Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui D. V. dėl leidimo išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį be vaiko tėvo rašytinio sutikimo, bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Į teismo posėdį atvykęs ieškovės sūnus M. V. paklaustas ar žino dėl ko vyksta ši byla, savo atsakymą pradėjo nuo to, kad jis nori vykti gyventi į Vokietiją, tačiau jo tėtis neduoda tam sutikimo. Teisėjui paklausus ar tikrai M. nori persikelti gyventi į Vokietiją, jis motyvuotai teisėjui atsakė, kad tikrai nori, nes ten mato geresnes galimybes, nori pažinti šią valstybę, jam patinka mokintis užsienio kalbas ir mano kad sunkumų Vokietijoje nekils. Nurodė, kad su tėčiu bendrauja itin retai. Dieną prieš posėdį buvo jo gimtadienis, tačiau sveikinimų iš tėčio nesulaukė.

3. 2023 m. birželio 7 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius, išvadą byloje teikianti institucija) išvada, kurioje nurodė, jog Skyrius neprieštarauja ir sutinka, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su Ieškove, leidžiant Ieškovei išvežti sūnų nuolat gyventi j užsienio valstybę - Vokietiją. Nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu šalių sūnumi M. V., atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Nurodė, jog buvo bendrauta su atsakovu D. V.. Pokalbio metu atsakovas nurodė, jog su ieškinį gavo ir su juo susipažino, tačiau neturėjo laiko pateikti atsiliepimo. Pasiteiravus vyro, ar jis su tinka su ieškovės ieškinyje išdėstytais reikalavimais, atsakovas nurodė, kad sūnus jau pakankamai didelis, todėl jeigu jis nori vykti nuolat gyventi į užsienį, jis tam neprieštarauja. Posėdžio metu papildomai nurodė, kad M. V. pats išreiškė aiškų norą persikelti gyventi į Vokietiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu D. V. turi sūnų M. V.. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6001-1103/2019 patvirtinta mūsų sudaryta taikos sutartis ir nustatyta M. gyvenamoji vieta su ieškove bei D. V. bendravimo su M. tvarka. (Duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su Š. Č., su kuriuo turi nepilnametį sūnų L. Č.. Š. Č. nuo 2022 metų dirba (duomenys neskelbtini) mieste Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį su darbdaviu (duomenys neskelbtini). Siekiant išsaugoti šeimą, ieškovė nusprendė persikelti gyventi į Vokietiją, tačiau atsakovas neduoda sutikimo ieškovei išvežti nuolat gyventi į Vokietiją jų bendrą sūnų M.

Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę.

5. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnyje ir 3.159 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

6. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jei antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą išsprendžia teismas.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svariausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiuoju suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-377/2019).

8. Vertinant priežastis, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, svarbios aplinkybės yra tos, kad berniuko ryšis su ieškove yra nuolatinis ir artimas. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta beveik keturis metus yra su ieškove. Berniukas yra (duomenys neskelbtini) metų, aiškiai išreiškiantis savo požiūrį ir norus. Šalių sūnus M, bendraudamas tiek su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja tiek ir teismo posėdžio metu, pasakojo, kad su mama ir jos naujuoju vyru sutaria gerai, kartu leidžia laiką, žvejoja. O su savo tėčiu bendrauja itin retai. Berniukas nurodė, kad jis norėtų vykti į Vokietiją, nes ten mato geresnes galimybes, nori pažinti šią šalį. Paaiškino, kad noriai mokinasi užsienio kalbas ir mano, jog problemų jam Vokietijoje nekils.

9. Ieškovės išvykimo su vaiku gyventi į Vokietiją priežastis yra svarbi – (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su Š. Č., su kuriuo turi nepilnametį sūnų L. Č.. Š. Č. nuo 2022 metų dirba (duomenys neskelbtini) mieste Vokietijos Federacinėje Respublikoje, yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį su darbdaviu (duomenys neskelbtini), jokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai ieškovės sutuoktinio su Lietuva nesieja. Nurodė, kad ir pati ieškovė galimybę įsidarbinti toje pačioje įmonėje, kaip ir jos vyras. Tai gi, ieškovė su sukurta šeima ketina Vokietijoje gyventi ir ten kurti savo ateitį.

10. Kaip ir buvo minėta, spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Įvertinus aplinkybes jog ieškovė su šeima savo ateitį sieja su Vokietija, šalių sūnus taip pat išreiškė aiškų norą persikelti gyventi į Vokietiją, o atsakovas jokių prieštaravimų teismui dėl to nereiškė, šioje situacijoje yra pagrindas teigti, kad leidimas ieškovei išvežti vaiką nuolat gyventi į Vokietiją atitinka geriausius berniuko interesus.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

11. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

13. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

14. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina ir tai, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016).

15. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, kurios 2 p. numatė atsakovo bendraivmo su M. tvarką. Tačiau, kaip nurodė byloje dalyvavę asmenys, atsakovas su savo sūnumi bendrauja itin retai, šios tvarkos nevykdo, iniciatyvos bendrauti nerodo. Kadangi ieškovė su šeima išsikrausto gyventi į Vokietiją, šalių sūnus M. taip pat išreiškė norą ten persikelti gyventi, taip pat nurodė, jog su naujuoju mamos sutuoktiniu sutaria gerai, darytina išvada, kad kilo būtinybė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovui nustatytą bendravimo su sūnumi M. bendravimo tvarką, sudarant galimybes ieškovei su sūnumi išvykti gyventi į Vokietiją, o atsakovui bendrauti su sūnumi šiam grįžus į Lietuvą.

16. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad D. V. su sūnumi M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), netrukdomai bendrauja telefonu bei elektroninio ryšio priemonėmis, kiekvienais metais sūnui lankantis Lietuvoje ne mažiau pusę sūnaus buvimo Lietuvoje laiko pasiima sūnų iš jo buvimo vietos kiekvienos dienos 10 val. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. į vietą iš kurios sūnų pasiėmė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė patikslinti šį reikalavimą, nurodant kad atsakovas turi tokią teisę, o ne pareigą bendrauti su vaiku. Manytina, kad toks bendravimo tvarkos formuluotės patikslinimas nepažeidžia nei šalių sūnaus M., nei atsakovo interesų, priešingai, jis sumažina galimybę ateityje kilti ginčams dėl nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo. Dėl šio, teismas patikslina šią formuluotę, nurodydamas ją taip: „nustatyti, kad D. V. su sūnumi M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), - netrukdomai gali bendrauti telefonu bei elektroninio ryšio priemonėmis, kiekvienais metais sūnui lankantis Lietuvoje ne mažiau pusę sūnaus buvimo Lietuvoje laiko D. V. gali pasiimti sūnų iš jo buvimo vietos kiekvienos dienos 10 val. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. į vietą iš kurios sūnų pasiėmė“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 93) straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2023-03410, buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Remiantis VGTPT 2023 m. liepos 10 d. pažyma Nr. ADP-2023-11770 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 216,67 Eur. Be to, už ieškinį šioje byloje mokėtinas 146 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 82 str.), nuo kurio ieškovė buvo atleista.

18. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

19. Teismas šioje byloje patyrė 19,92 eurus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų kurios yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išvežti sūnų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į Vokietiją, be jo tėvo D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytą D. V. bendravimo su sūnumi M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad:

1. D. V. su sūnumi M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), - netrukdomai gali bendrauti telefonu bei elektroninio ryšio priemonėmis, kiekvienais metais sūnui lankantis Lietuvoje ne mažiau pusę sūnaus buvimo Lietuvoje laiko D. V. gali pasiimti sūnų iš jo buvimo vietos kiekvienos dienos 10 val. ir grąžina sūnų tos pačios dienos 20 val. į vietą iš kurios sūnų pasiėmė.

2. A. Č. informuoja D. V. apie sūnaus atvykimo į Lietuvą bei buvimo Lietuvoje laiką ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki sūnaus atvykimo, o apie sūnaus buvimo Lietuvoje vietą, iš kurios D. V. galės pasiimti sūnų, ne vėliau kaip prie vieną parą SMS žinute arba el. laišku.

Priteisti iš atsakovo D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 216,67 Eur (du šimtai šešiolika eurų ir 76 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš atsakovo D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 146 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus) išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo D. V. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų ir 92 centus) išlaidas, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.