- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- ATP-912-81/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04171-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimu M. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d., jam paskiriant administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už tai, kad jis 2013 m. birželio 12 d. apie 20.00 val. Kauno r. sav., Garliavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo vairavo transporto priemonę Ford Focus, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,44 promilės girtumas ir tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus.
M. G. skundžia apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad teismas turėjo atsižvelgti į pažeidimo aplinkybes bei į tai, kad nebuvo nustatytas tikslus girtumo laipsnis. Teismas visapusiškai neišnagrinėjęs bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad 2013 m. birželio 12 d. 20.21 val. jam buvo nustatytas 0,44 proc. (promilės) etilo alkoholio, o 2013 m. birželio 12 d. 20.55 vai. kraujyje buvo rasta 0,30 proc. (promilės) etilo alkoholio , padaryti išvadą, kad jis buvo blaivus. Protokolą ir sutikimą su alkotesterio parodymais jis pasirašė būdamas šoko būsenoje, nežinodamas savo teisių ir bijodamas pareigūnų. Teismo argumentai, kad jo parodymai nenuoseklūs, yra nepagrįsti, nes protokole surašyta tai, ką diktavo pareigūnai, kurie surašė į protokolą tai, kas jiems buvo paranku. Apeliantas mano, jog teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t.y. nustačius, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, turėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti. Teismas esant abejonėms, turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę.
Teismo argumentas, kad alkotesteriu nustatytas neblaivumas nepaneigtas specialisto išvada taip pat nepagrįstas, nes byloje pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), paneigianti apelianto neblaivumą. Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į tai, kad neblaivumas buvo nustatytas matuokliu „Alcotest 7510", kurio patikros sertifikate numatyta leistina 1,7 proc. paklaida, todėl įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą, jo neblaivumas 0,43 promilės. Byloje taip pat nėra nurodyto alkotesterio naudojimo instrukcijos, teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertino visas aplinkybes jo nenaudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) nesutinka su M. G. apeliaciniu skundu, nes policijos pareigūnai atliko visus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarime Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Alkoholio matavimas buvo atliktas tinkamu naudoti prietaisu, todėl jo parodymais abejoti nėra pagrindo. Medicininės apžiūros aktas nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo rezultatų, nes praėjus tam tikram laikui alkoholio koncentracija organizme turėjo sumažėti.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad M. G. apeliacinis skundas tenkinamas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad M. G. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., t. y. neigia vairavęs viršijus įstatyme numatytą promilių ribą. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog M. G. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas). LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio — balandžio mėn. praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose aktualijose pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus. Alkotesterio panaudojimas, pažeidžiant instrukcijų reikalavimus, gali iškreipti tikrinimo rezultatus, todėl vertinant su kitais įrodymais (pvz. medicininės apžiūros metu gautais duomenimis), alkotesteriu gauti rezultatai turėtų būti pripažįstami nepatikimais ir nelaikomi įrodymais nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį.
Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno r. PK 2013 m. birželio 12 d. apie 19.50 val. buvo gauta informacija apie Garliavoje įvykusį eismo įvykį. Į eismo įvykį nuvykę policijos pareigūnams kilus įtarimui, kad vienas įvykio dalyvis - M. G. - gali būti neblaivus, 20.21 val. buvo patikrintas M. G. girtumas bei jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,44 promilės. Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad 2013 m. birželio 12 d. 20.37 val. M. G. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo kol išblaivės. Automobilio vairuotojas susipažino su protokolu, pasirašė reikiamose grafose. Savo paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teisme M. G. nurodė, kad jis apie valandą ar pusantros iki vairavimo vartojo alkoholio - gėrė alaus.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste - Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-06-12 20.21 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0014 M. G. buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas. (b. l. 3) Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesteriui Alcotest 7510 Nr. ARCK-0014 atlikta patikra galioja iki 2013-11-14 ( b. l. 4), taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad asmuo, nesutinkantis su alkotesterio nustatytu jo neblaivumu, gali pateikti įrodymus, patvirtinančius jo blaivumą, o administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama tik neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Apeliantas teigia, kad prašė pareigūnų pakartoti alkotesterio testo rezultatus, nes nesijautė neblaivus ir abejojo gautais rezultatais. Pareigūnai atsisakė tai padaryti ir į protokolą surašė tik tai kas jiems buvo paranku. M. G. Taisyklių 10 punkto, nepraėjus valandai nuo jo blaivumo patikrinimo alkotesteriu, nesutikdamas su jo parodymais, nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą atlikti kraujo tyrimą, kad būtų nustatytas etilo alkoholio kiekis kraujyje. Medicininės apžiūros girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 552, nustatyta, kad M. G. iškvepiame ore silpnai jaučiasi alkoholio kvapas, o aparatu Alcotest 7410, nustatyta kad 20.50 val. buvo 0,24 promilių girtumas, o 21.10 val. - 0,26 promilės, kraujo mėginyje rasta 0,30 promilės. Specialisto išvada Nr. (duomenis neskelbtini) patvirtino, kad 2013 m. birželio 12 d. 20.55 val. jo kraujyje buvo 0,30 proc. promilės etilo alkoholio, t.y. alkoholio kiekis kraujyje neviršijo leistinos 0,40 promilių ribos. Taigi apylinkės teismas nepagrįstai teigia, kad alkotesteriu nustatytas neblaivumas nepaneigtas specialisto išvada.
Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau tokiu būdu užfiksuotas asmens neblaivumo laipsnis neturi kelti jokių abejonių, o šiuo atvejus būtina atsižvelgti į specialisto išvada Nr. (duomenis neskelbtini), kuri nustatė, kad M. G. buvo blaivus. Teismo argumentas, kad įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje bei tai, kad 20.21 val. M. G. buvo nustatytas labai nedaug leidžiamą normą viršijantis neblaivumas, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0014 nustatytas alkoholio kiekis M. G. iškvėpiamame ore – 0,44 prom., objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, yra nepagrįstas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kraujo tyrimas buvo padarytas nepraėjus nė pusvalandžiui nuo patikrinimo alkotesteriu, todėl nepritartina apylinkės teismo nuostatai, kad per tokį trumpą laiką galima imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, kad atlikus pakartotiną pažeidėjo iškvepiamo oro patikrinimą ir kraujo tyrimą nustatytas etilo alkoholio kiekis neviršijantis leistinos ribos, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, kad jis prieš patikrą dėl patirto eismo įvykio buvo susinervinęs ir daug rūkė. Apeliantas tvirtina, kad policijos pareigūnai prieš patikrinimą neklausė jo ar jis rūkė. Tačiau teismas neišsiaiškino, ar tikrinant blaivumą policijos pareigūnai aiškinosi šią aplinkybę, nes teismo posėdyje jie nebuvo apklausti. Teismas tik konstatavo, kad prieš patikrą pats pažeidėjas nenurodė, jog būtų vartojęs vaistų ar rūkęs, nors nurodo, kad tai galėtų iškreipti alkotesterio parodymus. Taigi, ši aplinkybė, kad pažeidėjas prie patikrinimą alkotesteriu daug rūkė, taip pat galėjo iškreipti gautus patikrinimo duomenis alkotesteriu ir į tai apylinkės teismas turėjo atsižvelgti.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, negalima daryti neabejotinos išvados, jog vairavimo metu M. G. buvo neblaivus ir buvo viršyta įstatymo nustatyta 0,40 promilių riba.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 126 str. 1 d. M. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose LR ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas padaręs išvadą, kad byla turi būti nutraukiama dėl nustatytų aplinkybių, nebenagrinėja kitų apeliaciniame skundę išdėstytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
M. G. apeliacinį skundą tenkinti;
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. G. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., sudėties.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.