Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. V. ir G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S., T. S., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo I. S., kuriai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė, byloje yra pateiktas jos pranešimas, jog pareiškėjų prašymui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų S. V. ir G. Š. (ikisantuokinė pavardė V.) mama B. V. mirė (duomenys neskelbtini) 1993 m. rugpjūčio 9 d. Mažeikių rajono Židikų apylinkės tarybos sprendimu pareiškėjų močiutė S. B. buvo paskirta pareiškėjų globėja. 2000 m. balandžio 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjų tėvo A. V. atimtos tėvystės teisės jo dukrų S. V. ir G. V. atžvilgiu. Sprendime pažymėta, kad mergaitės nuo 1992 m. gyvena pas senelius, nuo 1993 m. rugpjūčio 9 d. jas globoja močiutė S. B.. 1997 m. birželio 6 d. testamentu pareiškėjų senelis S. B. visą savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjoms. S. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties 2018 m. lapkričio 20 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad S. B. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 20 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad S. V. ir G. Š. priklauso po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų močiutė S. B. mirė (duomenys neskelbtini) Jos medicininiame mirties pažymėjime pažymėta, kad mirusiosios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t. y. G. Š. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kas patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos rūpinosi močiute S. B. iki jos mirties. Pateiktos žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos, vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos mokėjo žemės ir kitus mokesčius už joms ir S. B. priklausantį turtą, po S. B. mirties pareiškėja S. V. 2022 m. vasario 9 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų dokumentų taip pat nustatyta, kad kita S. B. dukra V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Kiti S. B. anūkai, V. S. vaikai T. S. ir I. S. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jiems žinoma, jog S. B. priklausė dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau jie senelės palikimo atsisako, į notarą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė ir neketina kreiptis, neprieštarauja, kad S. B. turto dalį paveldėtų jos anūkės S. V. ir G. Š..

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos S. V. ir G. Š. iki jų močiutės S. B. mirties, o taip pat ir po jos mirties prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, mokėjo mokesčius, S. V. deklaravo savo gyvenamąją vietą paveldimame turte, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkės, turinčios teisę į palikimą. Suinteresuoti asmenys T. S. ir I. S. sutiko, kad jų senelės S. B. palikimą priimtų pareiškėjos S. V. ir G. Š., pretenzijų pareiškėjoms dėl šio palikimo priėmimo nereiškė, priešingai, nurodė, kad patys į šį palikimą pretenzijų neturi, palikimo atsisako.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos S. V. ir G. Š. priėmė savo močiutės S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo močiutės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamos jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.