Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., jo atstovui advokatui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturintis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. 2016-07-22, 17.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Skoda Superb, valst. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę, nepastebėjo kelio viduryje ties antra eismo juosta stovėjusio kelio ženklo „Apvažiuoti iš dešinės“ ir į kelio ženklą atsitrenkė. Po įvykio kelio ženklą numetė nuo kelio į griovį. Apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadintas kelio ženklas ir automobilis. Tokiu būdu R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 117, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, pripažino sukėlęs eismo įvykį, nurodė, kad tą dieną vyko automobilių lenktynės. Jis su draugais buvo kempinge, o draugas B. M. su 4 metų sūnumi žiūrėjo lenktynes. Paskambino M. B., ir paprašė jį su sūnumi parvežti, nes sūnui pakilo temperatūra, o savo žmonai draugas neprisiskambina. Jis važiavo automobiliu parvežti M. B., važiuodamas apgadino kelio ženklą, nuplėšė savo automobilio variklio apsaugą ir nestipriai apgadino priekinį automobilio valstybinį numerį. Kelio ženklą numetė į griovį, variklio apsaugą paliko. Kadangi žinojo, kam priklauso kelio ženklas, paskambino „ Klaipėdos regioniniams keliams“, bet po darbo valandų niekas neatsiliepė. Parvežė draugo sūnų į kempingą, draugo žmona davė savo vaikui vaistų, į medikus nesikreipė. Pirmadienį, liepos 25 d. paskambino „Klaipėdos regioniniams keliams“, pranešė telefonu, kad sugadino kelio ženklą, prašė paskaičiuoti žalą. Policijai apie įvykį nepranešė, nes manė, kad už kelio ženklą atlygins. 2016-08-09 nuvyko ir sumokėjo už ženklą 80 eurų. Prieš tai, liepos 1d. jam paskambino iš policijos, jis prisipažino, kad apgadino kelio ženklą ir jam surašė protokolą. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes gyvena (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), todėl jam būtina vairuoti automobilį.

Rašydamas paaiškinimą policijai R. D. nurodė, kad policijai apie apgadintą kelio ženklą nepranešė, nes skubėjo į netoliese vykstančias automobilių lenktynes (b.l. 8).

Liudytojas M. B. parodė, kad tą dieną jis su 4 metų sūnumi žiūrėjo automobilių lenktynes. Sūnui sukilo temnperatūra, jo žmona nekėlė telefono ragelio, todėl jis paskambino R. D., ir paprašė, kad juos su sūnumi parvežtų. R. D. atvažiavo ir juos parvežė, sakė, kad važiuodamas nuvertė kelio ženklą. Žmona sugirdė vaistus ir sūnus pasveiko, į medicinos įstaigą sūnaus nevežė.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūnų J. G. ir R. V. tarnybiniais pranešimais (b.l. 9, 10), paties R. D. paaiškinimu (b.l. 18), eismo įvykio schema ir fotonuotraukomis (b.l. 5, 6, 11-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 14), kurie leidžia konstatuoti, kad R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 117, 222 punktų reikalavimus. Tokia R. D. veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtis.

R. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 17 straipsnis įtvirtina principą, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Teismo vertinimu, R. D. argumentas, kad jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kurio, kaip minėta, padarymo asmuo neginčija, pastarasis padarė esant būtinajam reikalingumui yra nepagrįstas ir atmestinas. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos būtinojo reikalingumo sąlygos. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugo M. B. mažamečio sūnaus sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus ir akivaizdus pavojus. Jokių įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė, nepateikė ir jokių duomenų, jog buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, juolab kad pasijutus blogai, greitąją medicininę pagalbą kviesti yra tikslinga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes teismas mano, kad R. D. ir liudytojo M. B. nurodytos aplinkybės nepateisina padarytų pažeidimų. R. D. keliama versija apie draugo sūnaus sveikatos pablogėjimą vertintina kaip gynybinė. Darytina išvadą, jog įvykio metu pavojus M. B. sūnaus sveikatai iškilęs nebuvo, todėl būtinumo pažeisti Kelių eismo taisykles taip pat nebuvo. Atsitrenkęs į kelio ženklą, apgadinęs kelio ženklą ir automobilį, po įvykio kelio ženklą numetęs nuo kelio į griovį, apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos nuvažiavęs R. D. elgėsi neatsakingai, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 117, 222 punktų reikalavimus. Jo veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygą, todėl nepripažįstama, kad pažeidimą jis padarė esant būtinajam reikalingumui.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du tyčiniai, šiurkštūs teisės pažeidimai, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet galiojančių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojamas darbe kaip pareigingas, sąžiningas, atsakingas darbuotojas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. D. paskyrus minimalias nuobaudas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 str. 1 dalies sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

R. D. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16060121601.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.