Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ įgaliotam atstovui Karoliui Kakoškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsakovei neprieštaraujant dėl ieškinio reikalavimų surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Civilinio kodekso 6.385 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šilumos kaina nustatoma ir keičiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Ieškovė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, tiekia šilumos energiją. Atsakovė 1995 m. balandžio 24 d. su ieškove sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 19, kurios 1 punkte numatyta, kad Šalys įsipareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nustatytos tvarkos valstybės institucijų priimtų norminių teisės aktų, nustatančių šilumos ūkio valdymo, šilumos ir kitų išteklių naudojimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarką, o 2 punkte nustatyta, jog vartotojas įsipareigoja sumokėti Šilumos įmonės pateiktą sąskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais. Atsakovė savo prievolės reguliariai mokėti už suvartotą šilumos energiją nevykdė, todėl atsakovei kyla pareiga sumokėti už suteiktas ieškovės paslaugas. Atsakovės skola laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. už tiektą patalpų šildymą sudaro 1 756,42 Eur.

Išdėstytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai: 2017 m. rugsėjo 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija (b. l. 7-8), VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas (b. l. 9), atsiskaitymo už buto šildymą ir kartą vandenį sutartis (b. l. 10-11), buto apyvartos žiniaraščiai (b. l. 12-13). Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 1 756,42 Eur skola už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui priteistina iš atsakovės ieškovei (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.210 str. 2 d., 6.245 str. 1 d., 6.383 str., 6.384 str., 6.388 str. 2 d., 6.391 str., Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, 27 p., Šilumos pirkimo – padavimo sutarčių su šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173, 5 p., 6 p., 10 p., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d.).

Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškove, ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 54,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 53,00 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur duomenų gavimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d.). Iš atsakovės taip pat priteistinos 10,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 str).

Dėl sprendimo išdėstymo.

Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 str. 1 d.) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Kasacinis teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, kad skolos susidarymo metu A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos atlyginimas buvo apie 600,00 Eur. Atsakovei priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), jam pritaikytas turto areštas. Ieškovė nuo 2014 m. jokių įmokų ieškovei nemokėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad turėto finansinių sunkumų, buvo skolinga kitiems kreditoriams. Šiuo metu jos atlyginimas yra 450,00 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl iki šiol nepradėjo dengti susidariusios skolos akcinei bendrovei „Kauno energija“.

Nors atsakovė prašymą grindė sunkia finansine padėtimi, šios aplinkybės neįrodė, kadangi nepateikė duomenų apie atsakovės turimas pinigines lėšas bankuose, nepateikė duomenų apie registruotiną kilnojamąjį turtą, kurie leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti atsakovės tikrąją turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.). Taip pat atsakovės nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įsiskolinimai susidarė dėl objektyvių nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad artimiausiu laiku atsakovės turtinė padėtis nepasikeis, ji nesugebės susirasti geriau apmokamo darbo bei grąžinti įsiskolinimą ankščiau nei per pusantrų metų. Pažymėtina, kad atsakovė yra darbinga, jai priklauso nekilnojamasis turtas, todėl vertinti, kad jos turtinė padėtis yra ypatingai bloga teismui nėra pagrindo.

Ieškovės teisėti lūkesčiai yra siejami su Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumu, reiškiančiu, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo). Išdėsčius skolos mokėjimą, kurio būtinumas nėra pagrįstas, būtų nukrypta nuo Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, nepaisoma teisėtų ieškovės interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo skola priteista, ir būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, priteistos sumos dydį, darytina išvada, kad patenkinus atsakovės prašymą dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai, šalių lygiateisiškumo principas, todėl atsakovės prašymas netenkintinas (CK 1.5 str., CPK 185 str., 284 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 2 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1 756,42 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 42 ct) skolą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,71 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 10,58 Eur (dešimties eurų 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atmesti atsakovės A. G. prašymą dėl sprendimo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.