- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- 1-391-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24717-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- R. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) montuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2017 m. gegužės 21 d., apie 02.05 val., Seinų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 3, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,77 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Teisiamajame posėdyje 2018-02-28 apklaustas kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad po darbo susitikęs su pažįstamais vartojo alkoholį, išgėrė degtinės, turėjo palikti automobilį ir važiuoti su kitu pažįstamu, bet susipyko su juo ir pats vairavo automobilį. Policija jį sustabdė netoli stoties, grįžtant į (duomenys neskelbtini). Jo kraujyje rasta 1,77 promilės etilo alkoholio. Automobilis priklauso J. V., ji Su J. V. jie nėra užregistravę partnerystės sutarties, yra sugyventiniai. Taip nutiko pirmą kartą, jis niekada neblaivus nevairuoja. Padarė išvadas, nebegeria, savo poelgį vertina blogai, pasielgė neatsakingai, negali savęs pateisinti, reikėjo pakviesti taksi. Sugyventinė tuo metu buvo namuose, ji nežinojo, kad jis išgėręs važiuos. Prieš tai dirbo vienoje įmonėje 6 metus vairuotoju, bet teko išeiti iš darbo. Prašymą dėl laidavimo atsiima.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai (teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisme būtų tiriama ir skelbiama), išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-05 įtariamuoju apklaustas R. G. savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2017-05-21 naktį, Naujosios Vilnios mikrorajone, Vilniuje, gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė šešis 0,5 l talpos butelius maždaug 5 procentų stiprumo alaus. Iškart po to sėdo už automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo. Apie 02.00 val., Seinų gatvėje, Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jį alkotesteriu, o po to pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo ištyrimui. Labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, anksčiau taip niekada nesielgė. Įvykio metu jo vairuotą automobilį faktiškai yra įsigijusi jo sugyventinė J. V., tačiau pastaroji automobilio perregistruoti negali, nes buvusi jo savininkė šiuo metu gyvena Anglijoje. Paprastai šiuo automobiliu naudodavosi jis. Psichinėmis ligomis nėra sirgęs, taip pat nėra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitas. Stiprių galvos traumų anksčiau neturėjo (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. G. kaltę, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-21 liudytoju apklaustas A. N. nurodė, kad 2017-05-21, apie 02.05 val., Seinų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 3, remiantis iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gauta informacija apie galimai automobilį vairuojantį neblaivų asmenį, jis su vyriausiuoju patruliu A. Š. sustabdė automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį, kaip nustatyta, vairavo R. G., gim. (duomenys neskelbtini) Panaudojus alkotesterį R. G. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. R. G. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimą, po to pristatytas į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas ir paliktas stovėti Seinų gatvėje. Jis nepastebėjo, kad automobilio salone būtų butelių (b. l. 17).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2017-05-21, 01.50 val., gautas fizinio asmens pranešimas, kad link McDonald‘s važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sujungta su AVPK (b. l. 6-8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosos kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2017-05-21 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017-05-21, apie 02.00 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. N. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Gėlių g. link Halės turgaus važiuoja Volvo automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įtariama girtas. Minėtą automobilį pastebėjo Seinų g. ir sustabdė. Vairuotojas jiems pateikė visus reikalingus dokumentus ir jam nustatytas 2,04 promilių girtumas. Vairuotojas buvo nuvežtas į Narkologijos skyrių, vėliau pristatytas į 3 PK ir perduotas NVRS darbuotojui. Vairuotojas jiems prisistatė kaip R. G. (b. l. 9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4954/2017(01) konstatuota, kad R. G. kraujyje, paimtame 2017-05-21, 02.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio (b. l. 14).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 853 nurodyta, kad 2017 m. gegužės 21 d., 02.50 val., R. G. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 15).
Alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, 2017 m. gegužės 21 d., 02.18 val., R. G. nustatytas 2,04 promilių, o 04.44 val. - 1,30 promilių neblaivumas (b. l. 10, 11, 12).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), tačiau iš byloje esančių 2016 - 2017 metais sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijų matyti, kad minėtu laikotarpiu transporto priemonės savininkai keitėsi iki 2017-02-26, kol automobilį įsigijo J. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, vidutinė automobilio „Volvo V70“ (1996-1998 m. gamybos) kaina Lietuvoje su PVM yra 1290 eurų (b. l. 19).
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Veika padaroma tiesiogine tyčia. Taigi, norint konstatuoti, jog asmuo padarė minėtą nusikalstamą veiką, šiuo atveju reikalinga įrodyti kelių transporto priemonės vairavimo ir atitinkamo apsvaigimo faktą bei tiesioginės tyčios buvimą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas pripažįsta, jog minėtos aplinkybės laikomos įrodytomis.
Tai, kad R. G. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina jo paties visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, be to, liudytojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, jog matė automobilio vairavimo faktą, kad automobilis nebuvo dingęs iš policijos pareigūnų akiračio iki jo sustabdymo ir kad matė automobilio vairuotoją, kuris, kaip nustatė, buvo R. G. Taip pat kaltinamasis R. G. nurodė, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus, tą patvirtino ir liudytojas A. N., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad panaudojus alkotesterį R. G. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. Vairuotojo neblaivumo faktas nustatytas tiek alkotesteriu, tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, tiek specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, jog R. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio, tai yra viršija 1,5 promilių ribą. Taip pat teismas konstatuoja, jog R. G. veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė esąs neblaivus, tačiau suprasdamas savo veiksmų pavojingumą vis tiek vairavo automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad R. G. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, t. y. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuris numato, kad „<...> Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.“ Pažeidus šį Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir kraujyje nustačius daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas visų pirma pažymi, kad, šioje byloje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) klausimas nebebuvo svarstomas, kadangi kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu atsiėmė prašymą dėl laidavimo.
Asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Skirdamas bausmę R. G. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas yra baigtas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimesnis žemesniajai vidutinio girtumo ribai. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b. l. 39), ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, taip pat kelis kartus už alkoholio vartojimą viešose vietose (b. l. 40-44), dirba (b. l. 45), nevedęs, tačiau kartu su sugyventine augina mažametę dukrą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Teismas pažymi, jog 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017-10-06, buvo pakeistas BK 47 straipsnis („Bauda“), tai yra buvo sugriežtinti baudos bausmės dydžiai už konkrečias nusikalstamų veikų rūšis bei jų pavojingumą. Nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta 2017-05-21, todėl atsižvelgdamas į tai, kad asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis), skirdamas baudos bausmę teismas vadovaujasi 2017-06-03 redakcijos BK 47 straipsniu, kadangi baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Be to, šiuo atveju skaičiuojant baudos dydį analogiškai taikytinas ir veikos padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro, kuris pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį yra tapatus minimaliam gyvenimo lygio rodikliui arba kitaip MGL, kadangi nuo 2018-01-01 šis dydis buvo padidintas iki 50 eurų.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Teismas pažymi, jog pagal BK 67 straipsnio 3 dalį teismas kartu su bausme asmeniui gali paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiąja teise, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką. Uždraudimo terminas gali būti nuo 1 iki 3 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, jog BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis 2K-418-222/2016). Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių (LAT nutartis 2K-143-696/2017).
Teismas pažymi, kad R. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamojo kraujyje buvo nustatyta ne mažiau kaip 1,77 promilių etilo alkoholio. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kurio padarymą turi kilti griežtos teisinės pasekmės. Teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, nes kaltinamasis nusikaltimą padarė naktį, tamsiu paros metu, kai ir taip yra apsunkinta gero matomumo galimybė, mieste, kur yra didesnis automobilių eismas ir gyvena bei vaikšto daugiau žmonių. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo neatsakingumą, jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Svarbu pažymėti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat kelis kartus už alkoholio vartojimą viešose vietose, kas rodo, jog jis yra linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles. Tačiau, kita vertus, svarbu pažymėti, kad paskutinį kartą administracine tvarka R. G. buvo nubaustas daugiau nei prieš metus laiko, be to, jam skirtas baudas yra sumokėjęs ir galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajam nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis yra artimesnis žemesniajai vidutinio girtumo ribai. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamajam uždraustina vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, tai yra BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam tokios teisės atėmimo vidurkiui.
Dėl BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Prokuroras teisiamojo posėdžio metu siūlė skirti kaltinamajam šią baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 1290 eurų sumą. Kaltinamasis prašė automobilio nekonfiskuoti, nes jis yra reikalingas vaikui. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 2, 5 dalys). Kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-02-26 priklauso J. V. (b. l. 24), kuri, kaip nurodė kaltinamasis R. G., yra jo sugyventinė ir leido jam disponuoti ir naudotis tuo automobiliu. Teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad jo sugyventinė J. V. nežinojo, kad jis važiuos išgėręs. Netikėti tokiais kaltinamojo paaiškinimais teismas pagrindo neturi. Byloje esančiais duomenimis, automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1290 eurų, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma yra konfiskuojama iš kaltinamojo valstybės naudai, nes nenustatyta, jog transporto priemonės savininkė J. V. būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti, dėl to taikyti pačios transporto priemonės konfiskavimą šiuo atveju netikslinga.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007-01-02 VĮ „Regitra“) paėmimas (b. l. 35, 37), paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2824 eurų ir 50 centų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 50 MGL (1883 eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. G. valstybės naudai automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1290 eurų.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007-01-02 VĮ „Regitra“) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
1. Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.