Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „GELVORA“ ieškinį atsakovei M. V., trečiasis asmuo UAB „Tele 2“ , dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2002-10-19 UAB „Tele2“ ir atsakovė sudarė terminuotą (18 mėnesių) mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteiktas mobilusis telefonas SIEMENS C45 bei sutarta dėl mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų teikimo (b.l.18-19). Už mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas UAB „Tele 2“ išrašė atsakovei ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas - faktūras Nr. 2582923, 2585925, 3370985, 3710722, 4405640, 4537889, 4768534, 5016083, 5275561, 5547300, 905724, 1143873, 1463067, 1828107, 2245985, 2605279, 2940353, 3281641, 3673539, 4016696, 436714, 4723663 (b.l. 22-44), kurių atsakovė neapmokėjo. 2009 m. kovo 31 d. UAB „Tele 2“ (pradinis kreditorius) ir ieškovas UAB „Gelvora“ (naujasis kreditorius) pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele 2“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (b. l. 13-14). 2013-07-30 išraše iš UAB „Tele 2“ ir UAB „Gelvora“ priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 nurodyta, kad atsakovės skola sudaro 8563,85 Lt (b.l. 6). 2009-05-04 ieškovas surašė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal kurį UAB „Tele 2“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimą į atsakovės skolą ir buvo raginama per 3 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti į UAB „Gelvora“ 8563,85 Lt skolą, 156,94 Lt skolos išieškojimo išlaidų, 1541,49 Lt delspinigių (b.l. 17). Visagino policijos komisariato 2003-04-11 nutarimu buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą pagal LR BK 271 str. 1 d., pradėtą M. V. pareiškimo pagrindu, nes padaryta žala neviršijo 1 MGL, t.y. nesant nusikaltimo sudėties (b.l. 52). 2004-05-07 atsakovė M. V. su pareiškimu kreipėsi į UAB „Tele 2“ atstovybę, esančią Visagino mieste, kuriame nurodė, kad jai priklausantis mobilaus telefonas buvo pavogtas, ji juo nesinaudojo, buvo išvykusi, todėl iškarto jo užblokuoti negalėjo, dėl mobilaus ryšio telefono vagystės ji kreipėsi į policiją ir prašė UAB „Tele 2“ atsakyti dėl kokių priežasčių nebuvo užblokuotas telefonas, kadangi teikiamų paslaugų kredito limitas viršijo 300 Lt (b.l. 54). V. V. 2006-02-11 parašė prisipažinimą, kuriame jis nurodė, kad paėmė iš M. V. mobilaus ryšio telefoną ir juo nuo 2002-10-19 iki 2003-03-02 naudojosi (b.l. 55). UAB „Tele 2“ teikiamomis paslaugomis (skambinant iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo naudotasi nuo 2002-10-21 iki 2003-02-21 (b.l. 56-123).

Dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Atsakovė nurodė, jog nei pradinis kreditorius UAB „Tele 2“, nei naujasis kreditorius UAB „Gelvora“ apie reikalavimo perleidimą į skolą jai nepranešė, reikalavimo perleidimo sutartį ji pirmą kartą pamatė tik kai 2013-08-16 iš Zarasų rajono apylinkės teismo gavo ieškovo UAB „GELVORA“ ieškinį su priedais. 2009-05-04 ieškovas surašė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, pagal kurį UAB „Tele 2“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimą į atsakovės skolą ir atsakovė buvo raginama per 3 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti į UAB „Gelvora“ 8563,85 Lt skolą, 156,94 Lt skolos išieškojimo išlaidų, 1541,49 Lt delspinigių (b.l. 17), tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei šis pranešimas buvo įteiktas ir jai apie skolos perleidimą buvo žinoma, byloje nėra.

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2010).

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, formuodama šiuo klausimu vienodą teismų praktiką pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-168/2010).

Šio ginčo atveju atsakovės įgytas reikalavimas kildinamas iš sutartinės atsakomybės, kuri atsirado mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pradinis kreditorius UAB „Tele 2“ sutarties nustatyta tvarka abonentui, šiuo atveju atsakovei pateikė sąskaitas, kurias atsakovė turėjo apmokėti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šias sąskaitas būtų apmokėjusi. 2009-03-31 UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele 2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele 2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovės M. V. atžvilgiu. Apie reikalavimo perleidimą ieškovas UAB „Gelvora“ atsakovę informavo pareiškęs ieškinį teisme ir atsakovei gavus ieškinį su priedais, iš kurių vienas taip pat buvo ir pirmiau nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis. Taigi atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota procesine forma pagal civilinio proceso taisykles (CPK 135 str., 142 str.). Tokių bylos aplinkybių kontekste, t.y. kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 202011 m. kovo 14 d. nutartis c.b. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia atsakovei teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta tinkamai.

Dėl ieškinio senaties ir skolos priteisimo

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistas teises, reikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi šis institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. CK 1.125 str. yra numatyti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams, o bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. CK 1.127 str. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo sužinojo apie pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, teismų praktikoje įprastai svarstoma, kaip vidutinis, apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė pažeista. Svarstant šį klausimą reikšmės turi ieškovo amžius, išsilavinimas, faktinės bylos aplinkybės ir susiklosčiusi teisinė situacija. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako. Tokią teismų praktiką yra suformavęs Aukščiausiasis Teismas 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002. Šiais aspektais ieškovės veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad ūkio subjektams turi būti keliami griežtesni reikalavimai jiems praleidus ieškinio senatį savo pažeistoms teisėms ginti ir nurodant ieškinio senaties praleidimo priežastis. Ieškovas yra įmonė, kuri užsiima ūkine-komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Sutinkamai su CK 1.128 str. prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia naujajam kreditoriui ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, šiuo atveju skolos perleidimo faktas neįtakoja ieškinio senaties skaičiavimo tvarkos.

Atsakovė nurodė, kad ieškovo UAB „GELVORA“ 2013-07-30 pradinis ieškinys dėl skolos priteisimo Zarasų rajono apylinkės teismui buvo pateiktas 2013-08-12, todėl piniginiams reikalavimams bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas pagal UAB „TELE2“ sąskaitas Nr.: 2582923, 2585925, 3370985, 3710722, 4405640, 4537889, 4768534, 5016083, 5275561 suėjo 2013-07-31, t.y. reikalavimui dėl piniginės sumos priteisimo pagal paskutinę sąskaitą Nr. 5275561.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovės skola yra susidariusi pagal UAB „Tele 2“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, laikotarpiu nuo 2002-10-31 iki 2004-07-31 (b. l. 24-40). Kiekvienoje pateiktoje sąskaitoje yra nurodytas apmokėjimo terminas – vienas mėnuo nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo. UAB „GELVORA“ 2013-07-30 pradinį ieškinį dėl skolos priteisimo Zarasų rajono apylinkės teismui pateikė 2013-08-12. Esant PVM sąskaitose faktūrose nurodytai skolos grąžinimo datai ieškovas turėjo žinoti, kad jo teisė po šio termino yra pažeista, nuo tada ir prasidėjo kiekvienos išrašytos PVM sąskaitos– faktūros ieškinio senaties termino eiga (CK 1.129 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.), todėl pagal UAB „Tele 2“ išrašytas: 2002-10-31 sąskaitą Nr. 2582923 reikalavimui 53,83 Lt sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2002-11-30 bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2002-12-01, suėjo 2012-11-30; 2002-11-30 sąskaitą Nr. 2585925 reikalavimui 675,56 Lt sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2002-12-31 ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003-01-01, suėjo 2012-12-31; 2002-12-31 sąskaitą Nr. 3370985 reikalavimui 3745,54 Lt sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2003-01-31 bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003-02-01, suėjo 2013-01-31; 2003-01-31 sąskaitą Nr. 3710722 reikalavimui 6666,55 Lt sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2003-02-28 bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003-03-01, suėjo 2013-02-28; 2003-02-28 sąskaitą Nr. 4405640 reikalavimui 8242,85 Lt sumai, kurioje nurodyta: “Apmokėti iki 2003-03-31 bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003-04-01, suėjo 2013-03-31; 2003-03-31 sąskaitą Nr. 4537889 reikalavimui 8260,85 Lt sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2003-04-30“ bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003-05-01, suėjo 2013-04-30; 2003-04-30 sąskaitą Nr. 4768534 reikalavimui 8293,85 Lt sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2003-05-31“ bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003-06-01, suėjo 2013-05-31; 2003-05-30 sąskaitą Nr. 5016083 reikalavimui 8311,85 Lt sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2003-06-30 bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003-07-01, suėjo 2013-06-30, pagal 2003-06-30 sąskaitą Nr. 5275561 reikalavimui 8329,85 Lt sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2003-07- 31“ bendrasis ieškinio senaties terminas prasidėjo 2003-08-01, suėjo 2013-07-31.

Iš to seka, jog UAB „GELVORA“ reikalavimui dėl 8329,85 Lt piniginės sumos priteisimo iš atsakovės M. V. senaties terminas suėjo 2013-07-31, todėl piniginis reikalavimas dalyje dėl šios skolos sumos priteisimo atmestinas. Įrodymų apie svarbias jo praleidimo priežastis ieškovas nepateikė, termino atnaujinti praleistą ieškinio senatį neprašė, aplinkybių, kurioms esant nutrūksta ieškinio senaties terminas, nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi tiek pirminis kreditorius, t.y. šioje byloje trečiasis asmuo, iki kol 2009-03-31 perdavė reikalavimo teisę ieškovui, tiek pats ieškovas, kad skola iš atsakovo būtų išieškota anksčiau, ir kodėl tiek laiko buvo delsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir ieškinys pareikštas tik 2013-08-12 (b. l. 3). Byloje pateiktas tik vienintelis 2009-05-04 ieškovo pranešimas atsakovei dėl įsiskolinimo (b. l. 17). Daugiau nepateikta jokių duomenų, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti skolą. Teismas tokį ieškovo, kaip verslininko, elgesį vertina kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu, nes dėl jo delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir to negalima vertinti kaip sąžiningą nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą.

Iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovei UAB „Tele 2“ išrašė: 2003-07-31 sąskaitą Nr. 5547300 už laikotarpį nuo 2003-07-01 iki 2003-07-31 - 18,00 Lt sumai, 2003-08-31 sąskaitą Nr. 905724 už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2003-08-31 - 18,00 Lt sumai, 2003-09-30 sąskaitą Nr. 1143873 už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2003-09-30 - 18,00 Lt sumai, 2003-10-31 sąskaitą Nr. 1463067 už laikotarpį nuo 2003-10-01 iki 2003-10-31 - 18,00 Lt sumai, 2003-11-30 sąskaitą Nr. 1828107 už laikotarpį nuo 2003-11-01 iki 2003-11-30 - 18,00 Lt sumai, 2003-12-31 sąskaitą Nr. 2245985 už laikotarpį nuo 2003-12-01 iki 2003-12-31 - 18,00 Lt sumai, 2004-01-31 sąskaitą Nr. 2605279 už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-01-31 - 18,00 Lt sumai, 2004-02-29 sąskaitą Nr. 2940353 už laikotarpį nuo 2004-02-01 iki 2004-02-29 - 18,00 Lt sumai, 2004-03-31 sąskaitą Nr. 3281641 už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2004-03-31 - 18,00 Lt sumai, 2004-04-30 sąskaitą Nr. 3673539 už laikotarpį nuo 2004-04-01 iki 2004-04-30 - 18,00 Lt sumai, 2004-05-31 sąskaitą Nr. 4016696 už laikotarpį nuo 2004-05-01 iki 2004-05-31 - 18,00 Lt sumai, 2004-06-30 sąskaitą Nr. 4363714 už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2004-06-30 - 18,00 Lt sumai, 2004-07-31 sąskaitą Nr. 4723663 už laikotarpį nuo 2004-07-01 iki 2004-07-30 - 18,00 Lt sumai, viso 234,00 Lt sumai, pagal kurias atsakovė neatsikaitė. Nuo UAB „Tele 2“ 2003-07-31 išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 5547300, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki 2003-08-31“ iki paskutinės atsakovei išrašytos sąskaitos ieškovės reikalavimui bendrasis ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes ieškovė teisminės gynybos kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą kreipėsi 2013-08-12.

Iš 2002-10-19 tarp UAB „Tele 2“ ir M. V. sudarytos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 9.1 punkto matyti, kad pastaroji įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja sutartyje nustatyto termino, t.y. 18 mėnesių. Šios sutarties 9.7 punkte numatyta, kad pasibaigus sutarties terminui, klientas apie sutarties nutraukimą privalo informuoti UAB „Tele 2“ raštu bei klientų aptarnavimo skyrių žodžiu, sumokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, o negavus pranešimo, sutartis laikoma pratęsta neterminuotam laikotarpiui. Pasibaigus sutartyje nustatytam 18 mėnesių terminui, atsakovė apie sutarties nutraukimą UAB „Tele 2“ raštu neinformavo, todėl laikytina, kad sutartis buvo pratęsta neterminuotam laikotarpiui. Tik 2004-05-07 atsakovė M. V. su pareiškimu kreipėsi į UAB „Tele 2“ atstovybę, esančią Visagino mieste, kuriame nurodė, kad jai priklausantis mobilaus telefonas buvo pavogtas ir dėl to ji kreipėsi į policiją. 2004-05-07 laikytina data, nuo kurios 2002-10-19 tarp UAB „Tele 2“ ir M. V. sudaryta mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis turėjo būti nutraukta, kaip tai numato sulygtos sutarties 9.7 punktas, todėl laikytina, kad tarp UAB „Tele 2“ ir M. V. sutartiniai santykiai nutrūko 2004-05-07. Teismui nėra aišku kokiu juridiniu pagrindu UAB „Tele 2“ išrašinėjo M. V. sąskaitas- faktūras Nr. 4363714 ir Nr. 4723663 už laikotarpį nuo 2004-06-01 iki 2004-07-30 po 18,00 Lt. Šių aplinkybių negalėjo nurodyti nei ieškovas UAB „GELVORA“, nei trečiasis asmuo UAB „Tele 2“, dėl šios priežasties skola už ši laikotarpį nepriteistina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

M. V. nurodyti argumentai, jog jai priklausantis mobilaus telefonas buvo pavogtas, ji juo nesinaudojo, buvo išvykusi, o UAB „Tele 2“ teikiamų paslaugų kredito limitui viršijus 300 Lt telefono neužblokavo atmestini, kadangi kaip numatė sutartis tik pastebėjus telefono vagystę M. V. apie tai UAB „Tele 2“ neinformavo, dėl privalomo kredito limito sutartimi sulygta nebuvo, o nesinaudojimas telefonu neatleidžia asmens nuo civilinės atsakomybės. Teismas laiko įrodytu, jog atsakovė liko ieškovui neatsiskaičiusi pagal šias sąskaitas faktūras: 2003-07-31 sąskaitą Nr. 5547300 už laikotarpį nuo 2003-07-01 iki 2003-07-31 - 18,00 Lt sumai, 2003-08-31 sąskaitą Nr. 905724 už laikotarpį nuo 2003-08-01 iki 2003-08-31 - 18,00 Lt sumai, 2003-09-30 sąskaitą Nr. 1143873 už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2003-09-30 - 18,00 Lt sumai, 2003-10-31 sąskaitą Nr. 1463067 už laikotarpį nuo 2003-10-01 iki 2003-10-31 - 18,00 Lt sumai, 2003-11-30 sąskaitą Nr. 1828107 už laikotarpį nuo 2003-11-01 iki 2003-11-30 - 18,00 Lt sumai, 2003-12-31 sąskaitą Nr. 2245985 už laikotarpį nuo 2003-12-01 iki 2003-12-31 - 18,00 Lt sumai, 2004-01-31 sąskaitą Nr. 2605279 už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-01-31 - 18,00 Lt sumai, 2004-02-29 sąskaitą Nr. 2940353 už laikotarpį nuo 2004-02-01 iki 2004-02-29 - 18,00 Lt sumai, 2004-03-31 sąskaitą Nr. 3281641 už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2004-03-31 - 18,00 Lt sumai, 2004-04-30 sąskaitą Nr. 3673539 už laikotarpį nuo 2004-04-01 iki 2004-04-30 - 18,00 Lt sumai, 2004-05-31 sąskaitą Nr. 4016696 už laikotarpį nuo 2004-05-01 iki 2004-05-31 - 18,00 Lt sumai, viso 198,00 Lt, todėl iš atsakovės ši piniginė suma priteistina ieškovo naudai.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės netesybas – 1541,49 Lt dydžio delspinigius, vadovaujantis Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų 2002-10-19 sutarties, sudarytos tarp UAB „Tele2“ ir atsakovės, 6.6 p. pagrindu.

Minėta sutartis yra sudaryta tarp pirminio kreditoriaus – trečiojo asmens ir atsakovės, o ieškovas yra ne teisių pagal šią sutartį perėmėjas, o tik skolos perėmėjas pagal skolų portfelio pirkimo -pardavimo sutartį tarp pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir ieškovo. Pagal šią sutartį ieškovas perėmė atsakovo skolą ir jokių kitų pirminio kreditoriaus skaičiuotų netesybų ieškovas nėra perėmęs. Ieškovo pateiktas į bylą patvirtinimas apie teisę į skolas nėra pakeičiantis pačią sutartį dokumentas ir negali padidinti sutarties apimties, t.y. vertinant šį patvirtinimą nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas perėmė sutartines UAB „Tele2“ teises, ar skaičiuotas pagal sutartį netesybas. Šias aplinkybes patvirtina ir 2013-07-30 išrašas iš UAB „Tele 2“ ir UAB „Gelvora“ priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21, iš kurio matyti, jog pirminis kreditorius, reikalavimų dėl netesybų iš atsakovės M. V. naujajam kreditoriui neperleido (b.l. 6). Tokiu būdu ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų. Tačiau CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenumato kitokių netesybų dydžio. Kaip jau minėta, ieškovo su atsakove nesieja jokie sutartiniai santykiai, taip pat ir dėl netesybų, todėl ieškovas turi teisę gauti už prievolės nevykdymą – skolos nesumokėjimą – netesybas, numatytas įstatyme. Atsakovei prievolė mokėti ieškovui skolą atsirado nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-08-12, todėl nuo šios dienos jai atsirado ir pareiga mokėti netesybas pagal nurodytą įstatymo normą.

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas – 256,94 Lt kaip nuostolių atlyginimą pagal LR CK 6.249 str. 4 d. 3 p. (b.l. 7). Pagal ieškovo nurodytą LR CK nuostatą į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas prašo priteisti išlaidas už registruoto pranešimo siuntimą – 3,00 Lt ir 24 pranešimų siuntimą po 1,35 Lt. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei buvo siųsti 24 pranešimai. Byloje esant vienam registruotam pranešimui (b.l. 17), ieškovui iš atsakovės priteistinas nurodyto dydžio užmokestis už šio pranešimo siuntimą – 3,00 Lt. Ieškovas nurodo, kad patyrė 6,00 Lt išlaidas už užklausą nekilnojamojo turto registrui bei 3,00 Lt išlaidas už užklausą gyventojų registro tarnybai, tačiau šios išlaidos nėra pagrįstos LR CPK 177 str. numatytais įrodymais, todėl nėra priteisiamos ieškovo naudai. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos, t.y. darbo priemonės (popierius, vokas, spausdinimas), administracija (buhalterija), darbuotojo darbo užmokestis, yra ieškovo vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos LR CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis į nuostolius įskaičiuojamomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovės atžvilgiu, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos, todėl jos nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar į patikslintą ieškovo reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą, nurodyta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAM „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-475/2012).

Ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė viso priteisti iš atsakovės 10362,28 Lt skolos, iš atsakovės priteista 201,00 Lt (198,00 Lt+3,00 Lt). Ieškovo patenkintų reikalavimų procentinė išraiška – 1,94 proc., atsakovės - 98,06 proc., todėl atitinkamai ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo priteistina jų patirtų bylinėjimosi išlaidų piniginė išraiška.

Ieškovas paduodamas teismui pradinį ieškinį už reikalavimą priteisti iš atsakovės viso - 36422,08 Lt skolos, jį apmokėjo 1093,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (b.l. 12). Ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus, t.y. sumažinus ieškinio reikalavimą iki 10362,28 žyminis mokestis sudarė 311,00 Lt, todėl 1,94 proc. patenkinus ieškinio reikalavimą, iš atsakovės ieškovui priteistina 6,22 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.), o atsakovui gražintina 782,00 Lt dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str.). Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą, kad jis patyrė 144,90 Lt išlaidų vykstant į teismo posėdį (b.l. 147, 148). Ieškinį patenkinus 1,94 proc., iš atsakovės priteistina ieškovui 2,81 Lt jos turėtų kelionės išlaidų.

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą ji patyrė 1100,00 Lt išlaidų (b.l. 124,145), 21,75 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų ir 11,40 Lt pašto išlaidų (b.l. 146 Lt). Ieškinį atmetus 98,06 proc., iš ieškovo atsakovei priteistina 1111,17 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė – 57,15 Lt, todėl atitinkamai iš ieškovo priteistina 56,04 Lt valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.). Teismo turėtos atsakovės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,11 Lt) neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 198,00 Lt skolą, 3,00 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 % procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,03 Lt bylinėjimosi išlaidų – UAB „Gelvora“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Gelvora“ 1111,17 Lt bylinėjimosi išlaidų M. V..

Priteisti iš UAB „Gelvora“ 56,04 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti UAB „Gelvora“ 782,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-06-28.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.