Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu, taip pat jo atstovas teismo posėdžiuose teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog paskirta tarnybinė nuobauda grindžiama Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. P6-455 sudarytos komisijos 2019 m. spalio 21 d. išvada dėl galimo (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūno A. B. tarnybinio nusižengimo Nr. TNI-9 (toliau – Komisijos išvada), su kuria pareiškėjas nesutinka.

Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta Kauno rajono savivaldybės administracijos darbo grupė, skirta nustatyti faktą, kas 2019 m. rugsėjo 18 d. disponavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kur yra automobilis saugomas. Tyrimo metu darbo grupės nariai kalbėjosi su Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyresniąja specialiste A. A., kuri tuo metu turėjo disponuoti minėtu tarnybiniu automobiliu, tačiau neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių ji juo nedisponuoja. Pareiškėjo teigimu, A. A. nuslėpė faktą, kad ji atsisakė priimti tarnybinį automobilį A. B. atostogų metu bei tokio atsisakymo priežastis.

Pareiškėjo nuomone, darbo grupė aplaidžiai vykdė faktų tyrimą, surašydama tikrovės neatitinkančią tyrimo išvadą. Tvirtino, kad 2019 m. spalio 2 d. A. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, nurodęs visas reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad tarnybinio nusižengimo jis nepadarė, tačiau Komisijos į tai nebuvo atsižvelgta.

Pabrėžė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. ryte, prieš jo kasmetines atostogas, buvo informuota A. A., kad parengtų seniūnijos tarnybinio automobilio perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį A. B. perduos jai minėtą tarnybinį automobilį, tačiau ji atsisakė tai daryti, motyvuodama tuo, kad tarnybinis automobilis jai nereikalingas. Pareiškėjas tvirtino, jog jis, žinodamas, kad A. A. neseniai gavo tarnybinę nuobaudą už leistino greičio viršijimą tarnybiniu automobiliu, nenorėjo konflikto su ja ir situaciją bandė išspręsti taikiai.

Pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo tiriama aplinkybė dėl A. A. atsisakymo priimti tarnybinį automobilį, nebuvo prašoma pateikti paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo tyrimui reikšmingų aplinkybių. Tvirtino, kad visą rugsėjo 18-osios pusdienį, nors ir atostogaudamas, vykdė savo tarnybines pareigas, kuravo seniūnijos teritorijoje atliekamus darbus, aplankė seniūnijos gyventojus, turinčius šeiminių problemų, ir dalyvavo lauko dienos renginyje, kaip Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas, todėl nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų.

Komisija, išnagrinėjusi A. B. paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes, teisės aktų, reglamentuojančių seniūno funkcijų vykdymą, tarnybinio automobilio naudojimą, nuostatas, atkreipė dėmesį, kad seniūnas nevykdė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. ĮS-821 nustatyto įpareigojimo perduoti automobilį jį pavaduojančiam asmeniui bei naudojo jį atostogų metu. Atkreipė dėmesį, kad seniūnas neinformavo administracijos, kad A. A. nesutiko perimti automobilio. Atsižvelgiant į pareigybės aprašymą, jo argumentai dėl būtinybės vykdyti seniūno funkcijas atostogų metu (neva, pavaduojantis asmuo to padaryti negali), buvo pripažinti nepagrįstais. Komisija nustatė, kad tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsakovės nuomone, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B. priėmė vadovaudamasis teisės aktais, atsižvelgdamas į Komisijos išvadoje pateiktas aplinkybes, todėl ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. P6-506 „Dėl A. B. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnas A. B. neperdavė tarnybinio automobilio pavaduojančiam asmeniui ir pats jį naudojo kasmetinių atostogų metu. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. P6-451 „Dėl darbo grupės sudarymo faktams ištirti“ ir atsižvelgiant į Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto E. J. 2019 m. rugsėjo 17 d. tarnybinį pranešimą Nr. VŠTP-133 „Dėl aplinkybių patikrinimo“ buvo sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė). Kauno rajono savivaldybės administracijos Darbo grupės 2019 m. rugsėjo 20 d. Faktų tyrimo išvadoje Nr. LV-109 nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. 16.45 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) seniūniją, kurios seniūnas A. B. tuo metu atostogavo, Darbo grupė seniūnijoje rado seniūnijos vyresniąją specialistę A. A., kuri nurodė, kad automobilio seniūnijoje nėra nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. ir juo naudojasi seniūnas A. B.. Paprašius pateikti automobilio perdavimo aktą, A. A. informavo, kad to padaryti negali, nes tokio dokumento nėra, o darbuotojai pas gyventojus vyksta asmeniniais automobiliais. Tuomet buvo priimtas sprendimas patikrinti, ar tarnybinis automobilis yra Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytoje saugojimo vietoje. Vykstant ten, buvo pastebėta, kad minėtas automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, automobilį vairavo seniūnas. Faktų tyrimo išvadoje konstatuota, kad pagal 2019 m. gegužės 9 d. Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. ĮS-821 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. ĮS-2132 „Dėl Savivaldybei priklausančių automobilių priskyrimo, degalų normų, maksimalios automobilių ridos, automobilius prižiūrinčių asmenų ir automobilių saugojimo vietos nustatymo“ pakeitimo“ tarnautojai ir darbuotojai, kuriems asmeniškai priskirti tarnybiniai automobiliai, atostogų, ligos ar kito nedarbo laikotarpiais tarnybinius automobilius įpareigoti palikti pavaduojantiems darbuotojams. Pastarieji minėtais laikotarpiais yra atsakingi už automobilių priežiūrą ir saugojimą. (duomenys neskelbtini) seniūnas A. B. su šiuo įsakymu susipažino Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje Labbis.DVS 2019 m. rugpjūčio 13 d. 10.15 val., tačiau įsakymo įpareigojimo nevykdė ir prieš išeidamas atostogauti seniūnijos tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko pavaduojančiam darbuotojui, o pats asmeniškai naudojosi seniūnijos tarnybiniu automobiliu atostogų metu.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. P6-455 sudarytos Komisijos išvadoje dėl galimo (duomenys neskelbtini) seniūno A. B. tarnybinio nusižengimo konstatuota, kad A. B. nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 9 punkto (nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai), Kauno rajono savivaldybės institucijų ir įstaigų, išlaikomų iš biudžeto, tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. TS-151, 3 punkto (<...> tarnybiniai automobiliai <...> naudojami tik tarnybiniams institucijų ir įstaigų uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Naudoti tarnybinius automobilius ne tarnybos reikmėms draudžiama) nuostatų. Komisija Administracijos direktoriui pasiūlė pripažinti, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas A. B. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P6-506 A. B. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėjas skunde nesutiko su skundžiamu Įsakymu ir nurodė, kad Darbo grupė nesiaiškino, dėl kokių priežasčių A. A. nedisponavo tarnybiniu automobiliu jo atostogų metu. Taip pat skunde ir posėdžio metu tvirtino, jog A. A. atsisakė parengti ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, o jis nenorėjo konflikto, todėl jos tokių veiksmų neskundė ir nepranešė administracijai.

Pažymėtina, kad pagal Kauno rajono administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. ĮS-2132 „Dėl Savivaldybei priklausančių automobilių priskyrimo, degalų normų, maksimalios automobilių ridos, automobilius prižiūrinčių asmenų ir automobilių saugojimo vietos nustatymo“ 1 punkto 66 papunktį, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja nustatyta (duomenys neskelbtini) seniūnija, o automobilį prižiūrėti paskirtas A. B., saugojimo vieta numatyta (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. ĮS-821 dėl minėto įsakymo pakeitimo nustatyta, jog tarnautojai ir darbuotojai, kuriems asmeniškai priskirti tarnybiniai automobiliai, atostogų, ligos ar kito nedarbo laikotarpiais tarnybinius automobilius įpareigoti palikti pavaduojantiems darbuotojams. Pastarieji minėtais laikotarpiais yra atsakingi už automobilių priežiūrą ir saugojimą. Šiuose teisės aktuose pareiga perduoti automobilį pavaduojančiam asmeniui nustatyta asmeniui, kuriam jis priskirtas, konkrečiu atveju seniūnui A. B.. Teismo vertinimu, nurodyto teisinio reglamentavimo, kurio pareiškėjas privalėjo laikytis, vykdydamas tarnybines pareigas, pagrindu pareiškėjas turėjo pareigą perduoti automobilį pavaduojančiam asmeniui arba informuoti Savivaldybės administraciją dėl iškilusių problemų, todėl jo argumentai, kad A. A. atsisakė parengti ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, atmetami kaip nepagrįsti. Juolab, kad faktų tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. A. negalėjo pateikti automobilio perdavimo–priėmimo akto, nes jis nebuvo surašytas, to neginčija ir pareiškėjas. Be to, A. A. raštu teismui 2020 m. balandžio 14 d. nurodė, jog buvo parengusi automobilio perdavimo aktą, tačiau į jos rašytas žinutes seniūnas neatsakė ir automobilio neperdavė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės šių aplinkybių neginčijo, tik nurodė, jog su A. A. žinute susipažino pavėluotai. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog automobilis pavaduojančiam asmeniui nebuvo perduotas.

Pareiškėjas akcentavo, jog tarnybiniu automobiliu kasmetinių atostogų metu naudojosi tarnybiniais tikslais, vykdydamas tarnybines pareigas. Darbo reikalais vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą dėl estrados statybos, dėl po lietaus pažliugusio lauko keliuko (duomenys neskelbtini) kaime, dėl kelio dalies (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat turėjo vykti pas šeimas ir dalyvavo AB „(duomenys neskelbtini)“ lauko dienos renginyje. Tvirtino, jog Darbo grupės nariai šių aplinkybių netyrė.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Seniūno darbo pareigas numato jo pareigybės aprašymas. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. ĮS-341patvirtintame pareigybės aprašyme nustatyta, kad seniūno pareigybė reikalinga užtikrinti seniūnijos veiklą, atlikti seniūnijos vidaus administravimą, organizuoti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu bei kitais teisės aktais nustatytų seniūnijos funkcijų įgyvendinimą, ir pan. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme tokio pobūdžio veikla nurodyta abstrakčiai, pareiškėjas konkrečiai nenurodė ir nepateikė objektyvių įrodymų, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu jo kasmetinių atostogų metu buvo vykdoma minėta veikla. Joks teisės aktas nenustato seniūno pareigos atostogų metu vykdyti tarnybines pareigas, be to, į bylą ir nepateikta duomenų, jog buvo susiklosčiusi ypatinga situacija dėl neatidėliotinų pareiškėjo tarnybinių funkcijų vykdymo. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas vykdė tarnybines funkcijas savo kasmetinių atostogų metu, tai jis, siekdamas naudotis tarnybiniu automobiliu, turėjo spręsti dėl atostogų atšaukimo įstatymo nustatyta tvarka arba šį klausimą spręsti su jį pavaduojančiu asmeniu, kurio dispozicijai tuo metu pagal teisės aktų reikalavimus priklausė naudojimasis tarnybiniu automobiliu. To nebuvo atlikta, todėl savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisėtą pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas neperduodamas tarnybinio automobilio kasmetinių atostogų metu jį naudojo ne tarnybinei veiklai.