Šiaulių apygardos teismo nutartis

2. A. N. 2016 m. rugpjūčio 13 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, kad jog jis pripažįsta, kad priešinosi policijos pareigūnams, muistėsi, bėgo nuo jų ir bandė slėptis. Pripažįsta, kad mamai išsakė grasinančių žodžių, kad užmuš ir nužudys, bet taip elgtis nenorėjo, tai buvo pasakyta iš pykčio ir depresijos. Neprisimena, kad būtų kam nors sakęs, jog nori ką nors padegti. Gali pasakyti, kad juto, jog įdūrė policijos pareigūnui ir pripažįsta, kad jam pataikė, bet kur pasakyti negali, tačiau mano, kad į pilvą, o gal į koją, mano, kad į kaklą įdurti negalėjo. Šiais metais lankėsi pas gydytoją N., kad išrašytų jam raminamųjų, nepamena, kad ankščiau būtų buvęs pas jį. Jis pats tų vaistų negeria, kol jam jų nepaduoda mama. Vaistus gėrė iki išvykstant į (duomenys neskelbtini), ten vaistų nevartojo, nes nejautė, kad jam jų reikia. (duomenys neskelbtini) jautė pyktį, nes neturėjo darbo. Kai tik grįžo pas mamą, ji jam davė vieną tabletę išgerti. Vaistų pavadinimo, kuriuos geria, jis nežino (3 t. 69–73 b. l.).

2.1. Nukentėjusioji T. N. teisiamojo posėdžio metu, kaip asmens, kuriam sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, motina, atsisakė duoti parodymus, tačiau 2016 m. rugpjūčio 12 d. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad jos sūnus A. N. nuo pat vaikystės buvo labai uždaro būdo, su niekuo nebendravo, su niekuo kartu nevartoja alkoholinių gėrimų, jei geria, tai geria vienas. Nuo šių metų gegužės mėnesio jis yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitą, dėl šizofrenijos. Jam buvo paskirti vaistai, kuriuos jis vartojo. Tuo metu, kai A. vartojo jam paskirtus vaistus, jis buvo ramesnis, mažiau nusikalbėdavo, rišliau dėstė mintis, geriau miegojo naktį. Vaistų gėrimą ji prižiūrėjo ir kontroliavo. Šiuo metu jis vaistų nebenuvažiavo išsirašyti, sakė, kad jam jokių vaistų nebereikia. Šių metų liepos 21 d. A. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbti. Į (duomenys neskelbtini) A. važiavo nieko iš anksto nežinodamas, t. y. jis išvažiavo neturėdamas nei darbo, nei žinodamas, ką jis ten veiks, kaip gyvens. Vos tik atvykęs į (duomenys neskelbtini), A. jai iškart paskambino, džiaugėsi, kad sėkmingai atvyko, kad viskas gerai. Taip gerai jam buvo keletą dienų, tačiau, kai jis paskambino po kelių dienų, jis jau buvo susinervinęs ir piktas, nes esą jam kažkas nepaskambino, jis kažkur tai pasiklydo, neva jį vėl kažkas persekioja, skundėsi, kad jam labai nesiseka. 2016-07-28 jis paprašė, kad jam ji atsiųstų pinigų kelionei, nes jis nori grįžti namo. Rugpjūčio 9 d. jis grįžo į (duomenys neskelbtini), tačiau ne į (duomenys neskelbtini), bet į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo senelis, o 2016-08-10 A. autobusu grįžo namo. Kai grįžo namo, jis buvo kitoks, nei įprastai, paistė kažką apie tai, kad neva jo kažkas tai klausosi, dėl to jis labai pyko. Tą dieną jis namuose, vienas pats gėrė alų. Rugpjūčio 11 d., ji išvažiavo į darbą, o jis liko namuose. Kai grįžo iš darbo namo, kažkuriuo tai metu ji pastebėjo, kad A. įsikišo į kišenę peilį. Peilis buvo neilga geležte, gal apie 10-12 cm ilgio, rankena buvo juodos spalvos, plastmasinė. Paklausė, kam jam reikalingas tas peilis, bei liepė jam kuo greičiau jį padėti. Jis į tai nieko neatsakė, tik pažiūrėjo kažkokiomis keistomis akimis, bet peilio iš karto nepadėjo. Dar keletą kartų jam liepė padėti tą peilį ir netrukus jis tą peilį padėjo. Ji paėmė tą peilį ir paslėpė jį giliau virtuvinės spintelės stalčiuje, prie kitų stalo įrankių. Jo elgesys nepatiko, kėlė baimę. Rugpjūčio 12 d., kaip įprastai, 8.00 val. ji išvyko į darbą. Apie 12 val., ji grįžo namo. Namuose buvo abu sūnūs. Grįžusi pietų pastebėjo, kad nebėra peilio, kurį ji vakar vakare buvo paslėpusi virtuvinės spintelės stalčiuje, giliau prie kitų stalo įrankių. Suprato, kad peilį galėjo vėl pasiimti A., tačiau jo neišdrįso paklausti, kada jis jį paėmė ir kam jis jam reikalingas. Grįžusi matė, kad A. buvo žymiai piktesnis nei ankstesnėmis dienomis. Po kurio laiko A. išėjo į lauką, o išeidamas dar pasakė, kad jis mus, t. y. ją ir jos sūnų M., nužudys, juos padegs. Šis jo grasinimas jai nuskambėjo baisiai ir įtikinamai, nes visa tai jis pasakė žiūrėdamas tiesiai jai į akis savo paklaikusiomis akimis. Jau tada suprato, kad visa tai geruoju nesibaigs. Matė kaip jis iš ūkinio pastato pasiėmė butelį su benzinu, kaip visa tai pasiėmęs išėjo į gatvę, tačiau neilgai trukus sugrįžo atgal. Grįžo su tuo pačiu buteliu, benzinas jame taip pat tebebuvo. A. tą butelį pastatė namo prieangyje, o ji, kai jis nematė, tą butelį su benzinu paslėpė. Važiuodama į darbą ji dar sustojo prie seniūnijos, nes ten tikėjosi sutikti apylinkės inspektorių. Tačiau jo ten nebuvo, todėl jam paskambino telefonu. Jos skambutis apylinkės inspektoriui buvo 12.53 val. Telefonu kalbėjo su pareigūnu T.. Jam pasakė, kad nori parašyti pareiškimą dėl savo sūnaus A. grasinimų. Apylinkės inspektorius pasakė, kad jis šiandien negali iš jos priimti pareiškimo, bei pasiūlė ateiti ir visa tai surašyti ateinantį antradienį. Po pokalbio telefonu ji nuvažiavo į darbą. Apie 16 val., pas ją į darbą dviračiu atvažiavo A.. A. paprašė, kad ji jam duotų vieną eurą, aiškino, kad eina gydyti jų šuns. Šį kartą A. jau nebebuvo toks piktas, buvo kažkiek ramesnis nei per pietus. Ji A. paklausė, kas atsitiko jų šuniui, kad jį reikia gydyti. Jis pasakė, kad peiliu įdūrė šuniui. Ji nepatikėjo, nes manė, kad šitaip jis nori gauti pinigų, kurių jam prieš tai nedavė. Tačiau A. ir toliau įtikinėjo, kad jis įdūrė šuniui, dar paaiškino, kad nieko čia tokio neatsitiko, įdūrė nestipriai. Ji jam dar pasakė, kad iškvies jam policiją, jei jis šitaip daro, o jis jai į tai atsakė, kad nereik jokios policijos ir išėjo. Baigusi darbą, iškart nuskubėjo namo. Kieme rado sėdintį A.. Jis gėrė alų. Ji nuėjo prie šuns, kur pamatė voljere daug kraujo. Pamačiusi kruviną šunį, ji A. paklausė, ką jis padarė, o jis atsakė, kad nieko čia baisaus neįvyko. Dar pasakė, kad jis tiesiog susinervino ir įdūrė šuniui. Išsigandusi ji pasakė A., kad turi nuvažiuoti iki darbo, nes ten neva paliko namų raktus. Nusprendė išsikviesti policijos pareigūnus. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pasakė, kad sūnus sužalojo šunį, kad jis grasino nužudyti ir ją, bei kad grasino ją padegti, užsiminė ir apie tai, kad dieną su savimi nešiojosi benziną. Tada jos paklausė adreso, dar paklausė, ar dabar jis yra agresyvus, ji jiems pasakė, kad šiuo metu jis nėra agresyvus. Baigiant pokalbį, buvo pasakyta, kad ji lauktų netrukus atvažiuosiančių pareigūnų. Baigusi pokalbį ji išvažiavo namo. Apie tai, kad iškvietė policiją, ji nieko sūnui neužsiminė. Jis tuo metu buvo ramesnis, tačiau iš jo matėsi, kad jis nesupranta kas buvo nutikę, ką jis dieną padarė. Pamačiusi, kad į jų kiemą įvažiavo policijos automobilis, ji jam pasakė, kad iškvietė policiją. Jis į tai sureagavo ramiai, liko nustebęs. Kai išėjo į lauką, pareigūnai, t. y. vienas pareigūnas vyras ir viena pareigūnė moteris, ateidinėjo link įėjimo į namo vidų. Jiems eiti į namo vidų nereikėjo, nes netrukus, iš paskos jos išėjo ir A.. Policijos pareigūnai paklausė, kas atsitiko, ji pirmiausia pasakė tai, kad A. peiliu dūrė šuniui. Po šio paaiškinimo policijos pareigūnai pasakė A. praeiti su jais iki tarnybinio automobilio. A. atsisakė, nevykdė pareigūnų reikalavimų. Policijos pareigūnas paėmė A. už parankės ir pradėjo jį vesti link tarnybinio automobilio. Vedamas už parankės, A. muistėsi, bandė ištrūkti iš pareigūno rankų, nesidavė vedamas, šaukė, kad šis jo netampytų, tačiau jokių smūgių nesudavė bei nebandė jam suduoti. Policijos pareigūnė moteris ėjo greta. Kai A. nusivedė prie tarnybinio automobilio, ji liko stovėti šiek tiek atokiau, gal už 4–5 metrų, jiems už nugarų. Manė, kad dabar uždės jam antrankius ir išsiveš į policiją. Labai jų nestebėjo, nes nieko panašaus, kas vėliau įvyko, ji tikrai nesitikėjo. Nematė ir nežinojo, kad A. turi su savimi peilį. Matė kaip policijos pareigūnai nusivedę A. prie tarnybinio automobilio, pargriovė jį ant žemės, kažkuris jų šaukė, kad reikia dėti antrankius. Matė, kad abu policijos pareigūnai buvo pargriuvę ant žemės prie A., naudojo elektro šoką, bandė uždėti antrankius. A. neveikė tas elektro šokas, jis nei akimirkai nesustojo priešintis, bei toliau nesidavė surakinamas antrankiais. Nematė, ar A. tada, kai jis buvo pargriautas ant žemės, turėjo su savimi kokį peilį, ar ne, nematė ir to, ar jis gulėdamas ant žemės, dūrė kam nors kokiu peiliu. Vienu metu, kai A. buvo pargriautas ant žemės, abu pareigūnai staiga nuo jo atsitraukė, kuo pasinaudojo A. ir atsistojęs pradėjo nuo jų bėgti. Kodėl jie staiga atsitraukė nuo A., ji nežino, šito nematė. Jį ėmė vytis ir abu pareigūnai. Jie visi išbėgo iš kiemo į gatvę, bėgant A. iš paskos, pareigūnai šaudė į jį iš elektro šokų kažkokiais laidukais. Ji vis dar tebestovėjo kieme ir negalėjo suprasti, kaip čia taip atsitiko, kad A. pabėgo nuo policijos pareigūnų. Išbėgus visiems iš kiemo, ji taip pat išėjo iš kiemo link gatvės. Kol iš kiemo priėjo iki gatvės, pamatė arimuose gulintį policijos pareigūną, prie jo klūpinčią policijos pareigūnę bei į tolį nubėgantį savo sūnų A.. Jis šokinėjo per tvoras, bėgo per kaimynų kiemus. Policijos pareigūnė klūpėjo prie ant žemės sukniubusio pareigūno bei visaip jį kalbino, laikė jį už rankos, apžiūrinėjo kaklą. Išgirdo policijos pareigūnę šaukiant, kad greičiau kviestų greitąją medicininę pagalbą. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Girdėjo kaip policijos pareigūnė sakė, kad nebėra pulso. Į įvykio vietą atvažiavo dar vienas policijos pareigūnų ekipažas, kurie dar bandė gaivinti savo kolegą, tačiau pastarasis jokių gyvybės požymių neberodė. Netrukus į įvykio vietą atvyko ir greitoji med. pagalba, kurie konstatavo policijos pareigūno mirtį. Policijos pareigūnai jos klausė, kur galėtų būti A., ji jiems nurodė kitos jų sodybos adresą. Nežino, ar būtent toje sodyboje jie rado jos sūnų. Daugiau ji savo sūnaus A. nebematė (1 t. 73–80 b. l.).

2.2. Nukentėjusioji I. B., kuri dėl sveikatos būklės negalėjo būti apklausta teisiamajame posėdyje ir kurios parodymai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalie 1 punktu, buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 1 d. apklausiama liudytoja nurodė, kad 2016-08-12 nuo 9 val. dirbo tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukinys ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) AVPK KPS KPB vyr. patruliu L. Š.. Apie 17 val. 39 min. iš (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus grasino peiliu, sakė padegsiąs namą. Nepilnamečių vaikų nėra. Sūnus agresyvus, peiliu sužeidė šunį. GMP nereikalinga, abu yra namuose. Atvykę nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) pastebėjo, kad iš gyvenamojo namo į kiemą išėjo moteris ir vyras. Išlipę iš tarnybinio automobilio apžiūrėjo aplinką bei per atstumą stebėjo į lauką išėjusį vyrą, norėjo įsitikinti, ar turi jis su savimi peilį, bet peilio nepastebėjo. Iškart paklausė moters, ar ji kvietė policiją, ji atsakė: ,,Taip, kviečiau aš“. Paklausė moters, ar šalia jos stovintis asmuo yra jos sūnus, kuris grasino padegsiąs namą bei sužalojo šunį. Ji atsakė: „Taip, tai jis.“ Paklausė T. N., ar jos sūnus vartoja psichotropinius vaistus. Ar šiuo metu yra neblaivus? Ar sūnus yra nestabilios psichinės būklės? Moteris į visus klausimus atsakė: ,,Ne“. Užkalbinę T. N. sūnų A. N., pastebėjo, kad jis elgėsi nervingai, nes gniaužė kumščius, jo akys buvo smarkiai išplėstos, žvilgsnis buvo nepastovus, atrodė lyg nesiorientuotų aplinkoje ir vis kalbėdamas tyliai kartojo: ,,Kam tą policiją iškvietei?“ L. Š. jo paklausė: „Ar su savimi turi peilį ar kitokį ginklą?“ A. N. neatsakinėjo į užduotus klausimus, bet staiga greitu žingsniu pradėjo eiti nuo namų kelio link. Ji tada pribėgo prie jo, čiupo už rankos ir paklausė: „Kur eini?“ A. N. pradėjo priešintis, spardytis, bandė pabėgti. Tuo metu, kai bandė sulaikyti A. N., jo mama sakė jam, kodėl jis padūrė šuniuką. Padėti sulaikyti A. N. atbėgo vyr. patrulis L. Š.. A. N. parsivedė šalia gyvenamojo namo tvoros, kur stovėjo tarnybinis automobilis. Jam besipriešinant, L. Š. pirmasis panaudojo Tazerį be konteinerinio užtaiso, poveikio nematė. Kadangi A. N. trankėsi rankomis, spardėsi ir mėgino pabėgti, abu beveik tuo pačiu metu panaudojo elektroimpulsinius prietaisus ,,Taser X26‘‘su konteineriu: šovė jam zondus į kūno sritį – pilvą. A. N. veiksmai tapo dar agresyvesni. Jį pargriovus ant žemės, toliau naudojant spec. priemones, elektroimpulsinius prietaisus ,,Taser X26‘‘, bandė jį surakinti antrankiais. Staiga pamatė iš jo kelnių kairės pusės kišenės išlindusio peilio kriauną, kuri buvo juodos spalvos. Tada garsiai suriko: „L., atsargiai – jis turi peilį!“ Tuo momentu A. N. staiga griebė iš kišenės peilį ir kairiąja ranka atliko mostą. Peilis praskriejo jai pro kaklo ir krūtinės sritį. L. Š. tuo metu buvo pasilenkęs priekyje ties A. N. veidu. Praskriejęs pro ją peilis smigo L. Š. į kaklo sritį. Jai atrodė, kad įdūrė nesitaikydamas, darydamas mostą. Įdūręs A. N. staiga pašoko nuo žemės ir ėmė bėgti. Jie su L. Š. pradėjo vytis A. N.. Staiga atsisukusi pamatė iš L. Š. kaklo bėgantį kraują, kruvinus rūbus. Sušuko „L., tau bėga kraujas“. Ji išmetė iš rankų Taser X26 ir antrankius, išsitraukė iš dėklo ginklą ir jį užsitaisė, pasiruošė šauti į A. N.. Kai norėjo naudoti šaunamąjį ginklą, L. Š. sustojo, paėmė sau už kaklo ir surikęs nukrito ant žolės. Krisdamas du kartus garsiai atsiduso, jam nukritus pasigirdo knarkimo garsas. Ji prie jo pribėgo, pritūpė ir pasakė: „L., laikykis!“. Atsistojusi apsižvalgė, bet A. N. nebematė. Iškart bandė susisiekti su (duomenys neskelbtini) AVPK budėtoju. Tuo metu netoliese stovėjo A. N. mama. Jai pasakė, kad ji kviestų medikus, o ji apie įvykį pranešė (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojui. Pasakė, kad skubiai reikalingi medikai ir kitas ekipažas, nes A. N. pabėgo. Laukdama vis tikrino L. Š. pulsą, bet neužčiuopė. Jo veidas bei rankos pradėjo mėlynuoti, vėsti bei po truputį stingti. Po keliolikos minučių atvykęs kitas policijos ekipažas pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą, bet gyvybės ženklų vis tiek nebuvo. Kolegoms nusakė kaip atrodė A. N. ir į kurią pusę galėjo nubėgti. Atvykęs GMP ekipažas apžiūrėjo L. Š. ir jam konstatavo mirtį. Sulaikytąjį matė įsodintą į automobilį ir atvežtą prie komisariato. Tai buvo tas pats asmuo, kuris nužudė L. Š.. Per įvykį ji nebuvo sužalota, uniforma nebuvo sugadinta. Patyrė didžiulį sukrėtimą dėl kolegos žūties (1 t. 131–133 b. l.).

2.3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis buvo jos vyras, dešimt metų kartu gyveno, nuo 2014 metų. Turi du vaikus. Ji atstovauja ir savo nepilnamečių vaikų U. ir A. interesams, jiems 5 ir 11 metų. Kartu su vyru išlaikė vaikus. Iki įvykio ji dirbo, šiuo metu nedirba, persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Pakeitė gyvenamąją vietą dėl to įvykio. Palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Tokio dydžio civilinius ieškinius reiškia, nes dabar viena išlaiko vaikus, šiuo metu nedirba, bet ieškosi darbo. Į civilinį ieškinį įtrauktos išlaidos kapų tvarkymui, vaikams vaistai buvo perkami, jie labai išgyveno, buvo perkami degalai važinėti su šiuo įvykiu susiėjusiais reikalais.

2.4. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK atstovas V. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje atstovauja civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK interesus ir palaiko pareikštus civilinius ieškinius. Dėl L. Š. mirties išmokėta kompensacija šeimos nariams – 58114,40 eurų, tai bendra suma nukentėjusiesiems penkiems šeimos nariams, mirties pašalpa, taip pat buvo organizuotos pareigūno laidotuvės, mokamos laidojimo išlaidos, gedulingų pietų išlaidos, išmokėta pašalpa vaikams, pašalpa šiuo metu yra 3144,26 eurai, ir kuri nuolat didės iki vaikų pilnametystės. Tos išlaidos išmokėtos iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, o lėšas pervedė Policijos departamentas. Prašo tenkinti civilinius ieškinius visiškai.

2.5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žuvusysis buvo jo sūnus. Jie labai gerai sutarė. Sūnus laisvu laiku atvykdavo padėti dirbti ūkyje. Geresnių santykių nerasi. Sūnui padovanojo butą, kur jis su šeima gyveno. Jis pats gyvena kaime, iki jų apie 12 km. nuo sūnaus gyvenamosios vietos, tai jis dažnai atvažiuodavo ir padėdavo nudirbti ūkio darbus jo turimame vidutinio dydžio ūkyje. Apie įvykį jam pranešė policininkai, atvykę į laukus, kur dirbo. Dabar jam padėti atvažiuoja antras sūnus. Jo žmona gyvena (duomenys neskelbtini), pas juos ji atvažiuoja ir vėl išvažiuoja, jie yra neišsituokę. Po nelaimės jam sutriko sveikata daugiau, nei iki šiol buvo – sužinojus, kad žuvo sūnus, jam kojas pakirto, nesugebėjo stovėti ant kojų, patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, todėl prašau priteisti jam civilinį ieškinį.

2.6. Nukentėjusysis D. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žuvusysis buvo jo brolis. Kol užaugo, kartu buvo nuolatos, vėliau kartu dirbo labai sunkius kasdieninius fizinius darbus. Jų su broliu santykiai buvo labai geri, rasdavo ką vienas kitam papasakoti. Tik dabar suprato, kokį gerą brolį turėjo ir ką prarado. Iki brolio nužudymo turėjo darbą, susijusį su komandiruotėmis, išvykdavo po kelis mėnesius, dabar jau rečiau išvažiuoja. Jis savo šeimos neturi, todėl santykiai su broliu buvo labai artimi. Buvo užsienyje, kai mama pranešė žinią apie tą nelaimę. Neteikia civilinio ieškinio, nes jam brolio niekas negrąžins.

2.7. Liudytojas P. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d., penktadienį, apie 6–7 val. vakaro, buvo su kolega V. Š. kitame įvykyje, kai gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje sužalotas žmogus ir reikia skubiai vykti. Jis susisiekė su ekipažu, kuris buvo anksčiau nuvažiavęs, konkrečiai su I. B., kuri tuo metu buvo tame iškvietime, sužinoti aplinkybių, tuomet sužinojo, kad peiliu sužalotas kolega. Paklausė apie įtariamojo požymius, kad būtų galima jį sulaikyti. Nuvykus pamatė ant žemės kolegos kūną ir I. B., kuriai buvo šokas. L. Š. gulėjo ant krūtinės, išsitiesęs, veidas pasuktas lyg į šoną, į kairę ar dešinę pusę, dabar nepamena. Jis atvertė kūną, po to pastebėjo prie kaklo žaizdą. Iš pradžių žaizdos nelabai pastebėjo, nes nebuvo daug kraujo, kraujas buvo kitoje vietoje. Kai pribėgo ir atvertė L. Š., tikrino pulsą, bet jo nebuvo, o kai pamatė kraują, suprato, kad kažkur yra durtinė žaizda. Tada nubėgo paimti iš automobilio pirmos pagalbos vaistinėlę, bėgdamas ją atsidarė, vėl tikrino pulsą, tačiau jo nebebuvo, matė, kad vyzdžiai buvo pabalę, tačiau su kolega vis tiek nusprendė gaivinti. Pradėjo gaivinti L. Š. ir tai darė iki kol atvyko medicinos darbuotojai, kurie konstatavo kolegos mirtį. Gaivinimo metu išsiaiškino, kad buvo panaudoti elektrošokai, tačiau jie neveikė. Įvertinus visas galimybes, paruošė kovinius ginklus naudoti ir iš įtariamojo motinos sužinoję, kur jis gali būti, nuvažiavo jo sulaikyti. Buvo nurodytas namas gretimoje gatvėje. Nuvykus prie nurodyto namo, kolega jį pirmas pastebėjo gatvėje, vijosi, bet kažkur užstrigo, tada jis nubėgo pirmas prie jo, užspaudė įtariamąjį prie kampo, o kai šis atsisuko, pamatė jo rankoje peilį. Jie su V. Š. buvo išsitraukę kovinius ginklus. Pareikalavo įtariamojo padėti peilį, išgirdo, kad atbėga kolega, dar kartą pasakė, kad padėtų peilį, įspėjo, kad šaus, į ką įtariamasis atsakė, jog jam „vis vien“, „šaukit“. Tuomet pribėgo V. Š., kuriam sušukus įtariamasis į jį atkreipė dėmesį. Tada V. Š. ranka ar koja įtariamąjį pastūmė, jis nugriuvo ant žemės, jie panaudojo elektrošoką ir sulaikė šį asmenį.

2.8. Liudytojas V. Š. apklausiamas teisiamajam posėdyje nurodė, kad įvykio metu, prieš metus laiko dirbo su kolega P. K.. Tuo metu, kai gavo pranešimą apie šį įvykį, kad sužalotas kitas kolega, buvome kitame įvykyje. Nuo pranešimo gavimo iki nuvykimo į vietą galėjo praeiti apie 12 minučių, daugiausia 15 minučių, nes važiavo labai greitai. Nuvykę į įvykio vietą rado kolegę Irmą, kuri buvo labai išsigandusi, o L. Š. gulėjo ant žemės, ant pilvo, veidas buvo ant žemės, žemių buvo burnoje, bet nėra dėl to tikras. Atvertė L. Š. ir bandė daryti dirbtinį kvėpavimą. Iš karto pamatė, kad yra dūris kaklo srityje, taip pat marškiniai buvo kruvini. Jam padėjo kolega P. K.. Matėsi, kad nebuvo gyvybės požymių, akys apsiblaususios, darė dirbtinį kvėpavimą apie 10 minučių, iki kol atvažiavo medikai. Kai medikai atvažiavo, jam atrodo, kad medikai tęsė daryti dirbtinį kvėpavimą, bet tiksliai nematė ką darė, nes iš karto su kolega P. K. nubėgo ieškoti įtariamojo. Įtariamojo motina jiems nurodė, kur įtariamasis galėtų būti. Įtariamasis nepakluso reikalavimui sustoti, tada jis panaudojo „tazerį“ ir jį su kolega sulaikė. „Tazeriu“ jam pataikė į dešinės kojos šlaunį, įtariamasis suklupo, tada jį ir sulaikė, vieną jo ranką ištraukė, kitos neatidavė, nepamena, kuria ranka laikė peilį. Po sulaikymo automobilyje įtariamasis sakė, kad jis nieko nežudė, nors jie net nebuvo apie tai užsiminę. Jam atrodo, kad I. B. ir L. Š. naudojo „tazerį“ prieš A. N., bet sakė, kad nesuveikė. Kiek pamena, pati I. jiems sakė, kad naudojo „tazerį“ arba budėtojas perdavė. Negali garantuoti, ar matė įvykio vietoje jų naudotą „tazerį“.

2.9. Liudytojas A. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio metu dirbo tyrėju (duomenys neskelbtini) AVPK, tačiau pačiame įvykyje nebuvo. 2016-08-12, apie pirmą valandą, paskambino T. N., prisistatė, kad yra (duomenys neskelbtini) gyventoja, ji nelabai jam buvo žinoma, apie ją sužinojo tik po įvykio. Jo telefono numeris buvo parašytas prie jo kabineto durų. Paklausė, ar jis bus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kur buvo jo darbo kabinetas. Jis atsakė, kad nebes, nes reikėjo vykti į varžybas. Klausė T. N. kas nutiko, o ji sakė, kad nori rašyti pareiškimą dėl sūnaus, nes kelia triukšmą, yra neramus. Jis paklausė, kur ji yra, ar yra iškilusi grėsmė jos gyvybei ar turtui. T. N. atsakė, kad tokios grėsmės nėra. Tada jis pasakė nelaukti ir pranešti apie įvykį bendru pagalbos 112 telefonu ir tada atvyks pareigūnai. Moteris patikino, kad prieš ją smurto sūnus nenaudojo. Vakare jis sužinojo, kad įvyko nelaimė. Iki reformos dirbo apylinkės inspektoriumi, išdirbo penkerius metus. Jam dirbant nebuvo pareiškimų, pranešimų dėl tos šeimos. Kolega, dirbęs apylinkės inspektoriumi prieš tai, taip pat neperdavė, kad būtų buvę problemų dėl A. N.. Kai nuvažiuodavo dėl kitų klausimų į gatvę kur jie gyveno, A. N. nebuvo žinomas, nei T. N. nėra skundusis dėl sūnaus elgesio. Dėl šito įvykio buvo atliktas patikrinimas, jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas, nes, jų nuomone, turėjo apie T. N. pranešimą informuoti budėtojų dalį.

2.10. Ekspertė V. M. apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad šioje byloje teikė išvadą ir ją palaiko. Išvadoje konstatuota, kad A. N. veikos metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, kuris yra tęstinio pobūdžio, neturi tendencijos turėti sveikas intermisijas, kuomet psichikos būsena būna visiškai adektavi ir stabili, gali būti pagerėjimai, tačiau išlieka lėtinio psichikos sutrikimo šizofrenijos metu tam tikri mąstymo sutrikimai, būdingi šiam susirgimui, todėl vargu ar jis galėtų būti visavertis proceso dalyvis. Rekomendavo jam nedalyvauti teismo posėdyje, nekviesti jo į teismo posėdį, nes būtų sudėtinga jam suvokti proceso situaciją, suvokti užduodamus jam klausimus ir dėl jo mąstymo specifiškumo gali būti neadektavūs ir jo atsakymai. Žmogus, sergantis lėtine paronoidine šizofrenija, negalėtų atlikti įkalinimo bausmės, tačiau jam gali būti taikomos priverčiamosios medicininės poveikio priemonės, tai yra rekomenduoja skirti stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Jei asmeniui būtų taikomas ilgalaikis, nuolatinis kontroliuojamas gydymas, galima tikėtis būsenos stabilizacijos, tačiau šizofrenija yra lėtinis susirgimas, susirgimas, lydintis visą gyvenimą, ir todėl jam reikalingas nuolatinis medikamentų vartojimas. Gydymas galėtų būti stacionaro priežiūros sąlygomis, o vėliau ir ambulatorinės priežiūros sąlygomis. Alkoholis sutrikdo žmogaus gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, ir jei tai būtų vien alkoholis, tai būtų sunkinanti aplinkybė, tačiau tiriamuoju metu įsitikino, kad A. N. serga lėtine paranoidine šizofrenija, o veikos metu tai tiktai galėjo komplikuoti jo turimą psichikos sutrikimą dar labiau sukeliant lėtinį psichikos sutrikimą, dar labiau sukeliant sumaištį, menkesnę savikontrolę, lemiamuoju faktoriumi laiko lėtinį psichikos sutrikimą su visiškai sutrikusiu mąstymu. Taip pat nori atkreipti teismo dėmesį, kad 5 puslapyje įsivėlusi techninė klaida, įrašyta data 2016-09-29, o turi būti 2016-03-29. Įvykio metu A. N. buvo aktyvios ligos fazės, nes nevartojo vaistų, dėl to jo būklė buvo bloga.

2.10.1. Sergant lėtine paranoidine šizofrenija nėra sutrikdomas žmogaus intelektas, jis geba bendrauti, kalbėti. Intelektas yra išlikęs, tačiau kalbama apie jo sutrikusį mąstymą, nes jis suvokdamas klausimą gali į jį atsakyti, tačiau jo mąstymo patologija gali lemti, kad jo atsakymai gali būti paremti paranoidiško suvokimo aplinkybių arba savo santykių. Nori atkreipti dėmesį į tai, kas nebuvo įvertinta ankstesnės ekspertizės metu, nes ji yra ištyrinėjusi tai, ką A. N. pats rašė nusikaltimo aprašyme ir tame įžvelgiama atsikleidusias santykio kliedesio idėjas, kad kažkas specialiai su juo taip elgiasi, kad kažkas specialiai taip suorganizavo, kad pasodintų jį ilgam laikui į kalėjimą, nurodo, kad jie ne pirmą kartą taip elgiasi. Kas tie jie, tame rašte jis neįvardija. Kalbant su A. N., tos persekiojimo, kliedesio idėjos buvo išryškintos ekspertizės metu. Tuos persekiojimus jis jaučia po to, kai pabuvojo įkalinimo įstaigoje ir vėliau. Ir tai jis deklaravo ne vieną kartą. A. N. dalyvaudamas teisme kai kurias aplinkybes galėtų atpasakoti, tačiau jo atsakymai būtų ne tiek susiję su realybe, o būtų perleisti per jo santykių ir kliedesio prizmę. Klausimus jis gali suprasti savaip, traktuoti per savo kliedesio prizmę ir tie atsakymai tikrai nebūtų adekvatūs ir visavertiški ir tikrai nerodytų tų faktinių aplinkybių, kurias teismas norėtų išsiaiškinti.

2.11.17. Iš 2017 m. vasario 13 – kovo 30 d. pakartotinės stacionarinės kompleksinės Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.82TPK-7/2017 išvados matyti, kad A. N. 2016 m. rugpjūčio 12 d. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu -paranoidine šizofrenija. Jis 2016 m. rugpjūčio 12 d., padarydamas nusikalstamas veikas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. N. gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti esminį poveikį padarė jo turimas lėtinis psichikos sutrikimas. A. N. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šisofrenija. Jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. N. dėl turimo lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, negali dalyvauti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, negali atlikti bausmę. Jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje ((duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje). A. N. psichikos būsena neleidžia jam pilnai ir nuosekliai atpasakoti nusikalstamos veikos aplinkybių. Jo pažintinė veikla netolygi, kliniškai reikšmingi verbalinio supratingumo, vizualinės atminties, atrankinio dėmesio sunkumai, išreikšti autistinio mąstymo požymiai (4 t. 107–115 b. l.).

7.1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. Š., I. Š., U. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos po 100000 Eur kiekvienam priteisimo, I. Š. ir U. Š. žalos, netekus maitintojo, atlyginimo, periodinėmis išmokomis po 74,03 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki jų pilnametystės priteisimo, J. Š. 138,81 Eur turtinės žalos atlygino priteisimo (1 t. 163–171 b. l.). Taip pat prašoma priteisti patirtas atstovavimo teisme išlaidas 600 Eur (6 t. 66–70 b. l.);

7.1.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys ir patikslintas ieškinys bendrai 3058, 20 Eur sumai turtinei žalai atlyginti (5 t. 3, 136–137 b. l.);

7.1.3. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys ir patikslintas ieškinys bendrai 63 651,67 Eur sumai turtinei žalai atlyginti (4 t. 132–137, 5 t. 138 b. l.);

7.1.4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. B. civilinis ieškinys 5 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (5 t. 1–18 b. l.);

7.1.5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. Š. ir Z. Š. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos po 40 000 Eur kiekvienam, bendrai 80 000 Eur priteisimo (5 t. 184–189 b. l.). Taip pat prašoma priteisti patirtas atstovavimo išlaidas 2 250 Eur (6 t. 64–65 b. l.).