Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)“, taip pat užsiimantis individualia veikla, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, jam skirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo, pritaikius BK 92 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2020 m. birželio 1 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad birželio 19 d. su draugu O., kurio pavardės nepamena, pasiskolino draugo J. P. automobilį VW PHAETON ir atvažiavo prie ežero, gėrė alų. Jis pats išgėrė šešis butelius. Po kelių valandų, jautėsi neapgirtęs, nusprendė važiuoti ir buvo sustabdytas policijos kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, neįvertino visos situacijos. Teisės vairuoti neturi. Alkoholinius gėrimus vartoja per šventes arba su gera kompanija, priklausomybės neturi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. P. paaiškino, kad 2021-06-19 vakaro metu, tikslaus laiko nurodyti negali, vartojo alkoholinius gėrimus, tokius kaip alus „UTENOS“, 5 laipsniai, 0.5 L. Alkoholinius gėrimus gėrė ne vienas, būdamas prie Šilo ež., Vilnius, jis išgėrė apytiksliai 6 butelius alaus. Išgėręs alaus nusprendė, kad reikia važiuoti namų link, dėl to praėjus apytiksliai 2 val. po to, kai išgėrė paskutinį butelį alaus, nusprendė sėsti už jo vairuojamojo automobilio VW PHAETON, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo draugui – J. P. Sėdęs už vairo jautėsi gerai, įvertino savo būklę ir nusprendė, kad gali vairuoti, dėl to nuvažiavo namų link, automobilyje buvo ne vienas, buvo su draugu – O. S., daugiau jo duomenų nurodyti negali, nes nežino. Važiuojant Justiniškių g. Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad norėtų patikrinti jo neblaivumą, jam sutikus, alkotesteris parodė apytiksliai 2.3 prom. (tiksliai nurodyti negali, nes nepamena). Buvo nustebęs, kadangi tikrai jautėsi gerai, važiuodamas namų link jokio eismo įvykio nepadarė, prisipažino policijos pareigūnams, kad vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai nusivežė jį į policijos įstaigą. Visiškai prisipažįsta nusikalstamoje veikoje, kurios padarymu yra įtariamas, jeigu žinotų, kad yra neblaivus, tikrai nevairuotų automobilio, kadangi žino, kad už vairavimą neblaiviam yra numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė, labai gailisi, kad sėdo už vairo neįvertinęs situacijos. Neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 91-94).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės antros kuopos pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021-06-20 apie 01:35 val., tarnybos metu patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu M. K. ir iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdybos skyriaus gavo pranešimą, kad Justiniškių - Laisvės prospektu važiuoja VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Jie važiavo tarnybiniu automobiliu ŠKODA SUPERB, valst. Nr. LPG 250. Tarnybinį automobilį vairavo porininkas M. K.. Važiuojant Justiniškių gatve šalia Laisvės prospekto sankryžos pastebėjo VW automobilį, kurį sustabdė. Jis nuėjo prie vairuotojo. Už vairo sėdėjo jaunas vaikinas. Jis pasakė pateikti dokumentus. Vairuotojas pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo vairuoti šią transporto priemonę neturi. Jam bendraujant, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Pasakė vairuotojui išlipti iš savo automobilio ir prieiti prie tarnybinio automobilio. Vairuotojas priėjo prie jų tarnybinio automobilio. Vairuotojui buvo duota papūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu 01.49 val., vairuotojui buvo nustatytos 2,59 promilės girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,38 promilės pūtimas. Vairuotojas buvo sulaikytas, automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugomąją aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127. Kartu su vairuotoju važiavo draugas, kurio duomenų neužsirašė. Vairuotojo draugas išvažiavo su taksi automobiliu (b. l. 53-56).

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. P. pažįsta apie 3 metus, su juo susipažino per kitą pažįstamą. 2021-06-18 apie 19.44 val. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino D. iš tel. nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė jo ar galėtų jam vienam vakarui paskolinti savo automobilį Volkswagen-VW Phaeton, valt. nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu pats buvo ne namuose, pasakė D., kad leidžia jam pasiimti jo automobilį, kuris tuo metu stovėjo Vilniuje, Justiniškių mikrorajone, tikslaus adreso neprisimena, autoservise po remonto, todėl D. nuvyko į autoservisą ir paėmė jo automobilį. Jis D. pasitikėjo, todėl ir leido jam pasinaudoti jo automobiliu, kokiam tikslui jam reikėjo jo automobilio nežino, D. neklausė. Apie tai, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo nežinojo. Žinojo, kad jis ir anksčiau turėjo savo automobilį, su kuriuo važinėdavo, o vėliau jį pardavė. Iš jo D. automobilį pasiskolino pirmą kartą. 2021-06-19 apie 18.09 val. pats paskambino D., norėdamas paklausti, kur yra automobilis, nes kaip tik tuo metu po savaitgalio grįžo į Vilnių, tačiau D. jam telefono ragelio nekėlė, todėl apie automobilį nieko nežinojo iki to laiko, kol 2021-06-21 apie pietus jam paskambino tyrėja iš policijos ir pranešė, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis Volkswagen-VW Phanteon, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. P. yra uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje ir iškvietė jį apklausai. Bandė su D. susisiekti ir šiandien, tačiau jis jam telefono nekelia. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti neturi. Prašo grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen-VW Phaeton, valst. nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 59­62).

Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2021 m. birželio 20 d. 01.35 val. gautas pranešėjos skambutis apie tai, kad ji važiuoja paskui automobilį Volkswagen Phaeton valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevruoja, įtariamai neblaivus vairuotojas (b. l. 10).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės antros kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2021 m. birželio 20 d. 01.35 val. dirbant su vyr. patruliu O. G. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad Justiniškių g. -Laisvės pr. važiuoja automobilis VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariamai neblaivus. Pastebėjus ir sustabdžius automobilį, nustatyta vairuotojo asmenybė, tai yra, D. P., jam alkotesteriu nustatytas girtumas pirmu pūtimu 2,59 prom., antru pūtimu - 2,38 prom (b. l. 11).

Iš kitų daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus policijos pareigūnų Bodycam vaizdo ir garso įrašus, nustatyta, kad 2021 m. birželio 21 d. 01.45 val. prasidedančiame vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnas prieina prie stovinčio automobilio. Vairuotojo vietoje sėdi vyras. Vairuotojas sako, kad neturi dokumentų, padiktuoja asmens kodą. Vairuotojas sako, kad šiaip važinėja po miestą, vartojo alkoholį, teisių neturi, mašina draugo. Pirmu pūtimu vairuotojui nustatytas 2,59 prom. girtumas (b. l. 14, 15-19).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad Alkotesteriu 2021-06-20, 01.49 val., D. P. nustatytas 2,59 prom. girtumo laipsnis, o 02.06 val., D. P. nustatytas 2,38 prom. girtumo laipsnis. Prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 80-83).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis 2021 m. birželio 20 d. nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 28).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volkswagen VW Phaeton, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. P. (b. l. 29).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis Volkswagen Phaeton, gamybos metai 2005 m., vertė birželio mėnesiui su PVM - 4350 Eur. (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog D. Pa. 2021 m. birželio 20 d. 02.06 val. Vilniuje, Justiniškių g. vairavo automobilį „VW PHAETON“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2.38 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu savo elgesiu D. P. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, t. y. liudytojo O. G., apklausto ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros kortelės informacija, priverstinio transporto priemonės nuvežimo protokolas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinis pranešimas, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, D. P. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad D. P. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. P. teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 66-70), baustas administracine tvarka daugiausiai už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto apie paskutinės baudos sumokėjimą informacijos nėra, kitos baudos sumokėtos (b. l. 71-79). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 54 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam D. P. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. birželio 20 d. 01.50 val. iki 2021 m. birželio 20 d. 09.48 val. (viena diena) (b. l. 84, 99), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo gaunamas pajamas, į faktą, kad jis pats save išlaiko, teismas vertina, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 18 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

D. P. ir jo gynėja prašė taikyti kuo trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas D. P.. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad D. P. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatyta 2,38 promilės alkoholio kraujyje, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tačiau nusikalstama veika žala nepadaryta, kaltę pripažino, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. birželio 20 d. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo D. P., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „VW PHAETON“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš elektroninėje byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėto automobilio savininkas yra J. P.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – J. P., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (4350 Eur) išieškojimas iš D. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. P. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „VW PHAETON“) vertė su PVM – 4350 Eur (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 20 d. nutarimu D. P. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 95-96). Šios ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to naikintinos.

Kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD) (b. l. 14) su vaizdo ir garso įrašu iš pareigūnų Body kamerų paliktina saugoti byloje (BK 94 str. 1 d. 3 p).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo priteistina 108,00 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumai. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 20 d. 01.50 val. iki 2021 m. birželio 20 d. 09.48 val. (viena diena), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 20 d. Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie D. P. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „VW PHAETON“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4350 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų).

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompiuterinę laikmeną (CD 1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė (1 700 Eur) savanoriškai įvykdoma per 18 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (4350 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2076-1072/2021“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.