- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- e2-639-613/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09048-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- R. V., E. M.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- R. P.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei, atsakovei R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovėms E. M. ir R. V., tretysis asmuo R. P., dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui atsakovėms E. M. ir R. V., dėl 866 Lt turtinės žalos lygiomis dalimis (po 433 Lt) atlyginimo. Nurodo, kad 2011-10-05 vandeniu užpiltos ir sugadintos kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų lubos, grindys ir sienos. Įvykio metu kirpyklos patalpos Nr. 39 ieškovės buvo apdraustos Verslo turto draudimu. Ieškovės atsakovas pranešime-apskaičiavime apraše įvykį ir išsiaiškino, kad užpildymo židinys yra viršuje esančiame bute Nr. 43. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Remiantis CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Ieškovas nurodo, kad žalos atlyginimas šioje situacijoje turėtų būti taikomas, nes atitinka CK 2.266 straipsnio nuostatas, t.y. atsakovės būdamos Nr. 43 buto savininkės jį valdė, ieškovės draudėjai atsirado žala ir žala susijusi su atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto trūkumu. Butas lygiomis dalimis, po ½ priklauso atsakovėms E. M. ir R. V., todėl atsižvelgiant į šią nuostatą, ieškovas prašo teismo, priteisti iš atsakovių po 433 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė, R. V., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Aiškina, kad į patalpas esančias (duomenys neskelbtini), savininko žmona D. P. pirmą kartą į butą atvyko praėjus penkioms dienoms po įvykio. Apie tariamą įvykį atsakovė sužinojo ne iš ieškovo, o iš DNSB „Žardininkai“ namo pirmininkės. Ieškovo atstovas į butą nebuvo atvykęs apžiūrai, todėl atsakovės manymu nepagrįstai nustatė žalos židinio vietą. Nurodo, kad civilinės atsakomybės sąlygos turi būti įrodytos, ieškovui nepateikus tinkamų įrodymų, kad žala padaryta dėl statinių savininkų kaltės.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas T. D. nurodė, visas įvykio aplinkybes grindžia įrodymais pateiktais kartu su ieškiniu, t.y. turto sunaikinimo aktu. Aktą sudarė ekspertas S. S., kuris apžiūrėjęs butą nustatė, kad buto apliejimo židiniu yra atsakovėms priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškinio dydį nustato pagal pateiktą sąmatą-apskaičiavimą, vertinant turto nuostolius. Nurodo, kad remiantis civilinio kodekso 6.263 straipsniu, kuriame nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovo manymu, atsakovės netinkamai prižiūrėjo joms priklausančias patalpas, todėl jos, kaip atsakingi asmenys turi atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Remiantis išdėstytomis aplinkybės, prašo ieškovo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė, R. V., teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Aiškina, kad ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, žalos atsiradimo židinį. Pažymi, kad įvykio metu, ieškovo atstovas, ekspertas, S. S. nebuvo atvykęs į atsakovėms priklausantį butą, todėl nepagrįstai nustatė žalos atsiradimo židinį. Pabrėžia, kad išorinės namo sienos įtrūkusios, todėl galimai, vanduo pateko iš išorės, per plyšius esančius namo sienose. Tvirtina, kad pateiktas turto sunaikinimo aktas nėra pakankamas pagrindas manyti, kad buto užliejimo židinys yra būtent jai priklausantis butas.
Liudytojas, S. S., teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ekspertas, dirbantis AB „Lietuvos draudimas“ fiksuojantis draudimo įvykius. Jis atliko apžiūrą po įvykio. Aiškina, kad gavus pranešimą apie įvykį, atvyko į įvykio vietą, surašė turto sunaikinimo aktą, foto nuotraukomis užfiksavo įvykio vietą, surinktą informaciją perdavė žalos vertinimui. Nustatė, kad įvykis draudiminis, nes užlietos lubos rodo, kad užlieto buto židinys yra atsakovėms priklausantis butas. Remiantis principu, kad „vanduo bėga iš viršaus“, todėl nagrinėjamu atveju, atsakovėms priklausantis butas yra židinys dėl užlieto buto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas 2010-10-12 su R. P. sudarė Verslo turto draudimo sutartį, kuriuo buvo išduotas draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šia draudimo sutartimi buvo apdraustas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovas gavo pranešimą, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu 2011-10-05 buto lubos ir sienos buvo užlietos. Remiantis turto sugadinimo aktu, užpylimo židinys yra viršuje esančiame bute, Nr. 43, priklausantis atsakovėms E. M. ir R. V.. Atlikęs žalos administravimo veiksmus ieškovas draudėjui R. P. išmokėjo 866 Lt draudimo išmoką apgadintų lubų ir sienų remonto išlaidoms atlyginti. Ieškovas remiasi LR CK 6.1015 str.1d. ir CK 6.266 str.1d. jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl kitokių jų trūkumų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. l d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. l d. numatytos aplinkybės (nenugalimos jėgos aplinkybės arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl buto užliejimo vandeniu, atlyginimo atsakovių veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovių buto ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovių butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismo įsitikinimui nepasiekus nurodyto laipsnio, įrodinėjama aplinkybė laikoma neįrodyta. Neįrodžius ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.
Atsakovei priklausantis butas po įvykio nebuvo apžiūrėtas, duomenų, kad ieškovas ėmėsi kokių nors veiksmų apžiūrėti butą ir nustatyti užliejimo šaltinį, o atsakovė vengė ar trukdė tai padaryti, nepateikta, taip pat nebuvo tirta užpylimo galimybė iš kitų butų ar kitų šaltinių. Ieškovas atsakovės kaltę grindžia prielaidomis, manant, kad vanduo į apdraustą butą galėjo patekti iš viršutinio buto. 2011-10-07 turto sugadinimo akte nurodyta, remiantis užlieto buto savininkės žodiniais paaiškinimais, butą užliejo vanduo tekantis iš viršaus. Aktą surašęs ekspertas nurodė, kad į atsakovių butą bandė patekti, bet nepavykus, surinktą medžiagą apie įvykį perdavė žalos dydžiui nustatyti. Todėl, teismo manymu, aplinkybė, jog užpylimas įvyko būtent iš atsakovių buto, šiuo atveju nėra akivaizdi ir aiški, o ieškovas neįrodė konkretaus atsakovių nerūpestingumo ar aplaidaus naudojimosi turtu, nepateikė patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog 2011-10-05 atsakovei priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir užliejimo žymės yra būtent šio įvykio pasekmės. Remiantis liudytojo parodymais, draudiminio įvykio metu, ekspertas išnaudoja visas galimybes nustatyti užpylimo židinį. S. S. nurodė, kad užpylimo židinį nustatė remiantis bendromis prielaidomis ir asmenine darbų praktika. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad negalintis nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė neteikė kvitų dėl atstovavimo išlaidų, nesant įrodymų, kad būtų patyręs išlaidas, išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.