Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. gynėjo advokato Mindaugo Repšo skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-17 nutarties, kuria nutarta pripažinti Danijos Karalystės Hjørring apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendį, kuriuo M. S. nuteistas 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. Danijos Karalystės Hjørring apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendžiu Nr. DOPE-435/2018 nuteistas už vieną automobilio vagystę, aštuonias vagystes įsibraunant į patalpas ir pagrobiant didelės vertės svetimą turtą kartu su bendrai veikiančiais asmenimis, vieną vagystę iš saugyklos (automobilio), vieną nedidelės vertės svetimo turto vagystę, tai yra Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 293a straipsnį, 276 straipsnį (11 veikų). Be to, M. S. minėtu nuosprendžiu nuteistas už Užsienio piliečių įstatymo 59b straipsnio reikalavimo pažeidimą. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 9 mėnesių (638 dienos) laisvės atėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017-11-01 iki 2018-02-20 (112 dienų). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2018-02-21. Be to, šiuo nuosprendžiu nuspręsta M. S. deportuoti iš Danijos su draudimu atvykti 12 metų, draudimo atvykti terminas skaičiuojamas nuo pirmos ateinančio mėnesio dienos po išvykimo ar išsiuntimo.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-05-17 nutartimi nutarė pripažinti Danijos Karalystės Hjørring apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendį Nr. DOPE-435/2018 ir jį vykdyti, nuteistajam paskirtas bausmes suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis.Apeliaciniu skundu nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Mindaugas Repšas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-05-17 nutartį, kuria nutarta pripažinti Danijos Karalystės Hjørring apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendį Nr. DOPE-435/2018 ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis M. S. Danijos Karalystės įkalinimo įstaigoje yra praleidęs 7 mėnesius, visą šį laiką M. S. buvo taikomos auklėjamojo poveikio priemonės, nuteistasis dirbo, siekdamas įgyti profesinių įgūdžių, mokėsi, aktyviai dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos programose, administracijos jau ne kartą buvo skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą programose, yra motyvuotas keistis, negrįžti į nusikalstamų veikų darymą. Atlikdamas bausmę Danijos Karalystės įkalinimo įstaigoje nuteistasis laiškais ir telefoniniais skambučiais aktyviai bendrauja su savo artimaisiais, esančiais Lietuvoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog tik kalėdamas Lietuvoje nuteistasis išlaikys socialinius ryšius su šeima ir taip jam bus lengviau reabilituotis. Atlikdamas nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikaltimo padarymą Danijoje nuteistasis jau priprato prie bausmės atlikimo sąlygų, įkalinimo vietoje jaučiasi saugus, nes įkalinimo ir reabilitavimo sąlygos pakankamai geros, kad būtų užtikrintas jo asmeninis saugumas ir bausmės tikslai. Nuteistasis su jam paskirtu įkalinimo vietos specialistu yra aptaręs nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimą pagal Danijos Karalystės įstatymus. Nuteistojo perkėlimas bausmės atlikimui į Lietuvą gali turėti ypač neigiamų pasekmių nuteistojo socialinės reabilitacijos procesui. Iš masinės informacijos priemonių nuteistasis žino apie probleminę Lietuvos įkalinimo vietų padėtį, įkalinimo vietose esančias antisanitarines sąlygas, nusikalstamumo lygį, kastų sistemą. Nuteistajam yra žinoma apie tai, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose kalintys asmenys labai nepalankiai vertina nuteistuosius, kurie tolimesniam bausmės atlikimui yra parvežti iš užsienio įkalinimo įstaigų, todėl pagrįstai baiminasi dėl to, kad parvežus į Lietuvą, su juo Lietuvoje kalintys asmenys gali bandyti susidoroti. Akivaizdu, jog nuteistąjį tolimesniam bausmės atlikimui parvežus į Lietuvą, jo kalinimo sąlygos nepagrįstai ne dėl paties nuteistojo kaltės būtų pablogintos.Skundas atmestinas.Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką ir 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų visetas, t. y. 1) M. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 35), nuteistasis šios aplinkybės neginčija; 2) M. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 35), nuteistasis šios aplinkybės neginčija; 3) nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Danijos Karalystės Hjørring apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės M. S. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Be to, pažymėtina, jog nuteistajam M. S. Danijos Karalystės Hjørring apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendžiu yra uždrausta 12 metų atvykti į Danijos Karalystę, terminą skaičiuojant nuo pirmos ateinančios mėnesio dienos po nuteistojo išvykimo ar išsiuntimo.Pažymėtina, jog skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistajam laisvės atlikimo Danijos Karalystės įkalinimo įstaigoje buvo taikomos auklėjamojo poveikio priemonės, nuteistasis dirbo bei mokėsi, dalyvavo elgesio korekcijos programose bei buvo skatintas, nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti bei vykdyti Lietuvos Respublikoje Danijos Karalystės Hjørring apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendį. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnis nuteistiesiems, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, be kitų, taip pat numato šias pataisos priemones: nuteistųjų darbą, socialinę reabilitaciją, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis), be to, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla (BVK 126 straipsnio 1 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis (BVK 1371 straipsnio 1 dalis). Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (BVK 1371 straipsnio 2 dalis). Už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos paskatinimo priemonės (BVK 140 straipsnio 1 dalis). Pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę (BVK 148 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BVK nuostatomis, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje taip pat turi galimybę dirbti, užsiimti individualia veikla, mokytis, būti skatinamas, todėl skunde išdėstyti argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant nuosprendžio pripažinimo klausimą, nes, kaip minėta, analogiškas sąlygas nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, garantuoja ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, todėl aplinkybės, kad nuteistajam Danijos Karalystės įkalinimo įstaigoje buvo taikomos auklėjamojo poveikio priemonės, nuteistasis dirbo, siekdamas įgyti profesinių įgūdžių mokėsi, aktyviai dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos programose, administracijos jau ne kartą buvo skatintas už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą programose, nėra pagrindas nepripažinti Danijos Karalystės Hjørring apylinkės teismo 2018-02-21 nuosprendžio.Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog atlikdamas bausmę Danijos Karalystės įkalinimo įstaigoje nuteistasis laiškais ir telefoniniais skambučiais aktyviai bendrauja su savo artimaisiais, esančiais Lietuvoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog tik kalėdamas Lietuvoje nuteistasis išlaikys socialinius ryšius su šeima ir taip jam bus lengviau reabilituotis. Sutiktina, jog nuteistasis, atlikdamas laivės atėmimo bausmę Danijos Karalystės įkalinimo įstaigoje, turi galimybę su artimaisiais bendrauti laiškais ir telefonu, tačiau pažymėtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje turėtų galimybę su artimaisiais bendrauti ne tik laiškais ir telefonu, tačiau, vadovaujantis BVK 94 straipsnio 1 dalimis, jam taip pat leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų – ir ilgalaikiai – iki vienos paros, be to, BVK taip numato tokias nuteistųjų teises kaip trumpalaikė išvyka į namus (BVK 104 straipsnis), teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų (BVK 105 straipsnis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tik kalėdamas Lietuvoje nuteistasis išlaikys socialinius ryšius su šeima ir taip jam bus lengviau reabilituotis.Skunde dėstomi argumentai, susiję su nuteistojo masinės informacijos priemonių suformuota subjektyvia nuomone apie Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigas, yra deklaratyvūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti, todėl atmestini kaip neįrodyti. Be to, apygardos teismas taip pat neturi jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių skundo argumentą, jog Lietuvos įkalinimo įstaigose kalintys asmenys labai nepalankiai vertina nuteistuosius, kurie tolimesniam bausmės atlikimui yra parvežti iš užsienio įkalinimo įstaigų bei neva Lietuvoje kalinčių asmenų bandymu su tokiais asmenimis susidoroti. Atsižvelgiant į tai, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, nesutiktina su skundo motyvu, jog nuteistąjį tolimesniam bausmės atlikimui parvežus į Lietuvą, jo kalinimo sąlygos nepagrįstai ne dėl paties nuteistojo kaltės būtų pablogintos.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo M. S. advokato Mindaugo Repšo skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmetamas.