Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Junijai Jeremičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. Š. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų susijusių klausimų, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad A. Š. gimė (duomenys neskelbtini), M. Š. gimė (duomenys neskelbtini). Jų tėvai – V. Š. ir I. G..

I. G. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Jos vardu registruota viena transporto priemonė. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi.

V. Š. dirba, pajamos nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 1 666,26 Eur (paskutinių trijų mėnesių vidurkis). Nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja vaikų interesams. Tarp tėvų ginčo dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio nėra.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Ginčas išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų A. Š. ir M. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad vaikai nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove, kuriai tenka didžioji rūpinimosi vaikas našta, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų A. Š. ir M. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad vidutiniškai kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 500-550 Eur. Nėra duomenų, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių.

Pagal vaikų amžių, laikytina, kad maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, mokymosi priemonės, laisvalaikis yra būtini ir minimalūs poreikiai, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo.

Ieškovės prašoma priteisti 250 Eur suma kiekvienam iš vaikų, atsižvelgiant į infliacijos šalyje lygį, vaikų minimalius poreikius, yra optimali, kad būtų patenkinti būtinieji kiekvieno vaikų poreikiai. Atsakovas prieštaravimų dėl prašomo išlaikymo dydžio nepateikė. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad kalbėjo su atsakovu ir šis pareiškė, kad sutinka su prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma.

Pagal Sodros duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas, atskaičius mokesčius, atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei 1 000 Eur. Nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius. Skolų neturi. Pats sutinka mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikams.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, iš atsakovo priteisiamas materialinis išlaikymas vaikams A. Š. ir M. Š., mokamas periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250,00 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. spalio 23 d.) iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

Ieškovė byloje siekia nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais A. Š. ir M. Š. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., galėdamas vaikus pasiimti iš vaikų gyvenamosios vietos, o po bendravimo vaikus pristatyti atgal į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su vaikais atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš dvi dienas ir nurodyti vietą, kur tėvas bendraus su vaikais.

Bylos duomenimis ginčo dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos tarp šalių nėra. Išvadą teikianti institucija tokiai bendravimo tvarkai taip pat neprieštarauja, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl nustatoma ieškovės nurodyta bendravimo tvarka.

Teismas pažymi, kad šalys privalo bendradarbiauti, nesudaryti dirbtinų kliūčių bendravimui su vaikais, atsižvelgti tiek į vaikų, tiek ir į vienas kito interesus, taip pat šalims išaiškinama, kad jos turi teisę bendru sutarimu nustatytą tvarką pakeisti arba, nesutariant ar dėl kitų objektyvių priežasčių, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 114,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 135,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 458,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo. Jai suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiama 249,00 Eur žyminis mokestis bei 458,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nustatyti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. spalio 23 d.) iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią V. Š. turi teisę bendrauti su vaikais A. Š. ir M. Š. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį nuo 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o po bendravimo vaikus pristatant į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su vaikais V. Š. privalo informuoti I. G. prieš dvi dienas ir nurodyti vietą, kur tėvas bendraus su vaikais.

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 249,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 458,33 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas žyminiam mokesčiui - 5662, įmokos kodas antrinės teisinės pagalbos išlaidoms - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.