Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ginatrei Zeigienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams E. B. ir V. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., trečiasis asmuo E. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių atstovų duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečių vaikų E. J. gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų nepilnamečių vaikų nėra, o atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką su kuriuo gyveną. Kaip patvirtino atsakovės atsakovė šiuo metu laukiasi dar vieno vaiko.

Atsakovas yra dirbantis ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), atsakovė šiuo metu nedirba. Teismo turimais VSDF duomenimis atsakovė yra drausta kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų. Atsakovai nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi.

Iš į bylą pateiktų duomenų iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenų nustatyta, kad atsakovo ir atsakovės šeima yra nuo 2021-02-04, tačiau galimas vaiko teisių pažeidimas nustatytas 2023-09-19.

2023-11-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10800-1112/2023 buvo tenkintas prašymas ir leista paimti nepilnametį E. J. iš jo tėvų. 2023-11-16 Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-955, nepilnamečiui atsakovų sūnui E. J. yra nustatyta laikinoji globa, nustatant vaiko laikiną globėją E. J. ir nustatyta vaiko gyvenamojo vieta su E. J.

Iš 2024-01-19 Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau ir Centas) siūlymo Nr. AVM-6 nustatyta, Centro žinioje nuo 2023-09-26 yra V. J. šeima. 2023-10 atlikus šeimos socialinės rizikos veiksnių vertinimą nustatytas – trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. 2023-10-25 atvejo vadybos posėdžio metu V. J. išreiškė savo nuomonę, kad su sūnumi matosi retai, išlaikymas vaikui neteikia, auginti vaiko neplanuoja, sutinka, kad vaiko nuolatinė globa būtų nustatyta su jo motina E. J. 2024-01-18 atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas išreiškė savo nuomonę, kad situacija nepakito, išlaikymas vaikui neteikia, auginti vaiko neplanuoja, sutinka, kad vaiko nuolatinė globa būtų nustatyta su jo motina.

Pateiktas 2024-01-16 rašytinis atsakovės paaiškinimas patvirtina, kad ji sūnaus E. J. auginti savarankiškai nenori ir sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia, sūnui būtų nustatyta nuolatinė globa.

Iš 2023-10-25 Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5VAIK-421 nustatyta, kad šalių sūnui E. J. pas močiutę gyventi patinka, o pas tėvus jis nuvažiuoja kartais ir nenorėtų gyventi nei pas mamą, nei pas tėtį, nes nori gyventi pas močiutę, kur turi savo kambarį ir daug žaislų. Mamos ir tėčio jis pasiilgsta, tačiau su močiute jam geriausiai.

Globos centro turimais duomenimis, E. J. šeimoje E. J. poreikiai yra tenkinami, vaikui yra užtikrinama saugi aplinka, nuolat rūpinamasi jo psichine ir fizine sveikata. E. J. globėjos šeimoje jaučiasi gerai, yra smalsus, aktyvus, mėgsta bendrauti, berniuko tarpusavis ryšys su globėja yra artimas ir saugus. E. J. su biologiniais tėvais bendrauja retai, biologinė mama E. kartais pasiima svečiuotis į savo namus, berniukas palaiko ryšį su kitais broliais. E. J. globėjų šeimoje jaučiasi saugus ir priimtas, džiaugiasi gyvenantis senelių namuose. S. B., BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis ir jų vaikais pateikė informaciją, kad vaiko tėvą situacija, kuomet vaiką augina jo mama tenkina, atsakovas pokyčių nesiekia, auginti sūnaus neplanuoja, sutinka, kad nuolatiniu vaiko globėju būtų paskirta jo mama. Vaiko tėvas nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo nusišalinęs. V. J. siūlyta lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, tačiau dalyvauti vyras atsisakė dėl užimtumo. Posėdyje, dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone vyriausiajam specialistui V. R., atsižvelgiant į esamą situaciją nuspręsta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo V. J. Pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir (ar) šeima priima pagalbą tik iš dalies.

Iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad per penkerių metų laikotarpį atsakovė nebuvo bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Atsakovas ne kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 415 straipsnio 1, 2 dalis, 416 straipsnio 2,4 dalis, 417 straipsnio 2 dalį, 418 straipsnio 1 dalį. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad atsakovė nėra teista, o atsakovas yra, Švedijoje. Sodros duomenų bazės išrašo duomenų bazėje nėra informacijos apie atsakovų šiuo metu gaunamas su darbine veikla susijusias pajamas.

Dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo.

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, jog tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis vaikų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo vaiku, vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas auklėti vaiką, teikti išlaikymą, abu tėvai, tai yra atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo kaip tėvų pareigų susijusių su vaiko auginimu, neturi stipraus emocinio ryšio su vaiku ir nereiškia jokio noro imtis veiksmų, kad tai pasikeistu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir paaiškinimų teismo posėdžio metu tiek atsakovo tiek atsakovės šeimose nustatytos problemos: problemos artimoje aplinkoje, finansinės problemos, tėvystės įgūdžių stoka, santykių problemos su buvusiomis partnerystėmis, buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Nustatyta, kad atsakovams buvo siūloma pagalba, atsakovas atsisakė lankyti tėvystės įgūdžių kursus, atsakovė kategoriškai atsisakė pagalbos. Atsakovai nedėjo pastangų bendradarbiaujant su institucijomis, kurios stengėsi padėti, kad atsakovai iš esmės pakeistų savo pažiūrį į šeimą. Duomenų, kad atsakovų elgesys gali pasikeisti nėra. Atsakovai nurodo, kad pilnai sutinka su ieškinio reikalavimais ir supranta tėvų valdžios neterminuoto apribojimo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią jų sūnaus E. J. atžvilgiu.

Išaiškintina atsakovams, kad apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

2023-11-16 Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. MV-955, nepilnamečiui atsakovų sūnui E. J. yra nustatyta laikinoji globa, nustatant vaiko laikiną globėją E. J. ir nustatyta vaiko gyvenamojo vieta su E. J.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovų vaikui pas laikiną globėją yra sudarytos netinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Kaip patvirtino laikina globėja teismo posėdžio metu, atsakovų vaikas pas ją namuose jaučiai gerai, jo visi poreikiai yra patenkinami, pažymėtina, kad atsakovai sutinka ir nori, kad vaiko laikiną globėją būtų E. J. ir kad būtų nustatyta vaiko gyvenamojo vieta su E. J.

Duomenų apie tai, kad laikinieji globėjai netinkamai atlieka globėjų pareigas, nėra, kitų kandidatūrų nepateikta, todėl, vaiko tėvams neterminuotai apribojus tėvų valdžią, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atsakovų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikiną globėją (CK 3.257 straipsnio 3 dalis, CK 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiui E. J. nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. J. (CK 3.192 straipsnio l dalis, 3.194 straipsnio l, 3 dalys).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovų sūnui E. J. priteisti išlaikymą, iš atsakovo mokamą po 300,00 Eur kas mėnesį, o iš atsakovės, atsižvelgiant į tai, kad ji augina du kitus nepilnamečius vaikus ir laukiasi dar vieno vaiko – 200,00 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas gauna pajamų, tačiau jo pajamos yra minimalios, abu atsakovai yra darbingo amžiaus, sveiki. Įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių vaiko amžių ir į tai, kad atsakovai neginčija prašomų priteisti sumų, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį, o iš atsakovės po 200,00 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui. Išlaikymas iš atsakovų vaikui priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-03-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečiui E. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina laikiną globėją E. J.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas nurodo, kad atsakovai laikotarpiu nuo vaiko laikinosios globos nustatymo, tai yra nuo 2023-11-15, neteikė vaikui išlaikymo ir dėl to ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovo paskaičiavimu yra atsakovui yra susidaręs 1003,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, o atsakovei susidaręs 735,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad atsakovai tinkamai vykdė pareigą, tai yra teikė išlaikymą vaikui ieškovo nurodytu laikotarpiu. Teismo posėdžio metu atsakovai patvirtino, kad išlaikymo vaikui neteikė. Atsakovai pilnai sutiko su ieškinio reikalavimu priteisti paskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovai tinkamai nevykdė pareigos teikti vaikui išlaikymą ir laikotarpiu nuo 2023-11-15 neteikė išlaikymo vaikui, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš atsakovo priteisti 1 003,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o iš atsakovės 735,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą pagal anksčiau nurodytas priteistinas kas mėnesį mokėtinas išlaikymo sumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 400?406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovų V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią jų nepilnamečio sūnaus E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nepilnamečio E. J. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikiną globėją E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-03-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2024-03-07 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 1 003,00 Eur (vieno tūkstančio trijų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 735,00 Eur (septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečiui E. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną globėją E. J.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui E. J. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.