- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- 2YT-5195-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00939-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- N. P.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. (J. T.) atstovės R. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą J. T. vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje – N. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo J. T. (J. T.) atstovė R. B. (toliau ir – pareiškėjo atstovė) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą N. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir leisti J. T. atstovei R. B. neveiksnaus tam tikrose srityse J. T. vardu priimti N. T. palikimą.
2. Nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl J. T. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse. Paveldėjimo byla po N. T., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties buvo pradėta, kiti paveldėtojai pagal įstatymą palikimą priėmė. Paveldimą turtą sudaro butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos N. T. banko sąskaitoje, esančioje akcinėje bendrovėje „Swedbank“.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad J. T. yra jos tėvas, o R. B. – jos sesuo, kuri tinkamai rūpinasi jų tėvu.
4. Atsižvelgiant į šalyje paskelbtą ekstremalią padėtį, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims sutikus, byla iš esmės nagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).
7. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). N. T. palikimo atsiradimo laikas – (duomenys neskelbtini). Įstatyminis trijų mėnesių terminas N. T. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktais duomenimis, N. T. palikimą priėmė mirusiosios dukterys N. P. ir R. B.. Minėta, kad suinteresuotas asmuo N. P. neprieštarauja nagrinėjamo pareiškimo tenkinimui.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-7462-1124/2020, J. T. pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse, be kitų ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), jam nustatyta globa, J. T. globėja ir turto administratore paskirta R. B.. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d.
9. Teismo vertinimu, nors terminas palikimui priimti šiuo atveju praleistas žymiai, tačiau toliau šioje nutartyje pateikiami motyvai patvirtina, kad palikimo priėmimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė objektyvios priežastys. Pažymėtina, kad dėl mirusiosios N. T. palikimo priėmimo pareiškėjas (jo globėja) laiku nesikreipė todėl, kad vyko teisminis procesas dėl J. T. pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo. R. B. į teismą dėl J. T. pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo kreipėsi 2020 m. liepos 16 d., sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-7462-1124/2020, kaip minėta, įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d. R. B. jau 2021 m. vasario 2 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus, prašydama atnaujinti neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui J. T. praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti; išduoti leidimą priimti palikimą neveiksnaus tam tikrose srityse asmens vardu, tačiau 2021 m. vasario 24 d. teismo nutartimi pareiškimas grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai.
10. 2021 m. gegužės 5 d. R. B. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su šioje byloje nagrinėjamu pareiškimu. Taigi, šiuo atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjas, turėdamas valia priimti palikimą, dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, o tokioms priežastims išnykus, pareiškėjo atstovė (globėja) R. B. ėmėsi sąžiningų, aktyvių veiksmų atitinkamoms pareiškėjo teisėms įgyvendinti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nereiškė ir suinteresuotas asmuo byloje.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškimą tenkina, atnaujindamas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą N. T., mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimui priimti.
12. Pareiškimu taip pat prašoma leisti J. T. atstovei (globėjai) R. B. neveiksnaus J. T. vardu priimti N. T. palikimą.
13. Pagal CK 5.56 straipsnį neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. CK 3.244 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išankstinis teismo leidimas reikalingas visais atvejais, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kurį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo, tačiau būtent neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas.
14. Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Byloje nėra duomenų, kad mirusioji N. T. turėjo kreditorių, ar kad jos palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl darytina išvada, kad priėmus palikimą neveiksnaus tam tikrose srityse asmens J. T. teisės ir teisėti interesai nenukentės, priimtas palikimas gali būti valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į jo interesus, todėl atitinkamas teismo leidimas pagal pateiktą prašymą išduotinas (CPK 582 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578–582 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti J. T. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą N. T., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Išduoti teismo leidimą R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą neveiksnaus tam tikrose srityse J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jo sutuoktinės N. T. mirties (duomenys neskelbtini).
Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Kita nutarties dalis neskundžiama.