Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-54071-18 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) skardininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), teistas :

1) 2011-12-12 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2013-02-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai nuo neatliktos 8 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės;

2) 2014-07-24 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011-12-12 Jonavos rajono apylinkės teismo paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę - 1 m. 3mėn. laisvės atėmimo. 2015-04-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo paleistas lygtinai, neatlikus 5 mėn. 23 d. laisvės atėmimo bausmės, 2015-10-02 išbrauktas iš aprobuojamųjų asmenų sąrašo, šiuo metu bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. lapkričio 11 d., apie 22 val. 20 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - sutuoktine L. K. metu, tyčia dešine ranka sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų ir taip laikydamas, ištempė ją pro duris iš buto į lauką ir pastūmė, ko pasekoje L. K. kairiu petimi atsitrenkė į sieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas lauke prie (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu nukentėjusiajai L. K. į pakaušio sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su sutuoktine L. K. gyvena ir bendrą ūkį veda apie 3 metus, o santuokoje gyvena apie 1,5 metų. Gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 11 d. apie 09.30 val. pas juos į svečius atėjo draugė I., vartojo alkoholį. Išgertuvių metu I. prisigėrė ir dėl kažkokių priežasčių išsikvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai I. išsivežė, jo sutuoktinė nuėjo pas savo draugę, o jis nuėjo pas savo draugą. Pas draugą jis vartojo alkoholį, namo grįžo vakare, sutuoktinės namuose nebuvo, todėl jis paskambino I. ir vėl ją pasikvietė į svečius. Su atvykusia I. vėl vartojo alkoholį. Po kurio laiko namo grįžo sutuoktinė L.. Kai L. grįžo namo, tarp jų įvyko konfliktas, jis dešine ranka sugriebė L. už plaukų, taip laikydamas ištempė ją į lauką, nes nenorėjo, kad sutuoktinė pasiliktų namuose. Ištempęs ją pro duris į lauką, ją pastūmė, nuo jo pastūmimo L. galimai atsitrenkė į sieną, o būdamas lauke sudavė L. delnu viena smūgį į galvą. Grįžęs namo, užsirakino, nuėjo miegoti, negirdėjo kai atvyko policijos pareigūnai, prabudo nuo šuns lojimo ir atsikėlęs pamatė ugniagesius. Atrakinęs duris, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sutinka su prokurorės siūloma arešto bausmę, tik pageidauja areštą atlikti savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes nenori prarasti darbo (b. l. 80-82).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu A. K. bendrai gyvena apie 3 metus, iš jų 2 metus - santuokoje. Gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 11 d., nuo 09.00 val. sutuoktinis vartojo alkoholį su drauge I., ji taip pat išgėrė alaus. Apie 15.00 val. tarp jos ir sutuoktinio įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų ir sutuoktinis liepė jai iš buto išeiti. Šio konflikto metu I. jau bute nebuvo, kadangi ji, būdama neblaivi, nukrito lauke ant grindinio, susižalojo ir dėl to pati sau išsikvietė policiją. Kadangi sutuoktinis jai liepė iš buto išeiti, ji išėjo. Namo grįžo apie 21.00 val., namuose vėl buvo I. ir sutuoktinis A. K., jie kartu ir vėl vartojo alkoholį. Sutuoktinis buvo ramus, pasiūlė jai kartu išgerti, po to paprašė nupirkti cigarečių, tačiau ji atsisakė ir tada jis sugriebė viena ranka ją už megztinio apykaklės, tačiau ji išsilaisvino. Tada A. sugriebė ją už plaukų, kurie buvo surišti į kuodą, ir už jų tempė ją link lauko durų, dėl ko ji juto fizinį skausmą. A., laikydamas ją už plaukų, ištempė pro duris į lauką, lauke pastūmė ir ji kairės pusės petimi atsitrenkė į sieną, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Po to A. lauke sudavė jai vieną smūgį delnu į pakaušio sritį dėl ko pajuto fizinį skausmą ir, nuėjęs į butą, užsirakino bei jos neįleido į namus. I. pasiūlė iškviesti policiją, todėl ji paskambino numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykusių policijos pareigūnų A. į butą neįleido, todėl buvo iškviesti ugniagesiai. Dėl sutuoktinio A. K. veiksmų jautė fizinį skausmą. Sutuoktiniui dėl šio įvykio pretenzijų neturi, jam atleidžia, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 34­37).

Liudytoja I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. ir L. K. - jos draugai. 2018 m. lapkričio 11 d., ryte apie 09.00 val., atėjo pas juos į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Ji su A. gėrė degtinę, o L. - alų. Apie 14.00 val. išėjusi iš L. ir A. namų, nukrito lauke ant grindinio, tada atbėgo sugyventinis A. S., jie susipyko ir ji iškvietė policiją. Vakare apie 20.00 val. paskambinęs A. pakvietė ją į svečius. Nuėjus pas A. į namus, namuose buvo tik A.. Apie 22.00 val. namo grįžus L., jie trise toliau vartojo alkoholį. Po 22.00 val. L. su A. pradėjo konfliktuoti dėl cigarečių ir tada A. sugriebė dešine ranka L. už jos dėvimo megztinio apykaklės, ją patempė, bet L. pavyko atsitraukti nuo jo. Tada A. sugriebė dešine ranka už L. plaukų, kurie buvo surišti, ir taip laikydamas už jos plaukų, L. iš namų ištempė į kiemą. Ji liepė A. nustoti taip elgtis, taip pat išbėgo į lauką, o A., grįžęs atgal į butą, jame užsirakino. Ji L. pasiūlė kviesti policiją. L. jai papasakojo, kad A. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Atvykus policijai, A. neįsileido pareigūnų į namus, todėl jie išsikvietė gaisrininkus, kuriems atvykus, A. atidarė buto duris ir policijos pareigūnų buvo sulaikytas (b. l. 40-42).

2018-11-11 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-30).

2018-11-11 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018-11-11 22.24 val. pagal gautą iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja L. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešėja L. K. nurodė, kad sutuoktinis ją tampė už plaukų, tokiu būdu ištempė į lauką, ji buvo basa, be viršutinių rūbų (b. l. 18-21).

Asmens blaivumo duomenimis 2018-11-11 22.56 val. A. K. nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 2018-11-11 23.10 val. L. K. nustatytas 0,44 promilių girtumas (b. l. 68).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis). Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia naudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės L. K. atžvilgiu, t. y. tyčia dešine ranka sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų ir taip laikydamas, ištempė ją pro duris iš buto į lauką ir pastūmė, ko pasekoje L. K. kairiu petimi atsitrenkė į sieną, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas lauke prie (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį dešinės rankos delnu nukentėjusiajai į pakaušio sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. K. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka, tačiau prašo leisti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, nes nenori prarasti darbo (b. l. 90). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 92).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

A. K. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. K. teistas (b. l. 53–65), įskaitant ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka baustas (b. l. 50-52), dirbantis (b. l. 46), Jonavos PSPC epizodiškai lankėsi nuo 2016-11-21 iki 2016-02-01, o nuo 2000-05-23 iki 2000-06-07 gydytas Kauno psichiatrijos ligoninėje (dgn: F60.3 emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), šiuo metu nesilanko, nesigydo (b. l. 49). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. K. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant didesnį terminą nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašė leisti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. BK 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba, siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę ir dirbti, ir atlikti bausmę, nustatytina atlikti arešto bausmę poilsio dienomis.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, praeityje teistas už analogiškos veikos padarymą, kartu su bausme taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje A. K. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su artimaisiais šeimos nariais, kitais asmenimis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-11-11 22.45 val. iki 2018-11-12 13.53 val. (b. l. 70 – 72), vieną sulaikymo dieną, prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-11-11 22.45 val. iki 2018-11-12 13.53 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę skirti atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti A. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę A. K. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el.p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.