Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-19 · Civilinė byla Nr. e2-1220-943/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
e2-1220-943/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00231-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“
Ieškovas
valstybės įmonės „Turto bankas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Green Line Shipping“
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-1220-943/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00231-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 pagal ieškovės valstybės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Green Line Shipping“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Green Line Shipping“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 pagal ieškovės VĮ „Turto bankas“ ieškinį atsakovei UAB „Green Line Shipping“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Pareiškėja nurodė, kad procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėja paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai bei jos akcininkams nebuvo žinoma apie 2010 m. vasario 18 d. sutartį, taip pat apie šią nagrinėtą bylą bei įsiteisėjusį teismo sprendimą, nes šias aplinkybės nuslėpė buvęs įmonės vadovas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pareiškėjos vertinimu, iki 2017 m. gruodžio 22 d. jai nieko nebuvo žinoma apie 2010 m. vasario 18 d. sutartį, taip pat nieko nebuvo žinoma apie teisme iškeltą ir nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-202-368/2016 bei šioje byloje priimtus procesinius sprendimus, nes tik pirmojoje 2016 metų pusėje pareiškėjai ėmė aiškėti aplinkybės, susijusios su vadovo pareigas ėjusio R. M. ir su juo susijusių asmenų galima neteisėta veikla, iššvaistant didelės vertės UAB „Green Line Shipping“ turtą. Visgi, teismas atkreipė dėmesį, kad tiek sudarant sutartį, tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-202-368/2016 pareiškėja kaip juridinis asmuo apie visas šias aplinkybes žinojo ir išnagrinėtoje byloje dalyvavo. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl galimos neteisėtos jos vadovo veiklos sudaro pagrindą pareiškėjos akcininkams kreiptis į teismą ir reikalauti iš įmonės vadovo atlyginti padarytą žalą, tačiau tai nėra pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti procesą. Civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 buvo priimtas sprendimas dėl prievolių, atsiradusių 2010 m. vasario 18 d. sutarties pagrindu, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl šios sutarties neteisėtumo neturi įtakos byloje priimto sprendimo teisėtumui, nes šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.Kai teisme yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti, pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Nagrinėjamu atveju priešieškinys civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 nebuvo pareikštas, o atsakovė pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, kuris teismo yra priimtas. Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su 2010 m. vasario 18 d. sutarties neteisėtumu, bus nagrinėjamos naujai iškeltoje civilinėje byloje, o ne jau išnagrinėtoje šioje byloje. Teismui konstatavus, kad sutartis yra neteisėta bei pripažinus sandorį negaliojančiu, atsirastų pagrindas spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016.Be to, pareiškėja yra juridinis asmuo ir žinojo visas aplinkybes apie 2010 m. vasario 18 d. sutartį, apie 2010 metais gautą subsidiją iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, apie civilinę bylą Nr. 2-202-368/2016, todėl manytina, jog visos paminėtos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos jau 2010 metais. Tai, kad galimai pareiškėjos tuometinis vadovas įmonės akcininkų neinformavo apie sudaromą sutartį bei vykstantį teismo procesą, nekeičia pareiškėjos kaip juridinio asmens sužinojimo apie aptartas aplinkybes momento. Vadinasi, prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:2016 m. pavasarį pareiškėjos UAB „Green Line Shipping“ akcininkui tapo žinomos aplinkybės, susijusios su neteisėta bendrovės vadovo pareigas ėjusio R. M. veikla ir sandoriais, kurių pagrindu buvo iššvaistytos daugiau nei 400 000,00 Eur dydžio UAB „Green Line Shipping“ piniginės lėšos (šiuo pagrindu Šiaulių apskrities VPK pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas). 2017 m. gruodžio 22 d. paaiškėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimas dėl skolos priteisimo. Apie šį civilinį procesą buvęs vadovas nuo įmonės ir jos akcininkų slėpė sąmoningai.Pareiškėja laikosi pozicijos, kad UAB „Green Line Shipping“ žinojimas apie atitinkamas aplinkybes turi būti vertinamas atskirai nuo buvusio vadovo R. M. žinojimo apie atitinkamas svarbias aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatavus 2010 m. vasario 18 d. sutarties neteisėtumą, būtų pagrindas spręsti proceso atnaujinimo pagrindą, turėjo tenkinti pareiškėjos prašymą ir procesą atnaujinti, nes prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas yra ribotas naikinamuoju terminu. Atsiliepime į atskirąjį skundą VĮ Turto bankas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie atsikirtimai į atskirojo skundo argumentus:Pareiškėjos akcininkams turėjo būti žinoma 2010 m. vasario 18 d. sutartis, nes akcininkų susirinkime tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė, todėl akcininkai, matydami, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija suteikė subsidiją jiems nežinomu teisiniu pagrindu, galėjo informuoti apie tai įmonės auditorių.Pareiškėja nelaikytina sąžininga, nes kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes ji žinojo aštuonerius metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis pareiškėjos atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą).CPK 368 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).Vadinasi, siekiant, kad civilinis procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pirma, be kita ko, turi būti įrodyta, kad egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui, ir kad pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; antra, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, t. y. įrodyta, nuo kokio momento asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Taigi tiek nustatant naujai paaiškėjusias aplinkybes, tiek aplinkybę, ar nėra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti nustatytas subjektyvusis ir objektyvusis sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę momentas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018 27 punktą).Pareiškėjos vertinimu, UAB „Green Line Shipping“ sužinojimas apie aplinkybes turi būti vertinamas atskirai nuo buvusio vadovo R. M. sužinojimo apie šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo išskirti įmonės ir jos vadovo sužinojimo apie atitinkamas aplinkybes momentus. Pažymėtina, kad 2010 m. vasario 18 d. sutarties šalimi buvo UAB „Green Line Shipping“, o civilinė byla Nr. 2-202-368/2016 buvo iškelta 2014 metais, 2014 m. liepos 2 d. gautas UAB „Green Line Shipping“ atsiliepimas į ieškinį, todėl apie šią sutartį ir apie civilinės bylos nagrinėjimą pareiškėjai objektyviai buvo žinoma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės dėl galimai neteisėtų buvusio vadovo veiksmų gali būti reikšmingos sprendžiant šio asmens civilinės atsakomybės klausimą, tačiau tai nėra pagrindas procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti. Prašymo ir atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad sutartis, kurios pagrindu priteista skola, būtų neteisėta ir / ar negaliojanti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog proceso atnaujinimo klausimas yra galimas nebent ateityje. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis kaip tai yra suprantama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme bei kasacinio teismo praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria Šiaulių apygardos teismo pozicijai, jog pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos, jas gali ginti atskiroje byloje, o ne siekti pasinaudoti ekstraordinaria teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Kaip buvo nustatyta, pareiškėjas yra pareiškęs ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3786-881/2018. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia 2010 m. vasario 18 d. pareiškėjo su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra sudarytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas ir gavo pinigines lėšas. Šios lėšos vėliau buvo priteistos iš pareiškėjo civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016. Sandorį siekiama pripažinti negaliojančiu CK 1.82 ir 1.92 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, todėl pagal CK 1.82 straipsnio 4 dalį tokiu atveju būtų taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio negaliojimo teisinės pasekmes galima išspręsti vienoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymo netenkino ir proceso civilinėje byloje Nr. 2-202-368/2016 neatnaujino, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė