Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-440-459/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei V. M., institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nustatęs, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11226-122/2009 ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su mama (atsakove) V. M.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1379-794/2012 patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis, kurioje šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi Didžiojoje Britanijoje kiekvienais metais rudens mokymosi atostogų metu vieną savaitę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad atsakovės V. M. ir nepilnamečio D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, taip pat patvirtina ir ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės bei prie ieškinio pridėti įrodymai – šalių susirašinėjimas. Akivaizdu, jog šiuo atveju ginčas turi tarptautinį elementą, todėl spręstinas jurisdikcijos klausimas (CPK 782 str.).

Šiuo atveju jurisdikcija nustatinėtina pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau Reglamentas Nr. 2201/2003), nuostatas. Reglamento preambulės 12 punkte nurodyta, jog jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente, yra suformuluoti kuo labiau atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą. Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Reglamente suformuluotomis jurisdikcijos taisyklėmis ir nustatęs, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, padarė išvadą, jog šiuo atveju ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėtina, jog ieškovas šiuo atveju iš esmės neginčija teisės taikymo klausimų, tik teigia, jog teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymu.

CK 2.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Sutiktina su ieškovo atskirojo skundo argumentais, jog nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka apima buvimo tam tikroje vietoje realumą, tikroviškumą, todėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo tam tikroje vietoje faktas nenulemia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiekvieno vaiko įprastinė gyvenamoji vieta nustatoma savarankiškai, atsižvelgiant į jo tėvų įprastinę gyvenamąją vietą ir turėtų būti nustatoma kaip ta vieta, kur yra vaiko pagrindinių interesų vieta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Tokią išvadą pagrindžia faktinės bylos aplinkybės. Visų pirma, Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė 2012-11-02 deklaravo savo išvykimą į užsienį. Tas faktas, jog buvo deklaruotas išvykimas į JAV, o ne į Didžiąją Britaniją, esminės reikšmės neturi, nes bendrąja prasme rodo atsakovės siekį išvykti iš Lietuvos. Dar 2012 metais šalys sutarė dėl bendravimo su užsienyje gyvenančiu nepilnamečiu vaiku tvarkos: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1379-794/2012 patvirtina ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kurioje, be kitų sąlygų, šalys susitarė, kad ieškovas turi teisę Didžiojoje Britanijoje bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais rudens mokymosi atostogų metu vieną savaitę. Taigi akivaizdu, jog nepilnametis šalių sūnus mokosi Didžiojoje Britanijoje. Duomenų, jog atsakovė kartu su nepilnamečiu vaiku būtų grįžusi gyventi į Lietuvą, byloje nėra. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. kartu su nepilnamečiu sūnumi D. M. gyvena Didžiojoje Britanijoje. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovas. Ieškinyje ieškovas teigia, jog atsakovė niekada neparveždavo sūnaus per žiemos atostogas, parvežė jį į Lietuvą tik vieną kartą - 2014 metais adenoidų operacijai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11226-122/2009 ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Įvertinus nurodytas aplinkybes: tai, kad atsakovė jau ilgą laiką su sūnumi gyvena Didžiojoje Britanijoje, nepilnametis vaikas ten lanko mokyklą, o į Lietuvą grįžta tik trumpam, atsakovė su sūnumi nuolat ir daugiausia gyvena Didžiojoje Britanijoje, ši šalis laikytina atsakovės su sūnumi asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje.

Ieškovas ieškinyje taip pat reiškė reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išlaikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementą, taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, kurio 3 straipsnyje numatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Akivaizdu, jog šiuo atveju konstatavus, kad įprastinė vaiko (kreditoriaus) gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje, Didžiosios Britanijos teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą nurodyto straipsnio tiek b, tiek d punktų pagrindu. Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11226-122/2009, kuriuo teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat išspręstas klausimas ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Šioje civilinėje byloje ieškovas teikia ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl sutartimi nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl jis nėra atsakovas a punkto prasme, o taip pat ir Reglamento 5 straipsnio prasme, taigi ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo taip pat neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Nutartyje nurodytais motyvais sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo E. M. ieškinys atsakovei V. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio sumažinimo yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, o skundžiama nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.