Panevėžio apygardos teismo nutartis

Asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės A. N. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Sketeriui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiama medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė advokato Vytauto Sketerio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutarties, kuria A. N. priverčiama medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi A. N., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, priverčiamos medicinos priemonės taikymas nuo jos paskyrimo dienos periodiškai buvo tęsiamas švelninant stebėjimo sąlygas, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartimi A. N. priverčiama medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje pratęsta.

5. Teismo posėdyje prokuroras ir suinteresuotas asmuo J. Š. prašo skundo netenkinti ir pratęsti A. N. stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, A. N. ir jo gynėjas skundą palaiko, prašo pakeisti gydymo ir stebėjimo sąlygas į švelnesnes.

6.Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. N. pratęsė priverčiamos medicinos priemonės- stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje taikymą, tinkamai įvertino jo psichinės sveikatos būklės ir su ja susijusio socialinio pavojingumo pokyčius viso gydymosi metu.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, jam taikant medicinos priemones bei stebint elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Svarstant priverčiamos medicinos priemonės pratęsimo klausimą, teismas vertina ar asmens psichikos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi ir atsižvelgiant į asmens psichikos būklės dinamiką, nusprendžia dėl asmens socialinio pavojingumo. Psichikos sveikatos gerėjanti dinamika ir socialinio pavojingumo įvertinimas sudaro pagrindą keisti gydymo režimą.

9. Skundu prašoma keisti A. N. gydymo režimą iš priverstinio stebėjimo ir gydymo specializuotoje gydymo įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį gydymą socialinės globos namuose, teigiant kad jo sveikatos būklė yra žymiai pagerėjusi, A. N. turi kelialapį į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, kur jam bus tęsiamas gydymas.

10. Pirmos instancijos teismas, vertindamas A. N. psichinės sveikatos būklės dinamiką stebimu laikotarpiu ir pripažinęs, kad ji nėra pagerėjusi tiek, kad gydymą galima būtų tęsti ambulatorinėmis sąlygomis, nesutiko su komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros ( toliau-Komisija) rekomenduojančia išvada pakeisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundų motyvais su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis sutinka, joms pritaria ir iš esmės pagrindinių motyvų nebekartoja.

11. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu A. N. psichikos būsena pagerėjusi - paskutinius mėnesius impulsų kontrolė išliko pakankama, afektas tapo adekvatesnis, ryškesnių disforinių reakcijų nestebėta. Klinikiniame vaizde vyrauja sutrikimai mąstymo sferoje, nepakankama kritika psichikos sutrikimui ir įvykdytai neteisėtai veikai ( b.l.2-4). A. N. VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje priverstinai griežto stebėjimo sąlygomis gydomas nuo 2016-11-16, pagal Telšių apylinkės teismo nutartį. Jis, esant nepakaltinamumo būklei pripažintas įvykdęs 3 baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, iš kurių viena labai sunki, o nuo 2018 m. sausio 31 d. jo gydymas tęsiamas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t.y. viso gydymas jau tęsiamas 8 metus ir du mėnesius. Tai, kad stebėjimo sąlygos periodiškai buvo švelninamos, aptariamu atveju, apygardos teismui leidžia spręsti, jog A. N. priverstinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje turėjo įtakos ne tik jo psichinės sveikatos pagerėjimui, bet ir socialinio pavojingumo sumažėjimui, ką akivaizdžiai įrodo stebėjimo sąlygų kaita iš sunkiausios ( griežto stebėjimo sąlygomis) į lengviausią ( bendro stebėjimo sąlygomis). Kaip matyti iš gydytojo paaiškinimų teismo posėdyje A. N. būklė pagerėjo ir tapo stabili keletą paskutinių mėnesių, nors prieš 5 mėnesius buvo stebėtas būklės pablogėjimas, kuomet jis grasino nusižudyti, taip pat išlieka šio asmens sutrikimai mąstymo sferoje, nors susirgimo ir įvykdytų neteisėtų veikų atžvilgiu kritika nepakankama, tačiau jis sutinka vartoti vaistus.

12. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą ir jo rūšies švelnėjimą sieja su asmens sveikatos būklės pagerėjimu ir jo pavojingumo sumažėjimu arba išnykimu. Visiškai pritartina skundžiamos nutarties argumentui, jog A. N. sveikatos psichikos būklė pagerėjo tik paskutinis kelis mėnesius, kuomet jo impulsų kontrolė išliko pakankama, afektas tapo adekvatesnis, ryškesnių distrofinių reakcijų nestebėta, tačiau vis dar yra stebimas šio asmens, greitas dirglumas, nerimastingumas, silpna impulsų kontrolė. Tą rodo ir Komisijos išvada ir gydytojo paaiškinimai teismo posėdyje. Tai, kad A. N. būklės pagerėjimas stebimas vos keletą mėnesių patvirtina ir 2024 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartis, kuria paskutinį kartą jam buvo pratęstas gydymas ir stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, t.y. tuo metu gydytojai dar nematė indikacijų A. N. gydymą tęsti ambulatoriškai. Iš šios nutarties matyti, kad vos prieš 4 mėnesius jo būklė stebėjimo laikotarpiu išliko nepakankamai stabili, todėl jo gydymas buvo toliau tęsiamas. Apygardos teismas aptariamu atveju visiškai pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad toks A. N. psichikos būklės pasikeitimo laikotarpis per trumpas, kad galima būtų daryti patikimas išvadas dėl šio asmens psichinės būklės stabilaus pagerėjimo ir kartu jo socialinio pavojingumo sumažėjimo. Pažymėtina, ką patvirtina ir Komisijos išvada, kad A. N. klinikiniame vaizde vyrauja sutrikimai mąstymo sferoje, taip pat stebima nepakankama jo kritika savo psichikos sutrikimui ir įvykdytos neteisėtoms veikoms ir nors jis asmuo sutinka vartoti skirtus medikamentus savo ligos kontrolei, tačiau tik struktūruotoje aplinkoje ir medicinos personalo priežiūroje, o tai kelia abejonę šio asmens priverstinio gydymo efektyvumu ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

13. Vertinant A. N. socialinį pavojingumą kreiptinas dėmesys, kad esant nepakaltinamumo dėl psichikos ligos būsenoje jis nužudė policijos pareigūną, o jo elgesį lėmė ne tik tuo metu buvusi psichikos liga, bet ir alkoholio vartojimas bei vaistų nevartojimas, kas iššaukė ne tik smurtinius ir destruktyvius veiksmus motinos atžvilgiu, bet ir jį sulaikančių pareigūnų atžvilgiu. Kadangi priverstinis stacionarinis gydymas jam taikomas net už trijų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymą iš kurių viena labai sunki smurtinė veika, o pagal smurto rizikos įvertinimą jam nustatyta vidutinė pakartotinio smurto rizika, kuri gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui, nesilaikant gydymo sąlygų ( b.l.23), todėl būtent psichinės ligos paūmėjimas ir gydymo sąlygų nesilaikymas yra išliekantys pagrindiniai faktoriai, kurie gali didinti šio asmens smurto riziką. Apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad šiuo metu A. N. psichikos sutrikimas, jo padarytų pavojingų veikų pobūdis bei sunkumas, išliekantis realus pavojus sau ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pakeitus priverstinio gydymo sąlygas ir taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tokios priverčiamos medicinos priemonės pakaktų jos tikslui- apsaugoti visuomenę ir patį asmenį nuo tokių pavojingų veikų pakartojimo pasiekti. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. N. gynėjo skundas atmetamas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, skundžiamą nutartį, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad nors A. N. psichikos sveikatos būklė yra pagerėjusi, jo gydymas rezultatyvus ir gaunamas gydymas turi teigiamą dinamiką, tačiau esant vidutinei pakartotinio smurto rizikai ir veiksniams, kurie gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis socialinės globos namuose jam kol kas yra negalimas.

15.Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartis, kuria A. N. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

A. N., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjo Vytauto Sketerio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. sausio10 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.