- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- eI3-2708-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00875-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Pakruojo rajono "Žalgirio" žemės ūkio bendrovė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Pakruojo rajono „Žalgirio“ žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Pakruojo rajono „Žalgirio“ žemės ūkio bendrovė (toliau – ir pareiškėja ar Žalgirio ŽŪB) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Departamentas) 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. AS-86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” dalį, kuria patvirtintas 47 382 Eur didesnis mokesčio tarifas, sumažinant jį iki 9 490 (devynių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt) eurų.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Žalgirio ŽŪB vykdo žemės ūkio veiklą (gyvulininkystė ir augalininkystė) ir eksploatuoja tris požeminio vandens gręžinius, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaime (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) kaime (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)). Žalgirio ŽŪB išgaunamą požeminio vandens kiekį apskaito vandens skaitikliais, kurie yra metrologiškai patikrinti. Pagal vandens skaitiklių parodymus Žalgirio ŽŪB veda išgaunamo požeminio vandens apskaitą žurnale, taip pat teikė ir teikia Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos požeminio vandens gavybos metines ataskaitas 1-PV.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad Žalgirio ŽŪB buvo įsitikinusi, kad 2018–2020 metų laikotarpiu išgaunamo požeminio vandens apskaitos vedimas ir ataskaitų apie požeminio vandens išgavimą teikimas ir deklaravimas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos buvo visiškai pakankamas. Pareiškėjos teigimu, tokį pareiškėjos įsitikinimą patvirtino ir Aplinkos apsaugos departamento (anksčiau – regionų aplinkos apsaugos departamentų) atliekami kasmetiniai pareiškėjos patikrinimai.
Pareiškėja skunde pripažįsta, kad Žalgirio ŽŪB neteikė 2018 m., 2019 m., 2020 m. I, II ketvirčių mokestinių laikotarpių Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų bei atitinkamai nemokėjo mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį). Pareiškėja pripažįsta ir tai, kad Žalgirio ŽŪB neturi Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nors turi prievolę tokį leidimą turėti.
Šalies argumentai
Pareiškėja, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. AS-86 “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta patvirtinti 2021 m. sausio 15 d. Patikrinimo aktą Nr. PA80-23/2020 ir juo apskaičiuotą mokestį taikant didesnį tarifą, t. y. 47 382 Eur sumą, skunde nurodo, kad Žalgirio ŽŪB nesiekė tyčia nuslėpti ir nedeklaruoti išgauto požeminio vandens bei nesumokėti už jį mokesčių. Pareiškėja visą laiką vedė išgaunamo požeminio vandens apskaitą ir teikė ataskaitas Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos apie požeminio vandens išgavimą. Pareiškėja pažymi, kad iki pat 2021 m. sausio 15 d. Patikrinimo akto Nr. (8.25)-PA-95/6-2021 surašymo nebuvo gavusi iš Aplinkos apsaugos agentūros ar Aplinkos apsaugos departamento jokių pastabų, paklausimų ar reikalavimų, nors jos atžvilgiu buvo atliekami patikrinimai.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad Žalgirio ŽŪB išgaunamą požeminį vandenį naudoja tik gyvulių girdymui, o ne augalų auginimui. Iš gręžinių išgaunamas vanduo nėra tinkamas augalams, todėl nėra naudojamas jų auginimo veiklai vykdyti. Be to, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) kaime gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) vanduo apskritai nėra naudojamas ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Šalia šio gręžinio nėra laikomi gyvuliai, todėl jiems girdyti šis vanduo nenaudojamas. Iš gręžinio išgaunamas vanduo naudojamas tik žmonių poreikiams. Iš šio gręžinio vandens išgaunama mažiau nei 10 m³ per parą, t. y. 5,58 m³, todėl mano, jog šiam vandens gręžiniui leidimas nėra reikalingas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad Žalgirio ŽŪB atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų, todėl jai nebereikalingas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, kad įstatymų leidėjas pakeitė buvusį teisinį reguliavimą ir šiai dienai Žalgirio ŽŪB nereikalingas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes, suponuoja išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento pritaikyta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui.
Taip pat pareiškėja prašo atsižvelgti ir į tai, kad: 1) Žalgirio ŽŪB su uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) „Šiaulių hidrogeologija” 2021 m. sausio 14 d. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Šiaulių hidrogeologija” įsipareigojo atlikti požeminių vandens išteklių aprobavimą, nustatyti vandenviečių apsaugos zonas ir suderinti su Lietuvos geologijos tarnyba; 2) Žalgirio ŽŪB aktyviai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančia institucija, operatyviai teikė visą prašomą informaciją ir dokumentus; 3) Žalgirio ŽŪB dar iki Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. sausio 15 d. Patikrinimo akto Nr. (8.25)-PA-95/6-2021 surašymo dienos, pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijas už 2018 m., 2019 m., 2020 m. I, II ketvirčių mokestinius laikotarpius ir sumokėjo apskaičiuotą mokesčio sumą už visą laikotarpį, t. y. 4 744 Eur; 4) Žalgirio ŽŪB niekada anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už netinkamą išgauto požeminio vandens deklaravimą ar mokesčių nesumokėjimą, nesiekė tyčia sąmoningai nuslėpti mokesčius; 5) apskaičiuota padidinta mokesčio suma – 47 382 Eur – yra labai didelė Žalgirio ŽŪB ir turės reikšmingos įtakos tolimesniam bendrovės veiklos vykdymui bei bendrovės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais.
Žalgirio ŽŪB įsitikinimu, Aplinkos apsaugos departamento Sprendimu nustatyta sankcija yra neadekvati pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, sankcijos dydis neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, todėl prašo pritaikytą sankcijos dydį sumažinti, taikant ne 10 kartų, o 2 kartus didesnį mokesčio tarifą.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis Žalgirio ŽŪB privalėjo turėti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (toliau – Leidimas), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) turėjo teikti Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (toliau – Deklaracija) bei mokėti mokesčius už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad 2018-2020 m. I ir II ketvirčių mokestiniu laikotarpiu Žalgirio ŽŪB iš eksploatuojamų gręžinių be Leidimo išgavo 43 619 m³ požeminio vandens, iki patikrinimo pradžios Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė Deklaracijų KIT708 ir nemokėjo mokesčių. Žalgirio ŽŪB, išgaudama ir naudodama požeminio vandens išteklius ūkinei komercinei veiklai be Leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus.
Vertindamas pareiškėjos skunde nurodytas priežastis, dėl kurių Žalgirio ŽŪB iš eksploatuojamų gręžinių be Leidimo išgavo 43 619 m³ požeminio vandens, neteikė Deklaracijų ir nemokėjo mokesčių, Departamentas pažymi, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Įstatymas nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtoją atleisti nuo paskaičiuoto mokesčio ar paskaičiuotą mokestį sumažinti. Įstatymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog Žalgirio ŽŪB požeminio vandens nenaudoja ūkinei veiklai. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Žalgirio ŽŪB įstatuose yra numatyta, jog bendrovės tikslai yra vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno. Žalgirio ŽŪB turi teisę užsiimti bet kokia komercine veikla, kuri nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų. Pagrindinė Žalgirio ŽŪB veiklos kryptis yra augalininkystė ir gyvulininkystė, kurią vykdo daugelį metų. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos veikla truko tam tikrą laikotarpį, t. y. buvo nuolatinio, tęstinio, o ne vienkartinio pobūdžio ir buvo savarankiška. Atsakovo vertinimu, kokiam tikslui iš gręžinių išgaunamas vanduo buvo naudojamas – ar gyvulių girdymui, ar augalų laistymui, ar darbuotojų kitiems poreikiams, reikšmės neturi, nes, jis buvo naudojamas pareiškėjos, vykdančios ūkinę komercinę veiklą, poreikiams tenkinti. Departamento vertinimu, pareiškėjos vykdoma veikla atitinka visus ūkinei komercinei veiklai būdingus požymius.
Atsakovas atsiliepime taip pat pažymi, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, vykdantis ilgametę didelės apimties žemės ūkio veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu, tad turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, taip pat atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys, privalo išmanyti jam privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, įskaitant ir apie teisėtą gamtos išteklių išgavimą, savalaikį deklaracijų teikimą bei mokesčių sumokėjimą valstybei. Gamtos ištekliai yra didelė vertybė ir jie negali būti naudojami bet kaip, o turi būti išgaunami, apskaitomi, deklaruojami bei naudojami tik pagal griežtus valstybės įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus. Pareiškėja privalėjo organizuoti darbą taip, kad prievolės valstybei būtų į vykdytos tinkamai. Įstatymas pareiškėjai nustato pareigą būti atidžiai, rūpintis ir užtikrinti tinkamą požeminio vandens išgavimą, deklaracijų teikimą ir mokesčių sumokėjimą, vykdant savo ūkinę veiklą.
Atsakovo tvirtinimu, Departamento pareigūnai ankstesnių patikrinimų metu nėra tikrinę išgaunamo požeminio vandens mokesčių mokėjimo, dėl ko niekaip anksčiau negalėjo pastebėti ir užkardinti pareiškėjos daromo pažeidimo. Pareiškėjos patikrinimo metu sumokėtas mokestis, minėto vertinimo nekeičia, nes tai nekeičia fakto, kad pareiškėja tam tikrą vandens kiekį išgavo be leidimo, jo nedeklaravo, nemokėjo mokesčių, ir didesnis mokesčio tarifas pritaikytas būtent už tai.
Atsiliepimas
Atsakovo nuomone, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl pritaikytos poveikio priemonės neproporcingumo yra subjektyvaus pobūdžio, siekiant išvengti jos atžvilgiu taikomos sankcijos bei bandant pateisinti nederamą elgesį, ir negali būti priskiriamos prie tam tikrų išimtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotą padidintą mokestį. Pareiškėjos pateikti argumentai, jog apskaičiuota padidinta mokesčio suma – 47 382 Eur yra labai didelė ir turės reikšmingos įtakos tolimesniam pareiškėjos veiklos vykdymui bei pareiškėjos galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad jos turtinė padėtis yra sunki ar kad jai nustatytas mokestis padidintu tarifu būtų nepakeliama finansinė našta ir kad ji yra nepajėgi jo sumokėti, taip pat nepagrįsti. Atsakovas, remdamasis viešai prieinama informacija, teigia, kad pareiškėjos apyvarta 2019 metais siekė 1 000 001–2 000 000 Eur be PVM. Be to, pareiškėja turi teisę prašyti nustatytą sumokėti mokestį išdėstyti dalimis.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad už ankstesnį laikotarpį mokestinis patikrinimas nebuvo atliekamas suėjus mokesčių apskaičiavimo senaties terminams (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis).
Departamento nuomone, priimtas skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėja yra pajėgi sumokėti jai paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį, o pareiškėjos skunde išvardintos aplinkybės, dėl kurių ji prašo sumažinti paskaičiuotą mokestį, nėra tos ypatingos aplinkybės, į kurias atsižvelgus teismas turėtų mažinti už nedeklaruotą požeminio vandens kiekį apskaičiuotą mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. AS-86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” dalies pagrįstumo.
Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atlikęs Pakruojo rajono Žalgirio ŽŪB planinį, mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (požeminis vanduo) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. I, II ketvirčių mokestinius laikotarpius, 2021 m. sausio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (8.25)-PA-95/6-2021 (toliau – Patikrinimo aktas).
Patikrinimo akte nurodyta, kad Žalgirio ŽŪB vykdo mišrią žemės ūkio veiklą, t. y. augalininkystę ir gyvulininkystę. Žalgirio ŽŪB ūkio reikmėms eksploatuoja tris požeminio vandens gręžinius, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (vandenvietės kodas (duomenys neskelbtini), gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaime (vandenvietės kodas (duomenys neskelbtini), gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) kaime (vandenvietės kodas (duomenys neskelbtini), gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) Pakruojo rajone. Patikrinimo akte konstatuota, kad tikrinamuoju mokestiniu laikotarpiu Žalgirio ŽŪB be Leidimo išgavo 43 619 m³ požeminio vandens išteklių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus, Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) 13 punkto, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja iki Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neteikė už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. I, II ketvirčių mokestinius laikotarpius Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708, tai yra nedeklaravo viso per šį mokestinį laikotarpį išgauto vandens kiekio ir tuo pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 4 dalies ir Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pakeitimo tvarkos patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 7 punkto nuostatas.
Patikrinimo aktu, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis bei 8 straipsnio 2 dalimi, Žalgirio ŽŪB apskaičiuotas 47 382 Eur mokestis didesniu tarifu (taikant koeficientą 10) už nedeklaruotą be Leidimo išgautą gamtos išteklių (požeminio vandens) kiekį, kuris yra 43 619 m³.
Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2021 m. vasario 8 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto.
Departamentas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. AS-86 nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotą 47 382 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (Įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (Įstatymo 2 straipsnis).
Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, yra mokesčio objektas. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Žemės gelmių įstatymo (redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d. ) 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymėtina, jog minėtos įstatymo nuostatos mokesčio deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančiai institucijai yra imperatyvios ir ši institucija neturi diskrecijos teisės nuo jų nukrypti.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Žalgirio ŽŪB eksploatuoja tris požeminio vandens gręžinius, esančius (duomenys neskelbtini) kaime (vandenvietės kodas (duomenys neskelbtini), gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaime (vandenvietės kodas (duomenys neskelbtini), gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) kaime (vandenvietės kodas (duomenys neskelbtini), gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal Taisyklių 5 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus ir sudaro žemės gelmių išteklių (išskyrus angliavandenilius) ir ertmių naudojimo sutartis (toliau – sutartis) su fiziniais ar juridiniais asmenimis ar šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis. Pagal Taisyklių 13 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 m³ požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas.
Kaip matyti iš Patikrinimo akto, Žalgirio ŽŪB vykdo mišrią žemės ūkio veiklą, t. y. augalininkystę ir gyvulininkystę ir šiai veiklai vykdyti eksploatuoja tris požeminio vandens gręžinius. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, pareiškėja nepateikė, o kaip matyti iš skundo turinio, ją ir pripažįsta. Pareiškėjai priklausančių požeminio vandens gręžinių eksploatavimas, išgaunant iš šių gręžinių vandenį Žalgirio ŽŪB reikmėms, ir patvirtina, kad pareiškėja paimtą vandenį naudojo ūkinei komercinei veiklai.
Pareiškėja pripažįsta, kad Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius tikrinamuoju laikotarpiu ji neturėjo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. I ketvirtį ir 2019 m. II ketvirtį, pareiškėja vedė požeminio vandens gavybos apskaitą ir Lietuvos geologijos tarnybai kasmet teikė Požeminio vandens gavybos metines ataskaitas 1-PV.
Kaip matyti iš Įstatymo 7 straipsnio, nustatančio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką, 2 dalies nuostatų, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai mokestinio laikotarpio (atitinkamų metų) deklaracijoje apskaičiuoja taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi, šios deklaracijos tikslas yra ne tik pačios deklaracijos pateikimas, o mokesčio už atitinkamus kalendorinius metus apskaičiavimas deklaracijoje ir šio mokesčio sumokėjimas.
Pareiškėja pripažįsta ir tai, jog ji tikrinamuoju laikotarpiu Deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė ir mokesčio už išgautus gamtos išteklius nemokėjo.
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius administruojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymą (MAĮ 13 straipsnio punktas). Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymus. Ar šio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo MAĮ nuostatos netaikomos. Minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai (MAĮ 16 straipsnio 2 dalis).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu mokesčio įstatymo pagrindu tenka mokesčio mokėtojui, nagrinėjamu atveju pareiškėjai. Vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (MAĮ 66 straipsnio 1 dalis).
Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Byloje ginčo, jog Žalgirio ŽŪB turėjo prievolę mokėti mokestį, nėra. Būtent mokesčio mokėtojui pagal Įstatymo nuostatas yra nustatyta pareiga ne tik laiku sumokėti mokestį, bet ir mokesčių administratoriui pateikti mokesčio deklaraciją, kurioje turi būti nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojo apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys (MAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Todėl, ta aplinkybė, kad pareiškėja teikė Deklaracijas Lietuvos geologijos tarnybai, nesudaro pagrindo pareiškėjos atžvilgiu netaikyti Įstatymo 6 straipsnio nuostatų.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog nei Lietuvos geologijos tarnyba, nei Departamentas nėra mokesčio mokėtojai Įstatymo prasme ir pareigos teikti persiųsti ar teikti kitokios formos deklaracijas apie apskaičiuotus mokesčius už pareiškėjos išgautus gamtos išteklius Valstybinei mokesčių inspekcijai, neturėjo ir neturi.
Kaip minėta, remiantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ši įstatymo nuostata imperatyvi ir nenumato galimybės Departamentui apskaičiuojant mokestį atsižvelgti į mokesčių mokėtojo kaltės formą ir taikyti kitokį, t. y. mažesnį, koeficientą negu 10.
Įvertinus Patikrinimo akte nurodytus faktinius duomenis apie apskaičiuotas mokesčio didesniu tarifu sumas, kurios apskaičiuotos remiantis pareiškėjos vestos požeminio vandens gavybos apskaitos duomenimis, daroma išvada, kad Departamento atlikti apskaičiavimai atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja skunde mokesčio didesniu tarifu aritmetinio apskaičiavimo teisingumo neginčija.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie išgautus gamtos išteklių kiekius ir už juos apskaičiuotą mokestį didesniu tarifu, t. y. 47 382 Eur suma.
Departamentas, veikdamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį taikyti didesnį mokesčio tarifą.
Pareiškėja Patikrinimo akte nurodytą teisės pažeidimą, t. y., kad per Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bei, kad gamtos išteklius išgavo be Leidimo, pripažįsta, tačiau taip pat nurodo, kad už šį pažeidimą pritaikyta sankcija – mokesčio tarifo dydis padidintas 10 kartų, nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog Įstatymas apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nei numatyta, o pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį mažina, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimuose yra išaiškinęs, kad teisės aktui nenustačius teisės vertinti sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui, laikytina, kad tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir nepagrįstai suvaržo teismo teisę priimti teisingą sprendimą, tai pažymi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-2368/2011).
Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz. LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Pareiškėjos įvardijamos aplinkybės – Požeminio vandens gavybos metinių ataskaitų 1-PV teikimas Lietuvos geologijos tarnybai, požeminio vandens gavybos apskaitos, kurios pagrindu ir buvo nustatytas išgautas vandens kiekis per Patikrinimo akte nurodytą mokestinį laikotarpį, vedimas, teismo vertinimu, yra pakankamai ypatingos, į kurias atsižvelgiant galėtų būti mažinamas Įstatymo nustatytas mokestis už nedeklaruotus 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. I ketvirtį ir 2020 m. II ketvirtį naudotus požeminio vandens išteklius. Byloje duomenų, kad pareiškėja turėjo tikslą nuslėpti naudojamus gėlo požeminio vandens išteklius ir tokiu būdu turėti mokestinės naudos, nėra. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Įstatyme numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka minėtą mokestį už nedeklaruotų sunaudotų požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuoti, taikant koeficientą 5.
Taikyti dar mažesnį koeficientą, teismo vertinimu, nėra pagrindo. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja vykdo ūkinę komercinę veiklą, nors pareiškėja ir vedė išgautų gamtos išteklių apskaitą mokestiniu laikotarpiu, tačiau tikrinamuoju laikotarpiu Įstatyme nustatytos pareigos mokėti mokestį laiku nevykdė. Teismas pripažįsta, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja turėjo tikslą nuslėpti naudojamus gėlo požeminio vandens išteklius, tačiau pareiškėja, laiku nemokėdama nustatyto dydžio mokesčių, turėjo mokestinės naudos, o valstybės biudžetas laiku negavo pajamų.
Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 6 d. Patikrinimo akto Nr. 155201518/109 ir 2017 m. Patikrinimo akto Nr. 1592740 Žalgirio ŽŪB Patikrinimo aktuose nurodytais laikotarpiais dirbo 63 darbuotojai, buvo eksploatuojamos (duomenys neskelbtini) variklinės transporto priemonės, turimos žemės ūkio naudmenos sudarė (duomenys neskelbtini) ha, auginami (duomenys neskelbtini) gyvuliai. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Žalgirio ŽŪB turi įsiskolinimų valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams, darbuotojams ar kitiems asmenims, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Žalgirio ŽŪB už nedeklaruotų sunaudotų požeminio vandens išteklių kiekį apskaičiuota, taikant koeficientą 5, suma būtų proporcinga ir adekvati jos padarytam pažeidimui. Duomenų, kad 23 697 Eur suma Žalgirio ŽŪB būtų nepakeliama našta finansiniu požiūriu ir esmingai neigiamai atsilieptų jos vykdomai ūkinei veiklai, nėra.
Dėl išdėstytų aplinkybių Departamento 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr.AS-86 dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas 47 382 Eur mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, keistina, sumažinant mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. I ketvirčio ir 2020 m. II ketvirčio mokestinius laikotarpius iki 23 697 Eur, taikant koeficientą 5.
Pareiškėja skunde nurodė ir kitus argumentus, kurių pagrindu prašo pakeisti ginčijamą Sprendimą, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Pakruojo rajono „Žalgirio“ žemės ūkio bendrovės skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 4 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-86 dalį, kuria pareiškėjai Pakruojo rajono „Žalgirio“ žemės ūkio bendrovei patvirtintas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. I ketvirčio ir 2020 m. II ketvirčio mokestinius laikotarpius padidintu tarifu – 47 382 (keturiasdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt du) eurai, pakeisti, sumažinant mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. I ketvirčio ir 2020 m. II ketvirčio mokestinius laikotarpius iki 23 697 (dvidešimt trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt septynių) eurų.
Kitą pareiškėjos Pakruojo rajono „Žalgirio“ žemės ūkio bendrovės skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.