- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- 1-787-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47410-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Nukentėjusysis
- B. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, faktinė gyvenamoji vieta – vagonėlis, adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1) Širvintų apylinkės teismo 1995 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį – pataisos darbais be laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
3) Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2023 m. gruodžio 11 d., vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje, sklype, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčio mobilaus namelio svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – asmens, su kuriuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos – B. S. atžvilgiu, tai yra kumščiais ir mediniu pagaliu sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių jai į veidą, galvą ir rankas, bei peiliu dūrė į kairį šoną ir tokiais savo veiksmais dėl poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimų veide bei abiejose rankose, kraujosruvos kairio akies obuolio junginėje, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, pakaušio sumušimo, aklos durtinės – pjautinės pilvo sienos žaizdos nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios B. S. sveikatą.
Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir paaiškina, kad dėl įvykio dieną suvartoto alkoholio tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, pamena kaip B. S. sudavė keletą kartų kumščiais į veidą ir mediniu pagaliu per rankas, daugiau dėl buvusio neblaivumo nieko nepamena. Vis tik įvykio metu jie namuose buvo tik dviese su nukentėjusiąją, todėl jokie kiti pašaliniai žmonės, tik jis ir galėjo padaryti nukentėjusiajai sužalojimus, tokius, kokie nurodyti kaltinime. Kartu kaltinamasis paminėjo, jog jų su nukentėjusiąją gyvenamojoje vietoje nėra elektros. Gailisi dėl visko, mano, kad dėl tokio elgesio buvo kaltas alkoholis, nes įvykio dieną jie su nukentėjusiąją buvo vartoję alkoholinį gėrimą degtinę, apie du butelius. Kitą dieną po įvykio jis nesislapstė, tiesiog buvo išėjęs pas draugą. Jis su nukentėjusiąją kartu gyvena, yra sugyventiniai, visada mylėjo ir mylės nuketėjusiąją, yra kaltas, dėl to kas nutiko.
Kadangi po kaltinamojo akto paskelbimo, kaltinamasis prisipažino kaltu ir tuojau pat davė parodymus, teismas išklausęs visų proceso dalyvių nuomonės, bylą išnagrinėjo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir įrodymus ištiriant laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų.
Nukentėjusioji B. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. J. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie tris metus. Abu gyvena R. priklausančiame mobiliame namelyje, stovinčiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini) . 2023 m. gruodžio 11 d. apie 15 val., tikslaus laiko pasakyti negali, abu su R. buvo namuose ir vartojo alkoholį, minėjo R. gimtadienį. Abu išgėrė vieną butelį degtinės ,,Bajorų“. Bevakarojant, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes ji nebenorėjo daugiau gerti, o R. dėl to ant jos supyko. Konflikto metu jie sėdėjo vienas priešais kitą per stalą. Konflikto metu R. atsistojo, priėjo prie jos ir jai du kartus smūgiavo kumščiais į veidą. Po R. smūgių į veidą, ji rankomis užsidengė veidą. Tuomet R. dar vieną kartą jai mediniu pagaliu smūgiavo į dešinę ranką, po to pasiėmė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir juo jai vieną kartą dūrė į kairį šoną. Po dūrio peilis nukrito ant grindų ir liko ten gulėti. Po R. smūgių jai iš veido ir šono pradėjo bėgti kraujas. R. jai pagrasino sakydamas ,,pabandyk kur nors išeiti“, todėl ji bijojo išeiti iš namų ir kreiptis pagalbos, apsivalė kraują ir abu su R. nuėjo miegoti. Pagalbos išsikviesti telefonu negalėjo, nes ji neturi telefono. 2023 m. gruodžio 12 d. apie 12 val. pas ją atėjo kaimynė G.. G. jai pasakė, kad paštininkė atvežė jai pensiją, tačiau negali privažiuoti iki jų namuko, todėl prašė ją pakviesti ateiti iki jos automobilio. G. pamačiusi jos sumuštą veidą, klausė, kas jai nutiko ir ji jai papasakojo, kad prieš ją smurtavo R.. Šio jų pokalbio R. negirdėjo, nes jos kalbėjo eidamos iki paštininkės automobilio, o R. liko namuke. Pamačiusi jos sumuštą veidą, paštininkė taip pat paklausė, kas jai nutiko ir ji papasakojo, kad R. smurtavo jos atžvilgiu. Tuomet paštininkė iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Iškvietusi pareigūnus paštininkė išvažiavo, o ji su G. liko laukti policijos pareigūnų ant kelio, atgal į namus nėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo kas įvyko, tuomet kartu su pareigūnais grįžo į namuką, tačiau R. namuose jau nebuvo, jis buvo pabėgęs. Namuose policijos pareigūnams parodė peilį, kuriuo jai į kairį šoną dūrė R. ir pareigūnai tą peilį paėmė. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir detalesnei apžiūrai pristatė į Kaišiadorių skubios pagalbos priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta medicinos pagalba. Kadangi jos sužalojimai nebuvo pavojingi gyvybei, po apžiūros buvo išleista toliau gydytis į namus. Grįžusi į namus, R. nerado, jo namuose nebuvo, tačiau bijodama, kad jis gali grįžti ir vėl smurtauti prieš ją, ji pasiėmė būtiniausius daiktus ir pasiprašiusi pagalbos nakvojo pas kaimynę A.. Dėl suduotų smūgių ir dūrio į kairį šoną ji jautė fizinį skausmą bei patyrė sumušimus ir mėlynes veide, taip pat pjautinę žaizdą kairiame šone. Tai jau antras kartas, kai R. smurtavo jos atžvilgiu (t. 1, b. l. 31-34). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta B. S. parodė, kad anksčiau duotus parodymus atsimena ir juos tvirtina kaip teisingus. Atsimena, kad R. jai pagaliu smūgiavo tik vieną kartą ir tik į dešinę ranką, tačiau ją apžiūrėjęs medicinos ekspertas rado sužalojimų ant abiejų rankų. Apie tai ji gali paaiškinti, kad sužalojimai ant abiejų rankų atsirado tuo pat metu, kaip ir kiti sužalojimai, tai yra 2023 m. gruodžio 11 d. R. smurtaujant prieš ją ir šie sužalojimai taip pat galėjo atsirasti nuo R. smūgių pagaliu, kai ji rankomis dengėsi veidą. Gali būti, kad dėl išgąsčio ir dėl to, kad buvo išgėrusi, ne viską atsimena, todėl gali būti, kad mediniu pagaliu R. jai smūgiavo ne vieną kartą, o kelis kartus ir smūgiavo ne tik į dešinę ranką, o į abi rankas. Kokiu tiksliai pagaliu R. jai smūgiavo ir iš kur jis jį pasiėmė, ji nežino ir negali pasakyti, nes nematė, kadangi tuo metu rankomis dengėsi veidą, tačiau suprato, kad R. jai smūgiavo pagaliu, nes smūgiai buvo kitokie nei suduodant rankomis. Kokiu pagaliu jai smūgiavo, negali pasakyti ir dėl to, kad tuo metu, kai R. prieš ją smurtavo, buvo tamsu, o pas juos namelyje nėra elektros. Nors koks tai buvo pagalys nematė ir negali pasakyti, tačiau sprendžia, kad tai galėjo būti medinis pagalys, toks kaip šaka ar malka, nes namuose jie laiko malkas krosnelės kūrenimui, kurias R. ir galėjo panaudoti smūgiuodamas jai. Daugiau jokių kitų objektų, su kuriais R. būtų galėjęs jai smūgiuoti, nėra (t. 1, b. l. 37-40). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodė, jog iki dabar jaučia skausmą rankose dėl sumušimų, taip pat jaučia baimę ir prisiminusi patį įvykį, ją kamuoja nemiga.
Liudytoja R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba mobilia laiškininke. 2023 m. gruodžio 12 d. apie 11 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą B. S. išmokėti pensiją. Kadangi kieme, kuriame stovinčiame vagonėlyje gyvena B., buvo labai daug sniego ir ji negalėjo automobiliu įvažiuoti į kiemą, paprašė B. kaimynės, gyvenančios tame pačiame kieme – G. A., kad ši pakviestų B. ateiti iki jos automobilio. G. pakvietė B. ir jos abi atėjo iki automobilio. B. atėjus, pamatė, kad ji yra visa sumušta, matė, kad jos visas veidas buvo mėlynas ir ištinęs, matė mėlynes po akimis ir aplink lūpas, taip pat B. parodė savo rankas, ant kurių taip pat buvo mėlynės ir pakėlusi savo drabužius parodė žaizdą kairiame šone. Žaizda buvo atvira, niekaip neaptvarstyta. Matėsi, kad tai yra švieži sumušimai, nes veidas buvo visas ištinęs, o aplink lūpą matėsi sukrešėjęs kraujas. B. papasakojo, kad iš vakaro ją sumušė jos sugyventinis R. J., sakė, kad ją mušė kumščiais, o į šoną dūrė peiliu. Paklausta, kodėl ji iš karto nesikvietė pagalbos, B. atsakė, kad neturi telefono, todėl pati negalėjo išsikviesti pagalbos. Kai atidavė B. pinigus, ši pradėjo verkti, kad dabar jai grįžus namo su pinigais, R. ją užmuš, todėl ji labai bijo. Nutarus kviesti pagalbą, ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie sumuštą moterį, nurodė visas jai žinomas aplinkybes (t. 1, b. l. 52-55).
Liudytoja G. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 12 d. pas ją į kiemą atvyko laiškininkė ir paprašė pakviesti jai kaimynę B. S., nes dėl sniego ji negali privažiuoti iki B. namų. Laiškininkės prašymu, ji nuėjo pas kaimynę B. į vagonėlį, kuriame ji gyvena. Pasibeldė į vagonėlio duris ir jas atidarė R.. Ji paprašė jo pakviesti B.. R. pakvietė B. išeiti į lauką, todėl ji į vagonėlio vidų užėjusi nebuvo. B. atėjus, ji pamatė, kad jos visas veidas mėlyniuotas, tačiau ji B. neklausė, kas jai nutiko, o ir pati B. jai nieko nepasakojo. Su B. priėjus prie laiškininkės automobilio, laiškininkė, pamačiusi sumuštą B., pradėjo jos klausinėti, kas jai nutiko. Ką B. atsakė laiškininkei, ji nežino, nes nuėjo namo, tačiau dar prieš nueidama matė, kad B. buvo pakėlusi savo viršutinius drabužius ir kažką rodė laiškininkei. Paskui vėl buvo grįžusi iki laiškininkės automobilio, nes laiškininkė prašė priimti pas save B. ir ją pasaugoti iki kol atvyks policija. Ji sutiko ir parsivedė B. į savo namus. B. jos namuose buvo tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie toliau bendravo su B. ir su ja kartu ėjo iki jos vagonėlio. Kas vyko toliau, ji nežino, nes kartu su jais nėjo, liko namuose. Po poros dienų, jai būnant kieme, pas ją atėjusi B. pasakė, kad R. grįžo namo, o jo ieško policija ir paprašė leisti paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą, pranešti apie tai, kad R. grįžo namo. Ji davė jai savo mobilaus ryšio telefoną ir ši paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie grįžusi R.. Po pokalbio B. nuėjo link savo namų (t. 1, b. l. 58-61).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. T. 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-3384583-23 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 11 d., vakare, nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), sklype stovinčio mobilaus namelio svetainėje, R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis kartu gyvenančiai sugyventinei B. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), į veido sritį bei peiliu durdamas į kairės pusės šoną. Šiais veiksmais B. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti kūno sužalojimai veido srityje bei kairiajame šone. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 1-4).
Iš 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog jame nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra B. S., gimusi (duomenys neskelbtini).. Pranešime užfiksuoti smurto požymiai – žaizda kairiame šone ir kraujosruva aplink kairę akį. Smurtu įtariamas asmuo – R. J., gimęs (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 19-22).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. T. 2023 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-3389240-23 dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 12 d. buvo gautas pranešimas, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja atvykusi išmokėti persijos, pamatė, kad yra sužalota moteris. Moteris vakar buvo sumušta. Tai B. S., (duomenys neskelbtini) m. amžiaus Jai sugyventinis dūrė į šoną peiliu. Nekraujuoja. Nepilnamečių vaikų nėra. Laukia pas kaimynus tame pačiame name. Sugyventinis yra namuose. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjos įvykio vietoje jau nebuvo. Kieme rasta B. S., gimusi (duomenys neskelbtini) , telefono neturi, gyvena įvykio vietos adresu. Jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0.31 promilių neblaivumas. Ji paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 11 d., vakare, tikslaus laiko nenurodė, įvykio vietos adresu esančiame mobiliame namelyje, svetainės kambaryje vartojo alkoholį su kartu gyvenančiu sugyventiniu R. J., gimusiu (duomenys neskelbtini). Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis nenustatytą kiekį smūgių sudavė jai į veido sritį. Ant jos veido srities buvo matomos kraujosruvos, kairės pusės paakys buvo patinęs. Ji taip pat nurodė, kad šio konflikto metu sugyventinis buvo paėmęs peilį, kuriuo dūrė jai į kairės pusės šoną. Jos kairės pusės šone buvo matoma durtinė – pjautinė žaizda. Pasiteiravus, kodėl iš karto neiškvietė policijos, ji nurodė, kad neturėjo galimybės, nes mobilųjį telefoną turi tik sugyventinis. Ji taip pat parodė ant grindų gulintį peilį, kuris buvo paimtas įvykio vietoje. Nuėjus į įvykio vietą, sugyventinio jau nebebuvo. Sniege buvo matomi iš mobilaus namelio vedantys pėdsakai, tačiau jie pasibaigė gatvėje. Kur asmuo gali slapstytis, ši nurodė nežinanti. Į įvykio vietą atvyko GMP brigada, kuri apžiūrėjo pacientę ir nurodė, kad jos kairės pusės šone matoma paviršinė pjautinė – durtinė žaizda. Dėl jai padarytų sužalojimų, B. S. buvo nuvežta į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 23-24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2620/2023 (02) nustatyta, kad B. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide ir abiejose rankose, kraujosruva kairio akies obuolio junginėje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pakaušio sumušimas padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dilbiuose ir kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti ginantis nuo suduodamų smūgių. Sužalojimai, vertinant juos visumoje, griuvimui nebūdingi. Akla durtinė – pjautinė pilvo sienos žaizda padaryta duriančių – pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. gruodžio 11 d. Sužalojimų padarymo metu B. S. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyse. Pagal turimus duomenis visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 66-68).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra mobilaus namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambarys. Apžiūros metu namelio viduje kairėje pusėje matomas praėjimas link kambario. Dešinėje pusėje matomas miegamasis kambarys (apžiūra neatliekama). Pasukus į kairę, einama iki galo. Patalpos kairėje pusėje matoma krosnis, priešais – spintelės. Dešinėje svetainės pusėje, prie sienos matomos sofos, šalia jų stalas. Po stalu, ant grindų, tarp šiukšlių fiksuojamas peilis ruda rankena, kuris paimtas įvykio vietoje prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir supakuotas į voką Nr. 1. Vaizdo stebėjimo kameromis patalpos nefiksuojamos (t. 1, b. l. 10-18).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta peilio, paimto 2023 m. gruodžio 12 d. įvykio vietoje, apžiūra. Apžiūros metu fiksuojama, kad peilis yra ištisinis. Bendras peilio ilgis yra 21 centimetras, geležtės ilgis – 10,5 centimetrų, rankenos ilgis – 10,5 centimetrų. Geležtė metalinė, pilkos spalvos, subraižyta. Geležtės ašmenys yra lygūs. Ant geležtės pėdos (vienoje pusėje) matomas užrašas ,,STAINLESS STEEL“. Rankena medinė, tamsiai rudos spalvos, iš abiejų pusių yra po šešias įrėžas, rankenos gale yra skylutė. Peilis subraižytas ir purvinas (t. 1, b. l. 80-84).
Dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.
Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju kaltinamajam R. J. kaltinimai buvo pareikšti dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo B. S. atžvilgiu, o toks sveikatos sutrikdymas buvo tiesiogiai nulemtas neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Ištyrus byloje surinktus duomenis buvo neabejotinai konstatuotina, kad nukentėjusios sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, kuomet 2023 m. gruodžio 11 d. R. J. kumščiais ir mediniu pagaliu sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių nukentėjusiajai į veidą, galvą ir rankas, bei peiliu dūrė į kairį šoną. Tokių smurtinių veiksmų, nukreiptų prieš B. S. panaudojimą, teisiamojo posėdžio metu, betarpiškai patvirtino kaltinamasis R. J., kuris paaiškino, kad dėl įvykio metu buvusio girtumo visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau tuo metu tarp jo ir nukentėjusios buvo kilęs konfliktas, kurio metu jis smurtavo prieš nukentėjusiąją atlikdamas veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, apklausta nukentėjusioji B. S. paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 11 d. ji kartu su sugyventiniu R. J., vakare, kiek valandų buvo nežino, nes buvo tamsu, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčio mobilaus namelio svetainėje, vartojo alkoholinius gėrimus, nes šventė kaltinamojo gimtadienį. Bešvenčiant tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, nes ji nebenorėjo vartoti alkoholinių gėrimų, dėl ko R. J. priėjęs prie jos pradėjo ją mušti, iš pradžių suduodamas smūgius rankomis į veidą, vėliau jai besidengiant veidą rankomis, mediniu pagaliu smūgiavo jai į rankas, o paskui pagriebęs peilį jai dūrė į kairį šoną. Smurto prieš ją vartojimo metu ji ne tik jautė skausmą, tačiau ir kraujavo. Įvykio vakarą policijos nesikvietė, nes neturi mobiliojo ryšio telefono. Sekančią dieną, pas ją atėjo kaimynė G., kuri ją pasikvietė eiti pas atvykusią paštininkę, o atėjus prie paštininkės R., pastaroji pamatė, kad ji yra sumušta ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą (t. 1, 31-34, 37-40). Nukentėjusios B. S. parodymus nuosekliai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojomis apklaustų R. S. ir G. A. parodymai, kuriose abi liudytojos paaiškino tapačias aplinkybes, o būtent, kad 2023 m. gruodžio 12 d., mobilia paštininke dirbanti R. S., atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą B. įteikti pensiją, tačiau, kadangi dėl sniego negalėjo nuvykti iki pat B. namų, B. iki paštininkės atlydėjo G. A.. Abi liudytojos nurodė pamatę sumuštą B. S., veidas buvo stipriai sumuštas, kuri parodė ir žaizdą kairiame šone. B. S. nurodė, jog ją sumušė R. J., iš vakaro, dėl ko buvo iškviesta pagalba (t. 1, b. l. 58-61, 52-55). Byloje esantis 2023 m. gruodžio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. T. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 23-24) ir 2023 m. gruodžio 12 d. galimo smurto artimoje aplinkoje pranešimas (t. 1, b. l. 19-22), patvirtina aplinkybes, jog pareigūnams atvykus, pagal liudytojos R. S. pranešimą, B. S. sumušimo faktas pasitvirtino, fiksuoti sužalojimai veido srityje, durtinė žaizda kariajame šone. Tuo tarpu apžiūrint įvykio vietą esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-18) namelio ant ratų svetainės patalpoje po stalu buvo rastas peilis, kuriuo ir buvo durta nukentėjusiajai, ir kurio buvimo vietą nukentėjusioji nurodė duodama parodymus, teigdama, kad po R. J. dūrio jai peiliu, peilis nukrito ant žemės ir liko ten gulėti, o konflikto metu ji sėdėjo namelio ant ratų svetainėje už stalo (t. 1, b. l. 37-40).
Tuo tarpu byloje esanti valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2620/2023 (02) patvirtina, kad B. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide ir abiejose rankose, kraujosruva kairio akies obuolio junginėje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pakaušio sumušimas padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dilbiuose ir kairėje alkūnėje galėjo būti padaryti ginantis nuo suduodamų smūgių. Sužalojimai, vertinant juos visumoje, griuvimui nebūdingi. Akla durtinė – pjautinė pilvo sienos žaizda padaryta duriančių – pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2023 m. gruodžio 11 d. Sužalojimų padarymo metu B. S. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje padėtyse. Pagal turimus duomenis visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 66-68). Taigi, nekyla abejonių, kad 2023 m. gruodžio 11 d. nukentėjusioji, tarp jos ir R. J. kilusio konflikto metu buvo sužalota, sukeliant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra R. J. 2023 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini), stovinčio mobilaus namelio svetainėje, kumščiais ir mediniu pagaliu sudavė ne mažiau kaip penkiolika smūgių nukentėjusiajai į veidą, galvą ir rankas, bei peiliu dūrė į kairį šoną ir tokiais savo veiksmais dėl poodinių kraujosruvų ir odos nubrozdinimų veide bei abiejose rankose, kraujosruvos kairio akies obuolio junginėje, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, pakaušio sumušimo, aklos durtinės – pjautinės pilvo sienos žaizdos nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios B. S. sveikatą, taip kaltinamasis realizavo visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir yra pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą. Teismas konstatuoja ir tai, kad smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tokia išvada grindžiama tiek kaltinamojo parodymais, kuriuose jis nurodė, jog įvykio metu ne tik vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ši aplinkybė sąlygojo jo veiksmus, be to aplinkybę dėl apsvaigimo patvirtino ir pati nukentėjusioji, kuri nurodė, jog jie kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pasisakytina ir tai, jog kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji atitinka BK 141 straipsnyje įtvirtiną šeimos narių sąvoką, kadangi iki įvykio jie apie tris metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tai yra gyveno kaip vyras ir žmona, tik neįregistravę santuokos.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skiriant bausmę kaltinamajam R. J., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta įvertinus ne tik kaltinamojo parodymus apie įvykio metu buvusį neblaivumą, bet ir atsižvelgus į tai, kad šią aplinkybę, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji, teigdama, jog kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus jo gimimo dienos proga, o konfliktas ir kilo būtent dėl tolimesnio alkoholio vartojimo. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) asmeniui veikiant tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nors ir nėra baustas administracine tvarka, tačiau praeityje buvo teistas, o šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurios buvo įvykdytos prieš tą pačią nukentėjusiąją kaip ir nagrinėjamoje byloje, kas tik atskleidžia, jog šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė ne atsitiktinai, o veikdamas pagal susiformavusią neigiamų nuostatų orientaciją, nukreiptą į tą patį asmenį. Aptarti duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra žmogus nelinkęs mokytis iš savo ankstesnio patyrimo. Tuo tarpu kaltinamasis psichiatro įskaitoje neregistruotas, nefiksuotas kaip asmuo gydytas nuo priklausomybių (t. 1, b. l. 182). Bendrai kaltinamojo charakteristikai įvertinti, teismas atsižvelgia ir į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. gruodžio 29 d. pateiktą R. J. charakteristiką Nr. IG-59, kurioje nurodyta, kad R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, ūmaus būdo, konfliktiškas, smurtaujantis sugyventinės B. S. atžvilgiu asmuo. R. J. nedirba, pragyvena iš senatvės pensijos (t 1., b. l. 179). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką buvo visiškai abejingas jos padariniams, veikė išvien savo poreikių vedinas, kadangi smūgius tiek rankomis, tiek pagaliu sudavė į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, be to peiliu dūrė taip pat nevertindamas neigiamai tokio savo veikimo ir veikdamas net išskirtinai pavojingomis sąlygomis, tai yra tamsoje, namuose nesant elektros, kas sąlygojo galimybę duriant peiliu pataikyti nukentėjusiajai ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis buvo abejingas padarytos veikos padariniams, nes nors jis vienas turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nekvietė nukentėjusiajai pagalbos, tai padarė atsitiktiniai pašaliniai asmenys, parėjus kuriam laikui po įvykio, o taip pat, po to, kai buvo iškviesta pagalba jis į namus negrįžo net kelias paras, nors teisiamojo posėdžio metu teigė, kad negrįžimai namo jam nėra būdingi, dėl ko teismas sprendė, kad kaltinamasis ne tik buvo abejingas nukentėjusiosios atžvilgiu, bet siekė išvengti gręsiančios atsakomybės negrįždamas namo. Įvertinus visus aptartus duomenis, spręstina, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatant artimą vidurkiui.
Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė jau po 2023 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka 2023 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. sausio 14 d., nuo 2024 m. sausio 14 d. suėmimas netęstas, kadangi kaltinamasis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, šie laikotarpiai, įskaitytini į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomoji priemonė neskirtina, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens teisė gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškinys (dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo) baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, išskyrus atvejus, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šiuo atveju neaiškumų, susijusių su civiliniais ieškiniais, kurie būtų pagrindas teismui civilinio ieškinio klausimą spręsti vadovaujantis civilinio proceso normomis nėra.
Byloje, nukentėjusioji B. S., tinkamoje procesinėje stadijoje, pareiškė civilinį ieškinį, neturtinei 300 eurų žalai dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimui iš kaltinamojo R. J.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad šiuo metu dėl patirto smurto jis vis dar jaučia netik dvasinį, tačiau ir fizinį skausmą, jai yra aptirpę rankos, kurios buvo sumuštos, ji jaučia baimę, patiria nemigą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos pagrįstumo bei dydžio, atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusiąją tiesiogine tyčia buvo padarytas vienas nesunkus smurtinis nusikaltimas, nukentėjusiajai sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo pažeistas nukentėjusiosios kūno vientisumas, buvo ilgalaikės žymės, šiuo metu nukentėjusioji vis dar patiria ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, tokius kaip baimę bei nemigą, sąlygotą patirto smurto prieš ją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusios pareikštas 300 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir todėl priteistinas nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo R. J..
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Todėl išlaidos susidariusios dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktas turintis reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:
– kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu (t. 1, b. l. 75), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
– peilis saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (b. l. 85-87), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę subendrinti su 2023 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į R. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. sausio 14 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiosios B. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tenkinti ir priteisti jai iš R. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti
Daiktus turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:
– kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;
– peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertį, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.