Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-548-1060/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
1-548-1060/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53674-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
P. J.
Nukentėjusysis
O. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-548-1060/2002Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53674-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.2.14.1.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant E. J.,dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,kaltinamajam P. J.,nukentėjusiosios O. K. įgaliotam atstovui E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1968 (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019 m. gruodžio 11 d. įtrauktas į probacijos registrą, bausmė neatlikta;

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

P. J. pagrobė svetimą turtą, o būtent 2019 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) 345 kvartalo sklype Nr. 28, nuosavybės teise priklausančiame O. K., neteisėtai iškirto ir pagrobė 30 žalių juodalksnių medžių, kurių bendras tūris 17,93 m³ ir 2 sausus juodalksnių medžius, kurių bendras tūris 0,971 m³, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. K. 1 122,82 Eur turtinę žalą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

K. P. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino ir parodė, kad 2019 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, dieną, (duomenys neskelbtini), kaimyno sklype išpjovė medžius ir išvežė su draugo traktoriumi. Rado skelbimą kas superka malkas ir pardavė. Toje vietoje kur pjovė medžius buvo sausa, todėl ir pjovė. Aplink yra upeliai ir šaltiniai. Pjovė, kadangi norėjo parduoti ir užsidirbti pinigų. Žinojo, kad tai svetimas turtas. Daugiausiai kirto vienas. Nepasakys tiksliai kiek medžių iškirto, bet daugiau nei 10. Kertant mišką atvažiuodavo padėti sūnus. Sūnus nežinojo kieno miškas, jam tai buvo neįdomu. Pjovė medžius pjūklu „Husqvarna“. Išpjaudavo tiek, kad sugebėčiau iškart išvežti. Pjovė 2 – 3 dienas, po neilgą laiko tarpą. Pasielgė negražiai, nemandagiai, įžūliai. Kritiškai vertina savo poelgį. Galvojo, kad išpjaus, parduos ir bus pinigų. Su ieškiniais yra susipažinęs. Su pareikštais nukentėjusios O. K. 1 122,88 Eur ir Valstybinės miškų tarnybos 2 151,60 Eur civiliniais ieškiniais sutinka, nurodytų sumų neginčija. Daugiau miško nekirs. Tai yra antras kartas kai yra teisiamas už miško kirtimą. Vieta, kur kirto yra apie 200,00 metrų nuo namų. Vežė ir su arkliu, ir su draugo traktoriumi. Vežimas yra jo, o traktorius draugo. Žalą stengsis atlyginti kuo greičiau. Šiuo metu nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiosios O. K. įgaliotas atstovas E. K. parodė, kad jo mamai priklausantis miškas yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 13 d. atvykęs pagal raštą į nurodytą vietą pastebėjo, kad iš motinai priklausančio miško yra pavogta įvairaus diametro žalio juodalksnio ir 2 medžiai sauso juodalksnio. P. M. ūkio priežiūros skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pavogta 30 vienetų žalio juodalksnio, tūris 17,93 kubiniai metrai ir 2 vienetai sauso juodalksnio, tūris 0,971 kubinio metro. Paskutinį kartą miške buvo 2018 m. vasarą. Kas galėjo išpjauti ir pavogti medžius jis pasakyti negali, kuriuo konkrečiai laiku galėjo būti pavogti medžiai taip pat pasakyti negali. Paskambinus į nurodytos tarnybos miškų inžinieriui K. L. šis nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą apskaičiuos kaip gaus iš policijos raštą, taip pat bus apskaičiuota žala gamtai, todėl jis negali nurodyti turtinės žalos. Liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad jo mama O. K. yra ligota, mažai vaikšto ir tai tik su pagalba kito žmogaus. Į policijos komisariatą ir į teismą ji negalėtų atvykti dėl savo senatvės ir sveikatos būklės. 2020 m. sausio 29 d. jam mama O. K. notariškai parašė įgaliojimą, kuriuo jam suteikta teisė tvarkyti visą jos nekilnojamą turtą ir ją atstovauti teisėsaugos įstaigose ir kitose įstaigose. Jo mamai vagyste padaryta žala neatlyginta, dėl to ji reiškia civilinį ieškinį 1 122,82 Eur žalai atlyginti (b. l. 5, 64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. J. parodė, kad P. J. yra jo tėvas. P. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), esančiame vienkiemyje. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) ir kartais tėvą aplanko. 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio mėnesio pradžioje (tikslios datos jis neprisimena), buvo atvykęs pas tėvą į namus. Atvykus tėvas P. J. paprašė patalkinti, kadangi gavo leidimą išsipjauti medžių šalia namų esančiame miške. Iš ko gavo leidimą nepasakė, o jis pat ir neklausė. Kadangi tuo metu buvo atvykęs visai dienai, jis sutiko padėti. To pasėkoje jis su P. J. nuvažiavo su kaimynui K. S. priklausančiu traktoriumi ir arkliniu vežimu į miško masyvą, esantį už tėvo namo. Važiavo apie 400 m. nuo gyvenamojo namo. Miško masyve tėvas P. J. su benzininiu pjūklu išpjovė stačius juodalksnius ir juos supjaustė į kalades. Tuomet jis supjaustytas kalades sumetė į arklinį vežimą, pritvirtintą prie traktoriaus. Kiek P. J. nupjovė stačių medžių jis neskaičiavo ir neprisimena. Miško masyve praleido visą dieną. Iš miško masyvo išvežė tris vežimus prikrautus kaladžių ir išpylė ant pievos šalia miško masyvo. Kam priklausė benzininis pjūklas jis nežino. Taip pat jis nežino kas buvo padaryta su minėtomis kaladėmis, kadangi vakare išvyko namo į (duomenys neskelbtini) miestą ir iki šiol pas tėvą P. J. nesilankė ir nebendravo (b. l. 86 – 87).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. J. parodė sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jo tėvas P. J. su šeima. Mišką, kuriame jis 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn., tiksliai kurią dieną pasakyti negali, kartu su tėvu P. J. pjūklu išpjovė stačius juodalksnius ir juos supjaustė kaladėmis. Nupjautų medžių kelmus. Miške esančias vėžias traktoriaus ir vežimo, kuriuo išvežė kalades. Vietą prie miško, kur iškrovė kalades iš vežimo ir sudėjo jas. Vežimą, su kuriuo jis su tėvu vežė kalades (b. l. 89-95).

Ikiteisminio tyrimo metu P. L. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). G. P. (duomenys neskelbtini) maždaug apie 400 metrų atstumu gyvena P. J.. Pažįsta nuo seniau, jo tėvai su juo bendraudavo. Kadangi jis buvo skolingas P. J. pinigų, pasisiūlė už dalį pinigų atidirbti. J. P. pasakė, kad reikės padėti pakrauti iš priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), į priekabą malkų. Jis sutiko, nes žinojo, kad ten kažkur yra miškas. Tikslių valdos ribų jis nežinojo. Kad reikės krauti nelegaliai nupjautą medieną jis nežinojo, visą laiką galvojo, kad mediena priklauso P. J.. Nuvykus į mišką, kuris yra apie 300 metrų nuo P. J. sodybos, nuo kalniuko, ten buvo atliekami medžių kirtimo darbai. Juodalksnių medžius nuo kelmo pjovė P. J. sūnus J. Nupjautus medžius skersuodavo, o jis supjautas kalades krovė į savadarbę traktoriaus tempiamą priekabą. Priekaba buvo panašaus tipo kaip arklinis vežimas tik didesnė. Jokių valstybinių ženklų ant jos nematė. P. J. vairavo mėlynos spalvos traktorių T-40, kurio valstybinių numerių ženklų neįsidėmėjo. Žino, kad minėtas traktorius priklauso netoli jo (duomenys neskelbtini) gyvenantiems S., vyro vardas K.. Minėtą traktorių K. dažnai duodavo P. naudotis. P. net laikydavo jį savo namuose. Tą dieną jis prikrovė ar keturis ar penkis vežimus juodalksnio kaladžių, kurias P. išvežė su traktoriumi iš miško ir išpylė netoli savo sodybos. Sakė, kad minėtas kalades parduos medienos supirkėjams. Iš kalbos suprato, kad iš minėto miško Petras malkas veža ne pirmą kartą. Kur tiksliai buvo išvežta mediena ir kas nupirko jis nežino (b. l. 97 – 98).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. S. parodė, kad nuo 2018 m. jis pažįsta P. J.. P. J. nuo jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) gyvena apie 2 km. Pas jį pirmą kartą P. J. atėjo 2018 m. prieš Kalėdas. P. prašė, kad paskolintų traktorių. Jis paskolino P. traktorių. P. už traktoriaus naudojimą jam dirbo žemę. Taip pat jam yra netiesiogiai siūlęs malkų. Jis pas P. neklausė ar turi miško. Negali pasakyti kokius darbus namuose P. dirbo su jo traktoriumi. 2019 m. gruodžio mėnesį P. grąžino jam traktorių, nes sakė, kad turi kažkokių nemalonumų su policija. Traktoriaus buvo apgadinta kabina, variklio dangtis. Klausė pas P., kodėl toks traktorius, tai sakė, kad kažkur lyg virto ar buvo užklimpęs. Yra girdėjęs iš žmonių, kad P. vis iš miško vagia medžius. P. nėra sakęs, kad naudoja jo traktorių medžiams vežti (b. l. 101 – 102).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas K. S. tyrėjams pateikė apžiūrai savo traktorių (b. l. 103 – 105).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad traktoriaus „Lipecko TG (LTZ) (T-40)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra mėlynos spalvos. Traktorius yra su kabina. Kabinos visi šonai yra stikliniai. Stogas kabinos taip pat stiklinis. Apžiūrint jį išoriškai nėra tvarkingas. Traktoriaus priekio – variklio dangčio metalinė detalė atsikabinusi. Po apžiūros traktorius pakvitavimu grąžintas K. S. (b. l. 106 – 110).

Įtariamojo P. J. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis P. J. parodė mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis 2019 m., lapkričio mėn., nupjovė 32 juodalksnius, juos pagrobė ir juos supjovęs kaladėmis pardavė. Savo sodybos kieme vežimą, kurį buvo prisikabinęs prie traktoriaus ir su kuriuo iš miško išvežė supjautas juodalksnio kalades. Vietą, pro kur jis įvažiavo į mišką. Vietą miške, kur jis nupjovė 32 juodalksnius su benzininiu pjūklu. Vietą, kur sudėjo pagrobtų juodalksnių kalades ir iš kur po to jas pardavė (b. l. 148 – 152).

2019 m. gruodžio 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad E. K. kreipėsi į policiją dėl jo motinai O. K. priklausančio miško pagrobtų juodalksnio medžių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 4 – 6, 9 – 17).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nuo sklypo Nr. 2 einant pieva link šiaurės vakarų pusės, apie 160 m., miško teritorija. Miško teritorijos šiaurės vakarų pusėje, dvejose vietose matosi provėžuotas įvažiavimas – išvažiavimas į miško teritoriją. Pirmų provėžų plotis tarp ašių yra 1 m, antrų provėžų plotis tarp ašių yra 1,10 m. Įėjus į miško teritoriją (koordinatės 54.574803; 24.449595) matosi nupjautų medžių kelmai. Kelmai išmatuoti, jie yra įvairaus skersmens. Aplink kelmus matosi pjuvenos, kurios yra rausvos spalvos, būdingos nupjauto juodalksnio pjuvenų spalvai. Išėjus iš miško teritorijos ir einant pievoje traktoriaus provėžomis, jos veda link pietvakarių pusės, iki lauko keliuko, po to provėžos dingsta. Lauko keliuko danga – smėlis, kuris apžiūros metu yra drėgnas, išvažinėtas transporto priemonių. Link šiaurės pusės keliukas veda į (duomenys neskelbtini). Link pietų pusės keliukas veda link (duomenys neskelbtini) (b. l. 19 – 42).

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Prienų regiono padalinio rašte nurodyta, kad O. K. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), nupjautų 30 žalių juodalksnių ir 2 sausų juodalksnių vertės paskaičiuotos pagal galiojančias Nenukirsto valstybinio miško kainas ir 2020 m. vasario mėn. vidutines medienos pardavimo kainas. Medienos vertė 1 122,82 Eur (b. l. 52 – 55).

2020-01-29 įgaliojimas, kad nukentėjusioji O. K. įgalioja procese ją atstovauti sūnų E. K. (b. l. 62).

2019 m. gruodžio 3 d.0 Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus rašte O. K. nurodyta, kad pareigūnai reido metu užfiksavo, jog nustatyti neteisėti miško kirtimo požymiai, padarant žalą aplinkai (b. l. 63).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai P. J. dėl svetimo turto pagrobimo, t. y. dėl nuosavybės teise priklausančiame O. K. sklype, neteisėto žalių juodalksnių medžių iškirtimo ir pardavimo, pasitvirtino. Savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajai O. K. padarė 1 122,82 Eur turtinę žalą. K. P. J. nurodė, kad 2019 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, dieną, (duomenys neskelbtini), kaimyno sklype išpjovė medžius ir išvežė su draugo traktoriumi. Rado skelbimą kas superka malkas ir pardavė. Pjovė, kadangi norėjo parduoti ir užsidirbti pinigų. Žinojo, kad tai svetimas turtas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai J. J. ir P. L., patvirtino, kad 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn. P. J. prašymu padėjo jam iškirsti medžius miške, esančiame netoli jo namų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Tai, jog P. J. 2019 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame O. K. sklype neteisėtai iškirto ir pagrobė 30 žalių juodalksnių medžių ir 2 sausus juodalksnių medžius, be kaltinamojo prisipažinimo ir liudytojų J. J. ir P. L. parodymų, patvirtino kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai K. S., nuketėjusiosios O. K. įgaliotas atstovas E. K., taip pat kiti ištirti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo ir liudytojų parodymus.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Remiantis ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, jo paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios įgalioto atstovo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad P. J., 2019 m. lapkričio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) girininkijos 345 kvartalo sklype Nr. 28, nuosavybės teise priklausančiame O. K., neteisėtai iškirto ir pagrobė 30 žalių juodalksnių medžių, kurių bendras tūris 17,93 m³ ir 2 sausus juodalksnių medžius, kurių bendras tūris 0,971 m³, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. K. 1 122,82 Eur turtinę žalą.

Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo P. J. veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai kerta jam nepriklausančiame miške medžius ir dėl to daro materialinę žalą turto savininkams bei norėjo taip elgtis.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo P. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio1 dalį kaip svetimo turto grobimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Prokuroras kaltinamajam P. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 traipsnio 1 dalyje, siūlo skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę bausmes subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai O. K. padarytą žalą. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką, t. y. 1 parą ir pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmės dalį. Civilinius ieškinius prašė tenkinti.

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo P. J. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad P. J. teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu (b. l. 114 – 118,), baustas administracine tvarka (b. l. 124 – 125), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas ( b. l. 129), bedarbis (b. l.126). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 127). Jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 130). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė P. J. gyvenime, greičiau dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad P. J. teisiamas jau trečią kartą (anksčiau teistas už svetimo turto grobimą), naują nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, daroma išvada, kad jis kad teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų veiksmų nepadarė, ankstesnės paskirtos bausmės tikslų nepasiekė ir kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Paskyrus bausmę, ji bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, sudedant iš dalies bausmes, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis registruojasi Užimtumo tarnyboje ieškodamas darbo, nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimus, dėl to gailisi, civilinius ieškinius pripažino, kas atskleidžia nuteistojo kritišką požiūrį į savo netinkamą elgesį, daroma išvada, kad kaltinamasis turi realias galimybes susitvarkyti gyvenimą taip, kad nereikėtų nusikalsti ar daryti kitus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 7 (septynių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems O. K. ir M. P. padarytą turtinę žalą, per 1 metų 2 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai padarytą žalą aplinkai.

Į bausmės laiką įskaitomas P. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 20 d. 11.00 val. iki 2020 m. sausio 21 d. 10.58 val. (viena para) (BK 65 – 66 straipsniai) (63 – 64, 65), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, taip pat pagal Alytaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį.

Civilinės ieškovės O. K. įgaliotas atstovas E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 49). Nurodoma, kad 2019 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatyta laiku, Prienų r., Stakliškių sen., Akuškonių k., VĮ „Prienų urėdijos“ Verknės girininkijos 345 kvadrato sklype Nr. 28, nuosavybės teise priklausančiame O. K., P. J. neteisėtai iškirto ir pagrobė 30 žalių juodalksnių medžių, kurių bendras tūris 17,93 m³ ir 2 sausus juodalksnio medžius, kurių bendras tūris 0,971 m³. Padaryta 1 122,82 Eur žala.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinei ieškovei O. K. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jai nuosavybės teise priklausančiame miške iškirtus ir pagrobus medžius buvo padaryta atitinkama turtinė žala, sprendžia, kad ji turi būti priteista iš kaltinamojo. Civilinė ieškovė pareiškė 1 122,82 Eur civilinį ieškinį žalai atlyginti. Prašomą priteisti 1 122,82 Eur turtinę žalą už nupjautą ir pagrobtą medieną nukentėjusioji grindžia VĮ Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio 2020 m. balandžio 16 d. medienos vertės paskaičiavimo lapu Nr. 1 (b. l. 53).

Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkinamas, nes kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai, todėl civiliniai ieškovei priteisiama iš P. J. 1 122,82 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Civilinė ieškovė Lietuvos Respublikos aplinkos misterijos Valstybinės miškų tarnyba pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš P. J. 2 151,60 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą (b. l. 71 – 72). Nurodoma, kad kaltinamojo neteisėta veikla padaryta žala aplinkai, kadangi IV miškų grupės IV brandumo grupės (brandžiame) medyne neplynu kirtimu neteisėtai iškirsti 30 vienetų žalių juodalksnių, kurių bendras likvidinis medienos tūris yra 17,93 m³. Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo P. J. tyčinių nusikalstamų veiksmų – neteisėto medžių kritimo buvo 30 žalių juodalksnių medžių, kurių bendras tūris 17,93 m³, aplinkai padaryta 2 151,60 Eur dydžio žala. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Žala aplinkai apskaičiuota remiantis vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu nr. D1-249, valstybinis miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. reido aktu Nr. 10, Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus neteisėtu kirtimu iškirstų medžių, augusių miškų ūkio paskirties žemėje, kelmų matavimo ir tūrio paskaičiavimo aktu. Kaltinamasis, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, turi pareigą ją visiškai atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamajam P. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 153 – 154).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir P. J. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pridėti prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Įskaityti į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 20 d. 11.00 val. iki 2020 m. sausio 21 d. 10.58 val., t. y. viena para, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti bausmės vykdymą vieniems 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 7 (septynių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems O. K. ir M. P. padarytą žalą, per 1 (vienerių) metų (dviejų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai padarytą žalą aplinkai

Palikti galioti P. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 122,82 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt dviejų eurų ir aštuoniasdešimt dviejų centų) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, juridinio asmens kodas 302471705, naudai 2 151,60 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt vieno euro ir šešiasdešimties centų) turtinės žalos atlyginimą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė