- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- e2-809-842/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00504-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., Utenos rajono savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei, dalyvaujant pareiškėjo S. S. atstovei advokatei T. K., suinteresuoto asmens A. G. atstovui advokatui K. R., kitiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. S. pareiškimą (suinteresuoti asmenys – Utenos rajono savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti S. S. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą – spirito gamyklos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), likusią ½ dalį tikslu įregistruoti nuosavybės teises į ją. Nurodė, kad Utenos rajono valdybos (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Potvarkis) S. S. ir jo seseriai D. G. atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo S. J. (duomenys neskelbtini) dvare turėtą spirito daryklos pastatą, grąžinant minėtą pastatą natūra. Pareiškėjo sesuo 1998-09-21 raštu kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių (duomenys neskelbtini), pareikšdama, kad jai ir broliui grąžinto (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklos pastato savąją dalį atiduoda broliui S. S.. Tokį pareiškimą notariškai D. G. patvirtino 2007-12-20. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į D. G. Potvarkiu suteiktą spirito gamyklos pastato dalį neįregistruotos. Utenos apskrities viršininko 1998-12-28 sprendimu Nr. 36955-40-7930 S. S. atkurtos nuosavybės teisės į visą žemės sklypą, kuriame yra spirito gamyklos pastatas. Nuo nuosavybės teisių į pastatą atkūrimo tik S. S. pastatu naudojosi, rūpinosi ir prižiūrėjo, atliko remonto darbus, vykdė Kultūros paveldo inspekcijos nurodymus. Pareiškėjas nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdo pastatą daugiau nei dvidešimt metų, tačiau dėl to, kad teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto perleidimo sutartis negali į dalį pastato įregistruoti nuosavybės teisių ir prašo nustatyti daikto įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu pareiškimo prašė netenkinti. Nurodė, kad yra D. G. sūnus ir kaip vienintelis jos įpėdinis paveldėjo visą jai priklausiusį turtą bei turtines reikalavimo teises. Palikimą priėmė, nes 2008-12-30 Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarė išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ginčo pastato dalis taip pat turės būti įtraukta į paveldėjimo teisės liudijimą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas sprendimą dėl pareiškimo prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo objektas nėra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau svarstytinas klausimas dėl mirusiosios D. G. nuosavybės teisių perdavimo įpėdiniui paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą dėl pareiškimo prašė priimti teismo nuožiūra, nurodė, kad pareiškimo neginčija.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybė pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Ne. 215v ,,Dėl nuosavybės teisės atstatymo S. S. ir D. G.“ pareiškėjui ir jo seseriai D. G. atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo S. J. turėtą spirito varyklos pastatą (duomenys neskelbtini) dvare. Daugiau duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių prašomą nustatyti faktą, savivaldybė neturi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė T. K. pareiškimą prašė tenkinti. Pabrėžė, kad D. G. atsisakė teisių į Pastatą pareiškėjo naudai, o pareiškėjas - teisių į dalį žemės D. G. naudai. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad D. G. nuosavybės teisės atkurtos į žymiai didesnę dalį buvusio savininko S. J. žemių nei pareiškėjui. Taigi lygiai tokios pačios formos valios išreiškimo pagrindu D. G. įgyvendino savo teisę atkurti nuosavybės teises į didesnę dalį S. J. priklausiusios žemės. Pažymėjo, jog D. G. valią perleisti broliui ginčo Pastato dalį patvirtina ir jos veiksmai, neregistruojant nuosavybės teisių į ½ spirito varyklos pastato, nors kito asmeniui priklausiusio turto registracija buvo atlikta tinkamai (tai patvirtina paties suinteresuoto asmens pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas).
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. G. atstovas prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad D. G. teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisių į ginčo pastato dalį niekada nebuvo perleidusi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (LR CK 4.68 str. 1 d., 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 3 d.). Tokiu būdu įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 str. 1 d.).
Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (LR CK 4.68 str. 2 d.).
Vadovaujantis LR CK 4.69 str. 1 d., įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą (straipsnio 2 d.). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (straipsnio 3 d.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Utenos rajono valdybos 1992-07-20 potvarkiu Nr. 215v pareiškėjui S. S. ir jo seseriai D. G. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dvare jų tėvo S. J. turėtą spirito daryklos pastatą, grąžinant minėtą pastatą natūra.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-03-26 išrašo matyti, kad spirito gamyklos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės – pareiškėjo S. S. nuosavybės teisė - registruota tik į ½ minimo pastato. Daiktinės teisės į likusią ½ pastato dalį jokio kito asmens vardu neregistruotos. Nei valstybei, nei savivaldybei daiktas nepriklauso. Tai patvirtina Potvarkis, kuriuo nuosavybės teisės į likusią dalį spirito gamyklos pastato atkurtos D. G., taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Utenos rajono savivaldybės atsiliepimai, kuriuose nurodoma, kad daiktas nėra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas.
Kad 1992 m. Potvarkiu atkūrus nuosavybės teises į spirito gamyklos pastatą jį valdyti kaip savo pradėjo pareiškėjas S. S., patvirtina Utenos apygardos Utenos rajono Kultūros paveldo inspekcijos 1992-07-13 leidimas Nr. 8, leidžiantis p. S. S. atstatyti (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklos bokšto stogo dangą, 1993-04-27 kvietimas Nr. 76 atvykti į Utenos rajono valdybos statybos ir urbanistikos skyrių sudaryti teisinių dokumentų asmeniui priklausančiai buvusio Vyžuonų dvaro spirito varyklai, 1993-05-12 Kultūros paminklo – pastato apžiūros aktas bei tos pačios dienos Įsipareigojimas saugoti architektūros paminklą, taip pat vėlesni dokumentai - 2010 m. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas, reikalavimas pašalinti pažeidimus, 2014 m. bei 2015 m. kultūros paveldo objekto patikrinimo aktai, visi surašyti valdytoju nurodant S. S..
1998-09-21 D. G. Utenos rajono žemėtvarkos skyriui Vyžuonose parašė prašymą, nurodydama, kad jai ir broliui grąžintos (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklos savąją dalį atiduoda broliui S. S..
2007-12-20 notariškai patvirtintu pareiškimu D. G. nurodė, kad pareiškia ir garantuoja, kad 1998-09-21 atsisakė ir šiuo metu atsisako savo nuosavybės teisių į spirito gamyklos pastato (unikalus Nr. 4400-1236-0735), esančio (duomenys neskelbtini) mstl., Utenos raj. sav., jai priklausančią dalį savo brolio S. S. naudai.
Teisės aktų reikalavimus atitinkanti nekilnojamojo daikto perleidimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau D. G. atlikti veiksmai patvirtina, kad ji pati, savo laisva valia, taip pat konkliudentiniais veiksmais bei raštu rašytais pareiškimais perdavė pareiškėjui valdyti ½ spirito varyklos pastato. Pareiškėjas nuo nuosavybės teisių į pastatą atkūrimo 1992 metais juo rūpinosi. D. G. valią, kad spirito varyklos pastatas atitektų pareiškėjui, patvirtina ir tolimesni brolių veiksmai nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, S. S. nuosavybės teises į žemę prašant atkurti prie grąžinto (duomenys neskelbtini) dvaro, likusią žemės dalį grąžinant natūra D. G., kurią ji pageidavo gauti Vilniaus apskrityje. Utenos apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 1998-09-22 paruošė pažymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. S. į 1,30 ha buvusio savininko J. S. žemės, D. G. į 8,21 ha buvusio savininko J. S. žemės. Utenos apskrities 1998-12-28 sprendimu Nr. 36955-40-7930 nuosavybės teisės į žemę prie spirito gamyklos pastato atkurtos S. S.. D. G. šio sprendimo niekada neginčijo.
D. G. visą laiko tarpą nuo nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) dvaro spirito varyklos pastatą atkūrimo iki pat mirties turėjo galimybę pastatą registruoti savo vardu, tačiau niekada to nepadarė, priešingai – kelis kartus raštiškai išreiškė valią šį pastatą perduoti broliui.
Daiktą kaip savo pareiškėjas atvirai ir nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų. Atvirą valdymą patvirtina pastato remonto darbai, susirašinėjimas su valstybinėmis institucijomis, taip pat ir D. G. teisių perėmėjo nurodymas pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad iki šios bylos iškėlimo D. G. teisių perėmėjas nekėlė ginčo dėl nekilnojamojo daikto dalies valdymo, nors į 2008-12-30 išduotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą spirito varyklos pastato dalis nebuvo įtraukta, teismui pasiūlius, neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo pareiškime dėstomas aplinkybes dėl daikto teisėto, sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo valdymo. Tai leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo A. G. ir nemanė turįs teisių į ginčo pastato dalį.
Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas nurodo, jog įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisių įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013.).
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pareiškimas tenkintinas. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad pareiškėjas nėra ½ dalies spirito gamyklos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mstl., Utenos r. sav., savininkas, tačiau nuo pat 1992 m. iki teismo sprendimo priėmimo dienos atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir kaip savo daiktą valdė. Per visą valdymo laikotarpį daikto pareiškėjui niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl valdomo turto. Neteismine tvarka daiktinės teisės į pastatus negali būti registruojamos (CK 4.68 str. 2 d.), todėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
LR CPK 443 str. 6 d. numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens A. G. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1450, 50 EUR, iš jų 30,75 EUR žyminio mokesčio ir 1419,75 EUR advokato teisinės pagalbos apmokėjimui.
Įvertinus tai, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. G. suinteresuotumas bylos baigtimi priešingas, suinteresuotam asmeniui išreiškus nesutikimą su pareiškimu, susidarė papildomų išlaidų, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei įrašo viešajame registre parengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą, pasiregimą bylai bei atstovavimą teisme. Kitos išlaidos – žyminis mokestis, išlaidos konsultacijai, pareiškimo parengimui, išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu, paliktinos pačiam pareiškėjui, kadangi net ir tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo nebūtų pareiškęs prieštaravimų, pareiškėjas šias išlaidas būtų patyręs – kitokiu būdu nei per teismą fakto nustatyti negalima, o pagrįsti pareiškimą ir surinkti jame dėstomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus yra pareiškėjo pareiga.
Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, kad pareiškėjas patyrė 35,00 EUR išlaidų už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei įrašo viešajame registre parengimą, 210 EUR (3 val. po 70,00 EUR) už rašytinių paaiškinimų parengimą, 210 EUR (3 val. po 70,00 EUR) už advokato kelionę į Utenos rajono apylinkės teismą, pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme.
Įvertinus bylos sudėtingumą, advokatės teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir pobūdį, kelionės iš/į Vilnių, kur yra advokatės darbo vieta, laiką, teismo posėdžio trukmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 p., 8.19 p., pareiškėjui iš suinteresuoto asmens A. G. priteistina 35, 00 EUR už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir įrašo viešame registre parengimą, 80,00 EUR už rašytinių paaiškinimų parengimą, 120, 00 EUR už atstovavimą teisme, viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 235, 00 EUR pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
3, 58 EUR Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų teikimu, įvertinus jų susidarymo priežastis (paštu procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik suinteresuotam asmeniui A. G., vėliau ir jo advokatui, kadangi nenustatyta, jog jie būtų prisijungę prie EPP sistemos) valstybės naudai priteistinos iš suinteresuoto asmens A. G. (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d.3 p., 92 str., 96 str. 5 d.). Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį spirito gamyklos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mstl., Utenos r. sav., į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos D. G..
Priteisti pareiškėjui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 235, 00 EUR (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 00 ct) pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės naudai iš suinteresuoto asmens A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 3, 58 EUR (tris eurus ir 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.