- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- e2YT-11335-944/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04966-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S., G. S.
- Kategorijos
- 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotam asmeniui M. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S. ir G. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiniu valdymu po sesers G. D., mirties likusį turtą; juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslu. Nurodė, kad po sesers mirties likusį turtą, t. y. nekilnojamąjį turtą, prižiūrėjo ir rūpinosi. Kitų asmenų pretenduojančių į šį turtą nėra. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimu su reikalavimu sutiko. Teismo posėdžio metu M. S. nurodė, kad po tetos mirties turtą prižiūrėjo mama, jis pretenzijų nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. D. tėvas J. D., motina S. D. (el. b. l. 31). G. D. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Testamentų registre iki 2018-03-19 nėra registruotų G. D. palikimo priėmimų faktų (el. b. l. 32). R. D. tėvai J. D. ir S. D. (el. b. l. 25). G. D. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (el. b. l. 28–29). AB „Elektros skirstymo operatorius“ duomenys dėl elektros energijos apmokėjimo.
Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po pareiškėjos sesers liko nekilnojamasis turtas, esantis Alyvų g. 2-2, Giraitės k. Užliedžių sen., Kauno r., Alyvų g. 9, Užliedžių k., Kauno r. Šis turtas pareiškėjų buvo paveldėtas po tėvo mirties. Po sesers mirties šiuo turto rūpinosi pareiškėja, mokėjo mokesčius. Kitų asmenų pretenduojančių į šį turtą nėra. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad po tetos mirties vienintelis asmuo, kuris rūpinosi likusiu turtu buvo motina, jis ir brolis nepretenduoja į šį turtą. Pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po G. D. mirties jos sesuo perėmė ir pradėjo valdyti mirusiosios turtą, t. y. faktiškai priėmė G. D. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į G. D. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sesers mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas
nutaria:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sesers G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.