- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-509-135-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00704-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Boleslovas Kalainis, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- D. R., R. S., V. R.
- Kaltinamasis
- V. L., S. G.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-135/2013
Teisėjas Marius Steponaitis Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00704-2009-9
NUTARTIS
2013 m. gegužės 30 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda.
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios D. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. L. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4000 Lt advokato pagalbai apmokėti, ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta. Taip pat nuosprendžiu atmesti nukentėjusiųjų R. S. ir V. R. civiliniai ieškiniai.
Skundžiamu nuosprendžiu išteisintos V. L. (G.) ir S. G., ir ši nuosprendžio dalis neskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad jis 2009-12-25, apie 22 val. 50 min, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančiuose Š. kultūros namuose, šokių salėje, vykstant šokiams, girdint ir matant ten buvusiam jaunimui, sugriebė D. R. už plaukų ir prisitraukė prie savęs, išraudamas kuokštą plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą D. R. bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Skundu apeliantas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nusikalstamos veikos ir jį visiškai išteisint, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliantas nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog A. L. yra kaltas pagal LR BK 284 str. 1 d. (skunde nurodyta, kad kaltas pagal LR BK 245 str. 1 d.) ir nuteisė jį 10 MGL dydžio (1300 Lt.) bauda.
Nurodo, kad teismas, iš kaltinimo pašalindamas D. R. smaugimą, taip pat tai, jog A. L. grasino ir tyčiojosi, bendrininkavimą, R. S. smaugimą, santykių aiškinimąsi su V. R., pašalino beveik visas A. L. veikas, tačiau laikė nustatyta, kad A. L. griebė D. R. už plaukų, dėl to buvo išrautas kuokštas plaukų. Teismas tokius A. L. veiksmus prieš nukentėjusiąją D. R. laikė įžūliais, nes tokie veiksmai, kai yra naudojama fizinė jėga sprendžiant kilusias problemas, vertintini kaip nepriimtini moralės požiūriu. Apeliantas nesutinka su nuosprendyje išvardytais teiginiais, pagrindžiančiais jo kaltę, ir nurodo, kad jie ne visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes. Teigia, kad jis (A. L.) visą laiką nuosekliai tvirtino, kad norėjo D. R. privesti prie V. L., tačiau jos atžvilgiu smurto nenaudojo. Nurodo, kad byloje yra pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta 2009-12-29, kurioje teigiama, jog D. R. jokių kūno išorinių sužalojimų nepatyrė, tačiau to paties specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atlikta 20410-04-14, jau yra teigiama, kad kairiajame D. R. momėnyje yra odos plotas be plaukų, jis galėjo atsirasti išraunant iš šios vietos plaukus ranka, tačiau šis odos plotas be plaukų kairiajame D. R. momėnyje sužalojimu nekvalifikuojamas, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. Pažymi, kad teismas priimdamas nuosprendį, vadovavosi būtent šia Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, kuri buvo atlikta net 2010-04-14, t. y. po įvykių praėjus vos ne pusei metų, ir kurioje yra kalbama apie odos plotą be plaukų. Apeliantas tvirtina, kad teismas nepašalino abejonių dėl šių skirtingu laiku darytų ir skirtingas išvadas pateikiančių medicininių išvadų ir šiuos prieštaraujančius teiginius išdėstė nuosprendyje.
Apeliantas taip pat nurodo, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi ir tai rodo liudytojų norą liudyti vienai ar kitai pusei palankia linkme. Skunde išdėstydamas liudytojų G. D., R. V., A. K., L. N., G. K., D. L., R. M., A. G., H. K., M. G., J. R. ir A. U. parodymus apeliantas teigia, kad ne visi liudytojai matė fizinės prievartos veiksmus iš A. L. pusės, dalis liudytojų nurodė, kad prievartos veiksmų nebuvo, dalis – kad buvo, o dalis liudytojų iš viso nematė jokio konflikto. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad esant tokiems liudytojų parodymams negalima teigti, jog A. L. veiksmai yra pavojingi ir priešingi teisei, kadangi tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad baudžiamajame procese turi būti laikomasi principo, jog visos abejonės, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Pažymi, kad ir teismas kritiškai vertino pačių nukentėjusiųjų D. R., V. R. bei R. S. parodymus, kadangi jie yra prieštaringi ir daugelyje bylos epizodų prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Apelianto teigimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali remtis medicinos specialisto išvadomis, kurios akivaizdžiai prieštarauja viena kitai ir yra atliktos skirtingu laiku. Apelianto tvirtinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių D. R. teiginius, jų nepatvirtino ir byloje liudiję asmenys, nėra įrodymų, jog nukentėjusioji patyrė kokius nors sužalojimus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nuteistasis tvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl A. L. negali būti teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais, taip pat papildomai nurodė, kad nuosprendyje nėra išdėstyti motyvai, kodėl teismas jo ginamojo veiksmus teismas vertino kaip nusikalstamą veiką, o ne administracinės tvarkos pažeidimą.
Prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas teismo posėdyje prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliantas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymo.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai vertino įrodymus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai įrodė A. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nukentėjusiosios bei liudytojų, daliniais paties nuteistojo parodymais, specialisto išvadomis bei teismo metu duotais jo paaiškinimais. Kadangi tiek nukentėjusieji D. R. ir R. S., tiek liudytojai G. D., L. N., G. K. labai panašiai nupasakojo įvykį, jog jie matė, kaip į šokių salę įėjęs A. L. priėjo prie D. R. ir griebė jai už plaukų traukdamas prie savęs (5 t., 195 b. l., 3 t. 116, 117–118, 148–150 b. l.), o apelianto minėti skirtumai ir nenuoseklumas jų parodymuose nėra esminiai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų kaip skirtingų arba nenuoseklių. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai apelianto parodymus vertino kritiškai, kadangi jokio aiškaus ir protingo paaiškinimo, kodėl jam, kaip nurodė teisme, tik apkabinus per pečius D. R., prie jo pribėgo R. S. klausdamas, kodėl jis lenda prie D. R., ir sudavė per rankas, apeliantas nenurodė (5 t., 191–192 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog nukentėjusieji D. R. ir R. S. su liudytojomis turėjo pagrindą jį apkalbėti, A. L. nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo ir nuteistojo pozicija, jog dėl kai kurių aplinkybių D. R. parodymai nebuvo tikslūs ir nuoseklūs, tačiau aplinkybes apie tai, jog A. L. šokių salėje tempė nukentėjusiąją už plaukų ir dalį jų išpešė, D. R. nurodė nuosekliai ir jos parodymai sutapo su liudytojų parodymais, o aplinkybės, jog buvo išpešti D. R. plaukai, yra užfiksuotos ir specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 9, 219 b. l.). Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka, kad minėtos išvados prieštarauja viena kitai, kaip tą apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, kadangi specialisto 2009-12-29 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pastraipoje, kurioje užfiksuoti objektyvūs tyrimo duomenys, nurodyta, kad D. R. kairiame momenyje yra 2,5 cm ir 2 cm odos plotas be plaukų, ir tiriamoji specialistui nurodė aplinkybes, jog 2009-12-25 pažįstamas vaikinas ją tampė už plaukų, tačiau tai išvadoje nepripažinta išoriniu kūno sužalojimu (1 t., 9 b. l.), o specialisto 2010-04-14 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakant į papildomai pateiktus klausimus, nurodyta, kad odos plotas be plaukų kairiame D. R. momenyje kaip sužalojimas nekvalifikuojamas, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., 220 b. l.). Susipažinus su šiomis išvadomis akivaizdu, kad jose užfiksuotas D. R. galvos odos plotas be plaukų. Ir nors tai nukentėjusiosios sveikatos nesutrikdė, tačiau, kaip teisme paaiškino specialistas, yra nustatytas faktas, jog D. R. galvoje po įvykio buvo plotas be plaukų, ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad plaukai galėjo būti išrauti ranka, ir tai sukelia fizinį skausmą (5 t., 204–205 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad norint konstatuoti fizinį skausmą nėra būtinos specialios žinios, užtenka, kad nukentėjusysis apie tai nurodo ir yra nustatytos fizinį skausmą sukeliančios aplinkybės. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančią, priešingybę malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas. Žmogaus galva yra vienas iš svarbiausių kūno organų, galvos odoje esančios plaukų šaknys jautriai reaguoja ir nerviniais odos receptoriais perduoda visam organizmui neigiamą reakciją į plaukų tempimo, plaukų šaknų rovimo iš odos poveikius. Plaukų tempimas ir rovimas neišvengiamai sukelia fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jog A. L. tyčia sugriebė D. R. už plaukų, laikydamas už plaukų nukentėjusiąją tempė ir dalį plaukų išrovė, todėl akivaizdu, jog tai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Taigi, specialisto išvados bei paaiškinimai, liudytojų parodymai paneigia nuteistojo teiginius, jog jis D. R. netempė už plaukų, o tik prisilietė prie plaukų ir D. R. nusivedė apkabinęs ją per pečius.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas viešoje vietoje, kurio padariniai – realus visuomenės rimties sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, arba d) vandališkais veiksmais. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, asmeniui suvokiant, kad jis savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L. viešąją tvarką pažeidė įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Taip nuspręsdamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl minėtų neteisėtų veiksmų šokių salėje kilo sąmyšis, dėl kilusio konflikto šokių vakaras buvo pabaigtas, A. L. veiksmus matė tuo metu šokių salėje buvę asmenys, kai kurie iš jų tokiais A. L. veiksmais buvo šokiruoti, į įvykio vietą buvo iškviestas D. R. tėvas. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog tokie A. L. veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apelianto veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir dėl to, jog nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokia išvada pagrįstai padaryta dėl to, jog, priešingai, nei teigiama skunde, nusikaltimas įrodytas ne tik remiantis įvykį mačiusių liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais, bet ir pagal objektyvius įrodymus – specialisto išvadas ir paaiškinimus, iš kurių matyti, jog tempiant plaukus ranka ir juos išraunant skausmas sukeliamas.
Apeliaciniame skunde daugiausia keliamas nukentėjusiosios ir byloje apklaustų liudytojų parodymų prieštaravimų vertinimo klausimas. Iš esmės neneigdamas paties konflikto, nuteistasis siekia pagrįsti versiją, jog nukentėjusioji D. R. be jokios priežasties pastūmė ir pargriovė apelianto draugę V. L. (anksčiau – G.), o apeliantas, vesdamas D. R. už pečių pas V. L., norėjo tik išsiaiškinti. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, nes tokie teiginiai yra paneigti teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ši versija buvo paneigta teisingai įvertinus liudytojų parodymus bei specialisto išvadas. Kolegijos nuomone, nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis D. R. netempė už plaukų, o tik pabaksnojo į plaukų kuodą ir apkabinęs per pečius nuvedė prie V. L., pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip apelianto siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Net jei ir būtų pagrindo patikėti nuteistojo teiginiais, jog pirmoji smurtą prieš jo draugę panaudojo pati D. R., tai negalėtų būti pripažįstama teisėtu pagrindu nuteistajam taikyti nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, nes galiojantys įstatymai įpareigoja kiekvieną asmenį bet kokio pobūdžio konfliktus spręsti teisinėmis priemonėmis, o ne smurtu.
Kolegija pažymi, jog apylinkės teismas išsamiai ir plačiai nuosprendyje pasisakė dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ir LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką- viešosios tvarkos pažeidimą. Nuosprendyje aptarti ir motyvuoti įrodymai patvirtina, jog A. L. kaltas šio nusikaltimo padarymu. Apeliacinės instancijos teismas su aptartomis apylinkės teismo išvadomis sutinka, jas pripažįsta pagrįstomis ištirtais įrodymais, o nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados dėl A. L. kaltės, jam paskirtos bausmės bei nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą.