Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. Ž. ir K. Ž. ieškinį atsakovei N. E. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdžio metu ieškinį (75-78 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė 2014-09-01 sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė laikinai valdyti ir naudotis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo valdyti ir naudotis patalpomis sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti 492,35 Eur (1700 Lt) mėnesinį nuomos mokestį plius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, kas atitinka 566,20 Eur, taip pat sumokėti už komunalines paslaugas. Sutartis buvo sudaryta iki 2015-09-01. Atsakovė tinkamai nevykdė sutarties sąlygų, tad 2015-02-05 išrašė paprastą neprotestuotiną vekselį 1000 Eur sumai, kaip skolą už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas iki 2015-02-01. Atsakovė ir toliau nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė skola, kuri šiai dienai sudaro 4225,69 Eur. Nors atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau tik už 2015 m. vasario mėnesį buvo paskaičiuotas mokestis už suteiktas komunalines paslaugas, už likusius mėnesius jis nebuvo skaičiuojamas. 2015-04-01 dalis minėtų patalpų buvo išnuomota kitai įmonei, todėl nuomos mokestis priklausomai nuo nuomojamo ploto atsakovei buvo sumažintas nuo minėtos datos. Atsakovė, sudarydama sutartį, įmokėjo į depozitą 3400 Lt (984,71 Eur), daugiau nieko nemokėjo, minėta suma išskaičiuota. Užimamų patalpų neatlaisvino, neperdavė iki šiol. Atsakovės daiktai dalyje patalpų yra iki šiol, nors mokestis už jų laikymą neskaičiuojamas. K. Ž. su sūnumi atsakovei siūlė nutraukti sutartį, tačiau ji prašė palaukti, o po to vengė susitikimo.

Ieškovė L. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, teismo posėdyje ją atstovavo advokatas.

Ieškovas K. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. 2016-01-14 teismo posėdyje apklaustas liudytoju parodė, kad jam ir sutuoktinei L. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal 2014-09-01 nuomos sutartį jos buvo išnuomotos atsakovei. Jis parengė sutartį, sutartį su atsakove pasirašė jis ar sutuoktinė, jau neprisimena, ir atsakovė. Atsakovė prieš tai sutartį perskaitė, suprato ir pasirašė. Jai nesisekė verslas, todėl nutarė išvykti į Angliją padirbėti, jam paliko prašymą, kad jeigu negrįš, nuo 2015 m. gegužės mėnesio su jos turtu gali elgtis savo nuožiūra. Ji nepasirodė, todėl pradėjo jos ieškoti. Prieš išvykdama pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 1000 Eur sumai, skolą pripažino. Atsakovė už nuomą nesumokėjo iki šiol, susitikimų vengia, jos ieškojo su sūnumi, siūlė nutraukti sutartį, telefonu atsakovė pasakė, kad pagalvos. Kitai įmonei buvo išnuomota dalis patalpų, nes reikia kažkam prižiūrėti turtą, kūrenti. Dalyje patalpų liko jos daiktai, suknelės. Nuomos mokestį ta dalimi, kuriai patalpos išnuomotos kitai įmonei, sumažino. Ji žino, kur rasti ieškovus, tačiau į parduotuvę niekada neateidavo, išėjo lauk ir atviras patalpas paliko, praeiviai paskambino jam, pasakė, kad parduotuvė atvira ir eitų patalpas užsirakinti. Jai paskambino, ji atėjo iš kavinės, surašė prašymą dėl daiktų palikimo ir išėjo, o jis užrakino patalpas. UAB „Šiaulių būstas“ turi mokėti mokestį, kurį ir prašo iš atsakovės už vieną mėnesį priteisti. Su ieškove santuokoje gyvena, atsakovei išnuomojo jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, abu žino apie pareikštą ieškinį ir prašomą priteisti sumą iš atsakovės. Niekada nepateikė prašymo atsakovė nutraukti sutartį, jai buvo pasiūlyta, bet ji nesutiko. Buvo tartasi, kad skolą užskaityti paliekant atsakovės sukneles, bet ji taip pat nesutiko. Parašė, kad palikto turto nereikia drausti, nereikia signalizacijos, sakė, kad „Dievas apsaugos“.

Liudytojas M. Ž. 2016-01-14 teismo posėdyje parodė, kad atsakovė yra jo tėvams priklausančių patalpų nuomininkė. 2014 m. rugsėjo mėnesį padėjo jai įsikurti. 2015 m. vasario mėnesį tėvai jam pasakė, kad ji nelabai noriai atsiskaito. 2015 m. vasario mėnesį ji pasirašė vekselį, kad leistų jai palikti daiktus ir laikinai išvykti. Sutiko, kad ji laikinai išvyktų, tačiau pasižadėjo, kad palaikys ryšį, informuos apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, telefono numerio pakeitimą. 2015 m. vasario mėnesį išsiskyrė su ja ir daugiau nebesimatė. Prieš išvykdama sakė, kad arba uždirbs ir atsiskaitys, arba parduos verslą jiems už 1500 Eur. Jis pažadėjo verslą nupirkti, ji tada norėjo pagalvoti, ir dabar norėjo dar pagalvoti iki antradienio, bet nepasirodė. Nei mokėjo, nei bandė susisiekti. Gavo pasiūlymą iš šalia esančios nuomininkės, dar laukė atsakovės, gal atsilieps, suprato, jog jau čia nieko nebus, nusprendė įleisti nuomininkę į dalį patalpų, kad sumažinti skolą už nuomą. Nauja nuomininkė padarė remontą, su ja buvo sutarta, kad jeigu pasirodys atsakovė, ji tęs veiklą, bet atsakovė taip ir nepasirodė. 2015-05-04 jis, prašomas tėvų, sužinojo, kur atsakovė dirba, nuvažiavo tartis, nuvežė susitarimą nutraukti nuomos sutartį nuo 2015-05-01, tačiau atsakovė atsisakė. Tada siuntė pretenzijas ir kreipėsi į teismą. Už sukneles ir įrangą bet kada yra pasiruošęs sumokėti atsakovei 1500 Eur. Nieko ji pati nesiūlė. Jokio oficialaus prašymo nutraukti sutartį prieš terminą iš atsakovės negavo, tik žinutes, kurių tekstai prieštarauja vieni kitiems.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tarp šalių 2014-09-01 buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis (5-8 b. l.), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei teisę laikinai – iki 2015-09-01 naudotis ir valdyti už mokestį 135,77 kv.m. ploto negyvenamąsias patalpas (unikalūs Nr. 2995-7019-2018:0001 ir Nr. 4400-0007-4640:1253), esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias ieškovams L. Ž. ir K. Ž., o atsakovė įsipareigojo valdyti ir naudotis patalpomis sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka, bei mokėti 1700,00 Lt (492,35 Eur) nuomos mokestį, 15 procentų gyventojų pajamų mokestį bei buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas (sutarties 1, 2 punktai). Iš priėmimo- perdavimo akto (8 b. l.) matyti, jog ieškovė perdavė atsakovei nuomojamas patalpas 2014-09-01 sutarties pagrindu, t. y. savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. Tuo tarpu atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai: pagal sutarties 2.3 punktą į depozitinę sąskaitą įmokėjo 3400 Lt, tačiau toliau nuomos mokesčio ir kitų mokesčių nemokėjo, todėl susidarė skola. 2015-02-05 atsakovė, pripažindama susidariusią skolą iki 2015-02-01, pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 1000 Eur sumai (9 b. l.). 2015-02-01 pateikė prašymą nenutraukti patalpų nuomos sutarties iki 2015-05-01, nes ketina išvažiuoti dirbti į Angliją, įsipareigoja įsiskolinimą sumokėti iki 2015-05-01 (10 b. l.). 2015-05-07 atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl 3201,45 Eur įsiskolinimo (11, 12 b. l.). Nuomos sutarties pasirašymo dieną atsakovė sumokėjo 3400 Lt (984,71 Eur) į depozitą sutarties vykdymo užtikrinimui, kuris 2015-08-11 buvo įskaitytas skolai padengti (13-14 b. l.). Kadangi skola nebuvo padengta gera valia, ieškovai dėl jos priteisimo iš atsakovės kreipėsi į teismą.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių 2014-09-01 buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis (5-8 b. l.), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei teisę laikinai – iki 2015-09-01 valdyti ir naudotis už mokestį negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias ieškovams L. Ž. ir K. Ž., o atsakovė įsipareigojo valdyti ir naudotis patalpomis sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti 1700,00 Lt (492,35 Eur) nuomos mokestį, 15 procentų gyventojų pajamų mokestį bei buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius pagal pateiktas sąskaitas, t. y. tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Ieškovas K. Ž. teismo posėdyje parodė, jog sutarties projektą ruošė jis, atsakovė sutartį perskaitė, suprato, pasirašė. Atsakovė teismo posėdyje tai patvirtino, tačiau nurodė, jog nesisekė verslas, todėl ketino vykti į Angliją užsidirbti pinigų ir atsiskaityti su ieškove. Nepavykus užsidirbti užsienyje, ji grįžo į Lietuvą. Nesuprato, kad reikėjo kreiptis į ieškovę ir prašyti nutraukti sutartį prieš terminą. Ieškovė to padaryti nesiūlė, dar anksčiau buvo jos ir K. Ž. žodinis susitarimas, kad jeigu verslas jai nepavyks, leis išsikraustyti, tačiau į ieškovę su raštišku prašymu nutraukti sutartį prieš terminą nesikreipė. Ieškovas K. Ž. nurodė, jog atsakovei buvo ne kartą siūlyta sutartį nutraukti ir parduoti verslą, tačiau ji nesutiko. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas M. Ž. Jų nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovei buvo siūlyta nutraukti sutartį prieš terminą, bet ji atsisakė, patvirtina pranešimas (122 b. l.), kurio atsakovė teismo posėdyje neginčijo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2014-09-01 patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta nustatytam terminui, t. y. iki 2015-09-01, byloje nėra duomenų, kad ji būtų buvusi nutraukta, ar kad atsakovė kreipėsi į teismą ar į ieškovus raštu dėl minėtos sutarties nutraukimo. Priešingai, byloje yra jos prašymas (10 b. l.) sutarties nenutraukti ir patalpas palikti iki 2015-04-30, nes ji, grįžusi iš užsienio, ketino tęsti veiklą. Tačiau veiklos nebetęsė, ieškovo K. Ž. ir liudytojo M. Ž. teigimu ji daugiau nepasirodė, teko jos ieškoti, tačiau vengė susitikimų, taip pat ir daiktų iki šiol nepasiėmė, t. y., minėtų patalpų neatlaisvino. Sutartis nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01 galiojo, sutarties šalims turi įstatymo galią, todėl turi būti vykdoma. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai vykdė iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kylančias pareigas, t. y. ar atsakovė, kaip nuomotoja, atsiskaitė už nuomą. Teismas pažymi, kad negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; kt.). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį. Taigi pagal bendrąsias teisės normas pagrindinė nuomininko iš negyvenamosios patalpos nuomos sutarties kylanti pareiga – laiku mokėti nuomos mokestį. Šios nuomininko pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė sutarties pasirašymo dieną sumokėjo į depozitinę sąskaitą 3400 Lt, kaip buvo numatyta sutarties 2.3 punkte, tačiau toliau jokių mokesčių nemokėjo. Kad 2015-02-01 dienai ieškovams yra skolinga 1000 Eur nuomos mokestį ir mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas ji pripažino tiek 2015-02-05 pasirašydama paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tiek teismo posėdyje, pasirašyto vekselio neginčijo. Nuo 2015-02-01 ji mano, kad skolos mokėti neturi, nes išvyko ir į minėtas patalpas daugiau nebepateko, raktas iš jos buvo atimtas. Tačiau ieškovas K. Ž. ir liudytojas M. Ž. nurodė priešingas aplinkybes, jog jie ketino nutraukti nuomos sutartį su atsakove jau prieš jai išvykstant į užsienį, tačiau atsakovė pati prašė sutarties nenutraukti ir patalpas jai palikti iki 2015-04-30, nurodė, jog daiktus palieka kaip garantą, o toliau, jeigu ji nepasirodys, leido su daiktais elgtis savo nuožiūra (10 b. l.). Atsakovė patvirtino teismo posėdyje, jog minėtą prašymą rašė ji, nes galvojo, kad užsienyje pavyks užsidirbti pinigų, grįžusi galės atsiskaityti su ieškovais ir toliau tęsti verslą. Nors ieškovams buvo leista su atsakovės turtu elgtis savo nuožiūra, tačiau jie tik dalį patalpų išnuomojo kitam asmeniui (58-60 b. l.), o kitą dalį su atsakovės daiktais paliko neišnuomotą ir laukė pasirodant atsakovės. Nors atsakovė buvo pažadėjusi grįžusi pasirodyti, susimokėti skolas, tęsti veiklą, tačiau ji nepasirodė, kaip teigia Kęstutis ir M. Ž., jos teko ieškoti, suradus, buvo pasiūlyta nutraukti sutartį prieš terminą, ji pasakė, kad pagalvos, ir vėl dingo, todėl teko kreiptis į teismą. Teismas pažymi, jog iškėlus bylą ir gavus atsakovės atsiliepimą bei jai paskyrus advokatą teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ieškovė vėl dingo, neatvykdavo į teismo posėdžius, vengė bendrauti su jai paskirta advokate, teismas atsakovės ieškojo ir tik per darbovietę, kurias ji nuolat keičia, pavyko jai įteikti šaukimą. Teisme pasirodė tik teismo nutartimi areštavus jos pinigines lėšas, tada jai buvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį. Beje, į kitą teismo posėdį ji vėl neatvyko. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo K. Ž. ir liudytojo M. Ž. parodymais, kad jiems sunkiai pavykdavo atsakovę rasti, ji vengė bendrauti ir susitikti su jais, suradus, vėl keisdavo gyvenamąją vietą ir telefono numerį. Beje, dėl minėtos priežasties jai atstovauti teisme atsisakė ir advokatė, nes ji nebendradarbiavo, vengė bendrauti. Atkreiptinas dėmesys, jog ir abiejų šalių atstovai teismo posėdyje patvirtino minėtas aplinkybes. Nors teismas, reaguodamas į atsakovės teiginį, kad jos į patalpas niekas neįleidžia apžiūrėti ir pasiimti daiktų, atidėjo teismo posėdį ir pasiūlė atsakovei kartu su advokatu nuvykti apžiūrėti daiktus bei tartis taikiai dėl bylos baigties, tai teismo posėdyje išaiškino pačiai atsakovei, kuri sutiko, tačiau paaiškėjo, kad ji vėl vengė bendravimo ir vieningo sprendimo priėmimo. Patikrinus informacinės teismų Liteko sistemos duomenis, matyti, kad K. Ž. nėra užvestos administracinės bylos pagal LR ATPK 188 straipsnį (Savavaldžiavimas), t. y., jis nebuvo trauktas atsakomybėn už tai, kad galimai atsisako atiduoti atsakovei sukneles ir daiktus. Beje, 2015-11-24 ir 2015-11-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimis ieškinio užtikrinimui minėtiems daiktams yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės (67-69, 79-80, 116-118 b. l.). Todėl teismas byloje remiasi ieškovo K. Ž. ir liudytojo M. Ž. parodymais ir atmeta atsakovės teiginius apie tai, kad jos į patalpas niekas neįleidžia, kad atėmė raktą ir nesiūlė sutarties nutraukti bei nesutiko jos nutraukti, nes atsakovės parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, prieštaraujantys net jos pačios rašytiems prašymams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovė savo teiginius įrodinėja savo pačios paaiškinimais, kurių nepagrindžia jokiais kitais įrodymais. Teismas spėlionėmis ir prielaidomis remtis negali, todėl atsakovės teiginiai, kad ji ieškovams neskolinga, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog atsakovė nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01 nuomojosi ieškovams nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, bet nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių nemokėjo. Šalių sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (LR CK 6.200 str.). Atsakovė prievolės sumokėti už buto nuomą bei komunalinius mokesčius neįvykdė, tuo pažeisdama nuomos sutarties sąlygas (LR CK 6.530 str.), todėl iš jos turi būti priteista skola ieškovų naudai. Ieškovai prašo priteisti skolą nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01 - 3329,99 Eur ir nuo 2015-09-01 iki 2015-11-20 – 895,70 Eur pagal pateiktą paskaičiavimą (77-78 b. l.). Atsakovė sutinka, kad ji yra skolinga ieškovams nuo 2014-09-01 iki 2015-02-01 1000 Eur sumą, minėtai sumai 2015-02-05 išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, tai patvirtino teismo posėdyje, todėl ginčo dėl minėtos sumos nėra. Atsakovė, sudarydama sutartį, sumokėjo ieškovams 3400 Lt (984,71 Eur), minėta suma buvo išskaičiuota iš atsakovės skolos. Be to, mokesčiai už komunalines paslaugas buvo skaičiuoti tik už 2015 m. vasario mėnesį, toliau buvo skaičiuojamas tik nuomos mokestis ir gyventojų pajamų mokestis, kaip tai numatyta sutarties 2.1 p. ir 2.2 p. Be to, nuo 2015-04-01 dalis (55,23 kv. m. ploto) negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2995-7019-2018:0001), pagal 2015-04-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2015.04.01 (58-60 b. l.) buvo išnuomota UAB „Vidata“, todėl nuomos mokestis tai daliai patalpų buvo sumažintas ir skaičiuotas sumažintas nuomos mokestis. Nuo 2015-09-01 iki 2015-11-20 atsakovei buvo paskaičiuota 895,70 Eur skola, nes ji užimamų 80,54 kv. m. patalpų ieškovei neperdavė. Atsakovė teismo posėdyje tvirtino, jog raktas iš jos buvo atimtas ir jos niekas neįleido į minėtas patalpas. Tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys bei ieškovo K. Ž. ir liudytojo M. Ž. parodymai, kad ji paliko atrakintą parduotuvę, apie tai K. Ž. pranešė praeiviai, jis atvyko ir ją užsirakino, raktas buvo paliktas spynoje. Atėjo iš kavinės atsakovė ir paliko prašymą (10 b. l.), kurio surašymo neginčijo pati atsakovė. Be to, K. Ž. pasiūlė jai daiktus apdrausti ar įvesti signalizaciją, tačiau atsakovė nurodė, jog jai tai nėra reikalinga (123 b. l.). Atsakovė patvirtino, kad tai rašė ji. Atsakovės suknelės ir daiktai dalyje nuomojamų patalpų yra iki šiol, nes ji nepasirūpino savo daiktais. Minėtas turtas buvo areštuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad skola atsakovei paskaičiuota teisėtai ir pagrįstai, ji skolos dydžio neginčijo, ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės solidariai ieškovams priteistina 4225,69 Eur skola, nes ieškovai sutuoktiniai (124 b. l.), nuomojamas turtas bendras (negyvenamosios patalpos jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise) ir gautos pajamos iš turto yra bendros (CK 3.82 str., 3.87 str., 3.88 str., 6.18 str. 1 d.).

LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės solidariai ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4225,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės solidariai ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 127 Eur žyminis mokestis (17, 61 b. l.) ir 116 Eur išlaidos (121 b. l.), susijusios su teismo sprendimo (nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių) vykdymu, viso: 243 Eur (CPK 93 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 4 p.), nesvarbu, kuris iš ieškovų jas patyrė, nes buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų (CK 3.88 str.). Permokėtas 30 Eur žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas (15 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 363 Eur išlaidų, susijusių su konsultacijomis, ieškinio, patikslinto ieškinio parengimu ir atstovavimu (119-121 b. l.). Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Atsakovė neginčija ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu ji patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl iš esmės bylą išsprendus ieškovų naudai, iš atsakovės solidariai ieškovams priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CK 3.88 str.), kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93, 430 str. 7 d.).

Atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (44-45, 111-112, 114 b. l.), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-24, 2015-11-26 ir 2015-12-03 nutartimis (67-69, 79-80, 101-103 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės N. E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovams L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 4225,69 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų, 69 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4225,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 606,00 Eur (šešių šimtų šešių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) už kurią žyminį mokestį sumokėjo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimt eurų, 00 ct) permokėtą žyminį mokestį, t. y., dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2015-08-12 vietiniu mokėjimo pavedimu Nr. 60 ir 2015-11-23 vietiniu mokėjimo pavedimu Nr. 67 valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-24, 2015-11-26 ir 2015-12-03 nutartimis byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą ne didesnei kaip 4225,69 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų, 69 ct) sumai atsakovės N. E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms,- palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.