsitikinti įrangos veikimu.

17. Kaip galima spręsti iš liudytojo A. R. parodymų, jis turi praktinių specialiųjų žinių apie ieškovės parduodamų ir montuojamų šildymo sistemų veikimą, taip pat jų techninį naudingumą, yra įgaliotas ieškovės darbuotojas teikti tokio pobūdžio informaciją įmonės vardu. Taigi jo paaiškinimai apie siūlomos pirkti šildymo sistemos įrangos techninius veikimo aspektus kvalifikuotini kaip pardavėjo (ieškovės) deklaruojamos prekės kokybinių savybių apibūdinimas (CK 6.363 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

18. Vartotojo lūkesčiai dėl daikto kokybinių savybių negali būti vertinami atsietai nuo individualios situacijos. Daugiausiai įtakos vartotojo protingų lūkesčių dėl daikto kokybės formavimuisi daro jam sutarties sudarymo metu betarpiškai pateikta informacija apie daikto savybes. Nors teisinis vartotojų teisių apsaugos reglamentavimas yra grindžiamas maksimalios vartotojų apsaugos taisykle, tačiau ji nėra absoliuti. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar įsigytas daiktas atitinka pirkėjo lūkesčius, reikšmingos yra ir pirkėjo asmeninės savybės.

19. Liudytojas R. S. analogiškų žinių kaip ieškovės atstovas neturi, tačiau jis akcentavo, kad prieš kreipdamasis į ieškovę dėl įrangos pirkimo domėjosi įvairių šildymo sistemų veikimu, rinko apie tai informaciją. Nagrinėjamoje situacijoje – įvertinus Pirkimo sutarties sudarymo aplinkybes, kaip pasisakyta šio sprendimo 10 punkte, būtent R. S., o ne atsakovės, asmeninės savybės yra reikšmingos sprendžiant dėl to, ar ginčo įranga atitiko pirkėjo susiformuotus realius lūkesčius. Nors liudytojas R. S. ir negali būti prilyginamas ginčo santykiuose visapusiškai informuotam asmeniui, tačiau nekyla rimtų abejonių, kad pagal savo patirtį ir žinias turėjo suprasti, jog namo šildymo kaina priklauso nuo įvairių veiksnių (pvz., oro temperatūros, namo apšiltinimo efektyvumo ir kt.). Dėl to abejotina, kad rūpestingas ir atidus asmuo (vartotojas) analogiškomis aplinkybėmis galėtų susidaryti pagrįstą lūkestį, jog namo šildymo sąnaudos neviršys konkretaus fiksuoto dydžio, kai šildymo kainai turi reikšmės eilė įvairių prieš tai minėtų aplinkybių. Juolab, kad į 0,80 Eur kainos apimtį pateks ir kintančios bei nuo vartojimo įpročių priklausančios sąnaudos karštam vandeniui paruošti (2019 m. lapkričio 15 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 19 sek. – 42 min. 52 sek.).

20. Aptarti ginčo aspektai, be kita ko, lemia išvadą, kad tikimybių pusiausvyros požiūriu nėra tikėtina, jog atsakovė (ir R. S.) iš tiesų galėjo turėti objektyvų lūkestį, jog namo šildymo sąnaudos, naudojant iš ieškovės įsigytą įrangą, neviršys 0,80 Eur už kvadratinį metrą per vieną mėnesį.

21. Pastato šildymo sistemos veikimo efektyvumas yra vienas iš esminių kokybinių reikalavimų, keltinų tokio pobūdžio įrangai. Šildymo sistemos efektyvumo lygis, akivaizdžiai neatitinkantis teisėto pirkėjo (vartotojo) lūkesčio dėl jo dydžio, negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020, 36–38 punktai). Tokią išvadą lemia aplinkybė, kad vienas iš esminių šildymo sistemos pasirinkimo kriterijų, kuriuo remiantis pirkėjas priima sprendimą įgyti konkrečią įrangą, yra jos eksploatavimo ekonomiškumas.

22. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. ji iš UAB „JDC prekyba“ įsigijo 36 dujų balionus, kurių bendra kaina – 1 288 Eur (2019 m. lapkričio 15 d. atsakovės pateikto prašymo priedai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo plotas yra 100 kv. m. Tai leidžia teigti, kad 2018 m. lapkričio–2019 m. balandžio mėn. atsakovės namo vieno kvadratinio metro šildymas (įskaičiuojant sąnaudas karštam vandeniui paruošti) per mėnesį preliminariai galėjo kainuoti 2,15 Eur (1 288 Eur / 6 mėn. / 100 kv. m.). Remiantis atsakovės pateiktu abstrakčiu mažosios bendrijos „Heatingas“ atsakymu į R. S. užklausą, apytiksliai 100 kv. m. ploto „B“ klasės energetinio naudingumo namo šildymui per mėnesį reikėtų apie 3–4 balionų (2020 m. sausio 7 d. atsakovės prašymo priedas Nr. 3). Taigi net ir pagal kito automatinių dujų šildymo sistemų tiekėjo informacinio pobūdžio skaičiavimą vidutinė atsakovės namo, jeigu jo energetinis naudingumas yra „B“ klasės, vieno kvadratinio metro šildymo kaina paminėtu laikotarpiu būtų taip pat viršijusi 0,80 Eur ir sudariusi apie 1,44 Eur (144 Eur (4 balionų kaina) × 6 / 100 kv. m.). Ieškovei nepateikus priešingų skaičiavimų, spręstina, kad 1,44 Eur už kvadratinį metrą yra orientacinis namo šildymo dydis, į kurį atsižvelgtina vertinant, ar atsakovei parduota šildymo sistema turi tas savybes, kurių atsakovė galėjo protingai tikėtis. Juolab, kad nurodytas dydis patenka į liudytojo A. R. pasakytą vidurkį ir vidutines panašių namų šildymo kainos ribas (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 32 sek. – 1 val. 19 min. 43 sek.).

23. Nurodytas orientacinis vidutinis šildymo sąnaudų dydis yra santykinio pobūdžio, nes priklauso nuo viseto veiksnių. Vienas jų – namo energetinis naudingumas. Atsikirsdama į atsakovės priešinį reikalavimą, ieškovė, be kita ko, akcentavo, kad lemiamą įtaką kuro sąnaudoms turi namo šiluminė varža, ir kad apie tai atsakovė buvo informuota, kai buvo atliekama techninė pagal Pirkimo sutartį sumontuotos sistemos patikra. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad liudytojo A. R. galimai pasakyti teiginiai apie namo šildymo kainą buvo susieti su atsakovės namo šiluminės varžos rodikliais, apie kuriuos jį turėjo informuoti liudytojas R. S.. Pagal byloje pateiktas nuotraukas yra atlikti atsakovės namo rekonstrukcijos ir remonto darbai (2020 m. sausio 7 d. atsakovės prašymo priedas Nr. 4). Šios aplinkybės ieškovė neginčijo ir ją patvirtino visi byloje apklausti liudytojai. Dėl to Nekilnojamojo turto registro duomenys apie namo statybos metus yra praradę aktualumą.

24. Aplinkybei, kad namas atitinka „B“ klasės energetinio naudingumo klasę, pagrįsti atsakovė pateikė 2020 m. sausio 7 d. UAB „Lugausta“, kuri atsakovės teigimu atliko namo rekonstrukcijos darbus, parengtą raštą (2020 m. sausio 7 d. atsakovės prašymo priedas Nr. 2). Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas yra teisės aktais reglamentuota veikla, kurią gali atlikti tik atestuoti ir reikiamą profesinę kompetenciją bei kvalifikaciją turintys asmenys (STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754, 58 punktas). Dėl to UAB „Lugausta“ parengta pažyma neturi įrodomosios reikšmės nustatant atsakovės namo energetinį efektyvumą. Pastato energetinis naudingumas liudytojų parodymais negali būti nustatytas dėl kiekvieno asmens subjektyvaus fizinių pastato savybių vertinimo. Pastato energetinio naudingumo nustatymas yra specialiųjų technikos mokslo žinių reikalaujantis procesas. Atsakovės dėmesys į šį aspektą buvo atkreiptas ir jai 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdyje pasiūlyta pateikti kvalifikuoto asmens parengtą namo energetinio naudingumo klasės įvertinimą. Aptarta savo teise atsakovė nepasinaudojo, nors prašė pratęsti terminą papildyti bylos medžiagą sertifikatu (žr. 2020 m. vasario 5 d. atsakovės prašymą dėl procesinio termino pratęsimo). Įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jai priklausančio namo energetinis efektyvumas yra „B“ klasės, teko atsakovei (CPK 178 straipsnis). Atsakovė yra namo savininkė ir būtent ji teigia nurodytą faktą. Taigi ieškovei negali būti perkelta našta įrodyti tokio pobūdžio aplinkybes ar jas neigti teikiant kitokius įrodymus. Antra vertus, nurodytos įrodinėjimo pareigos nerealizavimas lemia ir nepalankiausių atsakovei faktų patvirtinimą, t. y. kad namo energetinis naudingumas nesiekia „B“ klasės rodiklių. Išreikšdama valią teikti sertifikatą, tačiau jo nepateikdama, atsakovė, be kita ko, netiesiogiai sukūrė procesinę teisinę situaciją, kai vengimas teikti įrodymus sudaro prielaidas nepalankių faktų nustatymui. Svarbu ir tai, kad atsakovei ne kartą buvo siūlyta pasinaudoti galimybe prašyti paskirti teismo techninę ekspertizę, tačiau atsakovė nutarė pastarąja savo procesine teise nesinaudoti (CPK 13 straipsnis).

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovei neįrodžius, jog ginčo namo šiluminė varža atitinka jos deklaruojamą „B“ klasę, nėra pagrindo išvadai, kad pagal Pirkimo sutartį įsigyto daikto kokybės rodikliai neatitinka Pirkimo sutarties sąlygų ar atsakovės pagrįstų lūkesčių. Labiau tikėtina, kad atsakovės lūkestį viršijančias dujų sąnaudas lemia namo šiluminės varža, o ne šildymo sistemos efektyvumo stoka (CPK 185 straipsnis). Atsakovės faktinio atstovo R. S. klaida dėl namo šiluminės varžos rodiklių negali lemti išvados, kad iš ieškovės įsigyta šildymo sistema yra netinkamos kokybės. Kartu tai reiškia, kad ieškovė tikimybių pusiausvyros požiūriu nesuklaidino atsakovės dėl Pirkimo sutarties objekto kokybės. Todėl atsakovės pareikšti priešiniai reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat spręstina, kad atsakovė be pagrindo sustabdė atsiskaitymą pagal Pirkimo sutartį su ieškove (CK 1.139 straipsnio 2 dalis).

26. Pridurtina, kad kaip nepagrįsti atmestini ieškovės atsikirtimai, jog nėra aiški atsakovės dujų įsigijimo kaina ir kuro sąnaudas galėjo lemti dujų kokybė. Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo laikotarpiu atsakovė dujas galėjo įsigyti pigiau ar kad ji pirko jas ne pagal rinkos kainą. Antra, dujas atsakovė pirko iš UAB „JDC prekyba“, kurią kaip patikimą tiekėją 2018 m. rugsėjo 5 d. elektroniniame laiške nurodė pačios ieškovės darbuotojai (2020 m. sausio 7 d. atsakovės prašymo priedas Nr. 2).

27. Kiek tai susiję su ieškovės atsikirtimu, kad dujų sąnaudas iš dalies lemia atsakovės karšto vandens naudojimo įpročiai, tai yra santykinai svari aplinkybė. Viena vertus, ji gali būti vertinama materialiuoju požiūriu tuo aspektu, ar skirtumas tarp potencialiai ieškovės deklaruotos ir faktinės dujų išeigos gali būti priskirtas prie mažareikšmio ir nulemto būtent karšto vandens paruošimo sąnaudų. Antra vertus, byloje nebuvo ginčo, kad atsakovės name nėra suvartojamo vandens apskaitos. Taigi skaičiavimai dėl to, kokios gali būti sąnaudos karštam vandeniui, gali būti tik teoriniai. Tokių skaičiavimų nei viena iš šalių nepateikė. Taip pat bylos šalys nepasinaudojo siūlymu dėl ekspertizės ar specialisto pasitelkimo, be kita ko, aptariamos aplinkybės nustatymui (2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 13 min, 18 sek. – 2 val. 13 min. 54 sek.). Kaip jau pasisakyta, nėra pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad į byloje įrodinėtą sąnaudų namui šildyti kainą turėtų būti įskaičiuotos ir kintamo pobūdžio sąnaudos karštam vandeniui paruošti. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles – pareiga įrodyti, kad yra pagrindas daikto trūkumą vertinti kaip mažareikšmį ir remiantis tuo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatas, tenka pardavėjui (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, kad ieškovė neteikė įrodymų, kokia galėtų būti teorinė dujų išeiga karštam vandeniui paruošti pagal atsakovės ir liudytojo R. S. nurodytas sąlygas, sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimų, aptariami ieškovės atsikirtimai neturi konkretaus faktinio pagrindimo. Be to, įvertinus byloje įrodinėtų materialiųjų teisinių faktų sudėtį – atsakovė atskirai neįrodinėjo, kad jos lūkesčių neatitiktų šildymo sistemos efektyvumas karštam vandeniui paruošti, tikėtinos sąnaudos karštam vandeniui paruošti apskritai neturi reikšmės sprendžiant priešieškinio pagrįstumo klausimą.

28. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė papildė savo procesinę poziciją versija, kad atsakovė dar iki liudytojo R. S. susitikimo su A. R. buvo priėmusi sprendimą sudaryti Pirkimo sutartį. Tokie teiginiai reiškia nukrypimą nuo ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį pagrindų. Antra vertus, jų nepagrindžia rašytiniai įrodymai, o liudytojo A. R. parodymai dėl tokios įvykių eigos prieštarauja liudytojo R. S. parodymams ir nedera su aplinkybe, kad Pirkimo sutartyje buvo detalizuotas konkretus atsakovės perkamos įrangos komplektiškumas, kuris buvo suderintas liudytojų pokalbio metu. Be to, pastaroji įvykių seka neatitinka įprastos sandorių sudarymo praktikos, kai pirmiausia yra pasiekiamas susitarimas dėl perkamo daikto komplektiškumo.

29. Kiek tai susiję su ieškovės iškeltu ginčo aspektu, ar atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas, visų pirma, svarbu tai, kad ieškovė neteikė įrodymų, jog vien tik kondensacinio katilo pakeitimas lemtų dujų išeigos namui apšildyti sumažėjimą. Be to, visa šildymo sistema pagal Pirkimo sutarties sąlygas atsakovei parduota kaip vienas komplektas. Taigi, jeigu būtų atsakovės pretenzijos pripažintos pagrįstomis, nebūtų pagrindo laikyti, kad ieškovė turėtų išsimontuoti ir atsiimti tik dalį, o ne visą įrangą.

Ar ieškovė UAB „Inžinerijos slėnis“ pagrįstai prašo, kad atsakovė A. S. atlygintų įmonės patirtas ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas?

31. Remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kreditoriaus (nukentėjusio asmens) patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra: 1) priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos atlyginti išlaidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių išlaidų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-174-701/2016, 35 punktas). Taigi, ieškovės teisė į ikiteisminio skolos išieškojimo kaštų atlyginimą nėra absoliuti. Kreditorius turi teisę į nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka tik tuo atveju, jei dėl skolininko sutarties pažeidimo atlyginamos jo patirtos išlaidos yra protingos. Nepagrįstas išlaidavimas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje negali būti pateisinamas ir traktuojamas tinkamu elgesiu.

32. Kaip matyti iš byloje ieškovės pateiktų dokumentų, įmonė 200 Eur sumokėjo ne advokatui ar advokato padėjėjui, bet teisines konsultacijas teikiančiam fiziniam asmeniui už šabloninės 2019 m. sausio 25 d. pretenzijos dėl skolos grąžinimo parengimą. Taigi tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip atitinkančios nurodytus įstatyme įtvirtintus kriterijus. Išlaidos nėra nei priverstinės, nei būtinos, nei protingos. Vien tik aplinkybė, kad išlaidų dydis nesudaro reikšmingos bendros Pirkimo sutarties kainos, nesudaro pagrindo išlaidų teisinei pagalbai, kurią teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, laikyti pagrįstomis. Ieškovės siekis mažesnėmis sąnaudomis išspręsti su atsakove kilusį ginčą savaime negali lemti išvados, kad bet kokių įmonės išlaidų, susijusių su nurodytu tikslu, atlyginimo našta savaime turėtų būti perkelta atsakovei.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Išanalizavus bylos šalių pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, taip pat rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad nėra būtinųjų materialiųjų teisinių pagrindų tenkinti atsakovės priešinius reikalavimus. Tai lemią kitą išvadą, kad atsakovė be pagrindo sustabdė atsiskaitymą pagal Pirkimo sutartį. Nustačius, kad atsiskaitymo terminai yra praleisti, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 332,63 Eur skolą. Kaip nepagrįstas atmetamas ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės 200 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą.

34. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį 5 punkte išdėstytas atsikirtimas, kad, montuojant ginčo įrangą, ieškovė apgadino atsakovės namo sieną yra pernelyg abstraktus ir neapibrėžtas. Be kita ko, vien tik toks faktas negali būti vertinamas kaip pakankama priežastis atsakovei stabdyti didžiosios dalies atsiskaitymą. Jeigu ieškovė iš tiesų pažeidė atsakovės namo sieną, tai yra priežastis kreiptis atsakovei į teismą bendra tvarka su savarankišku reikalavimu dėl nuostolių, sudarančių sienos atstatymo darbų kainą, atlyginimo.

35. Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteisiamos kompensacinę ir teismo sprendimo greitesnį įvykdymo skatinimo funkciją atliekančios vadvinamosios procesinės palūkanos – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 332,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 17 d., kai buvo išduotas teismo įsakymas) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

36. Patenkinta 92 procentai (2 532,63 Eur / 2 332,63 Eur) ieškovės pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų, o atsakovės analogiški reikalavimai atmesti visiškai. Ieškovė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad teisminio proceso metu įmonė turėjo 1 439,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas sudaro 57 Eur žyminis mokestis, 7,03 Eur išlaidos duomenų patikrai registruose, 770 Eur už advokato padėjėjo pagalbą parengiant teismo įsakymą ir ieškinį, 250 Eur už advokato padėjėjo pagalbą parengiant atsiliepimą į priešieškinį, o likusi 355 Eur suma už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdžiuose ir kitų procesinių dokumentų rengimą. Išimtinai su ieškinio dalimi yra susijusios ieškovės išlaidos žyminiam mokesčiui, patikrai registruose ir 770 Eur už teismo įsakymo ir ieškinio parengimą sumokėtos sumos, t. y. 834,03 Eur. Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, už ieškinio reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovės priteisiamas 767,31 Eur (834,03 Eur × 92 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad priešieškinis atmestas, ginčas iš esmės tarp šalių ir buvo dėl Pirkimo sutarties objekto kokybės, ieškovei iš atsakovės priteisiamas kitos išlaidų dalies atlyginimas – 605 Eur (1 439,03 Eur – 834,03 Eur). Viso iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 372,31 Eur (767,31 Eur + 605 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

37. Atsakovė teisminio proceso metu turėjo 1 000 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas. Nesant pateiktos detalios suteiktos teisinių paslaugų ataskaitos, nėra galimybės nustatyti, kokią išlaidų dalį sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas. Papildomai įvertinus tai, kad galutinis bylos išsprendimo materialusis teisinis rezultatas atsakovei iš esmės yra nepalankus, atsakovės turėtų išlaidų dalies atlyginimas nepriteistinas.

38. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,60 Eur. Atsižvelgiant į bylos baigtį – priimtas atsakovei nepalankus sprendimas, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės A. S. ieškovei UAB „Inžinerijos slėnis“ 2 332,63 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų eurų ir 63 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 332,63 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt du eurus ir 63 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 372,31 Eur (tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. S. 15,60 Eur (penkiolikos eurų ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.