Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkes teismo teiseja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevic, dalyvaujant ieškovei S. G., ieškoves atstovui adv. Jonui Jasiuleviciui, atsakovems J. K., G. S., atsakoviu atstovei adv. Reginai Vasiliauskienei, atsakovui K. K.,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves S. G. ieškini atsakovams J. K., K. K., G. S., tretysis asmuo – Traku rajono 1-ojo notaru biuro notare Jurate Klepackiene del sandoriu pripažinimo negaliojanciais, nuosavybes teisiu pripažinimo bei ikeldinimo.

Ieškove S. G. kreipesi i teisma su ieškiniu atsakovams J. K., K. K. ir G. S., tretysis asmuo – Traku rajono 1-ojo notaru biuro notare Jurate Klepackiene, prašydama: 1) pripažinti, kad ½ dalis gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), registruoto I. M. vardu, arba ¼ dalis viso gyvenamojo namo nuosavybes teise priklauso S. G., taip pat kad 1/4 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. 4400-0846-2631, nuosavybes teise priklauso S. G.; pripažinti negaliojancia 2006-06-01 Išlaikymo iki gyvos galvos sutarti, sudaryta tarp I. M. ir J. K.; taikyti vienašale restitucija ir ipareigoti J. K. perduoti S. G. minimo gyvenamojo namo dali ir žemes sklypa; 2) pripažinti, kad ½ žemes sklypo dalis, unikalus Nr. 4400-0846-2653, nuosavybes teise priklauso S. G., pripažinti negaliojancia 2006-09-15 pirkimo – pardavimo sutarti, sudaryta tarp I. M. ir J. K. bei taikyti restitucija, ipareigojant J. K. perduoti S. G. minima žemes sklypa; 3) pripažinti, kad ½ dalis žemes sklypo, unikalus Nr. 4400-0846-2575, nuosavybes teise priklauso S. G.; pripažinti negaliojancia 2006-09-15 pirkimo – pardavimo sutarti, sudaryta tarp I. M. ir J. K., taikyti vienašale restitucija ir ipareigoti J. K. perduoti ieškovei minima žemes sklypa; 4) pripažinti negaliojancia šio žemes sklypo 2007-12-06 dovanojimo sutarti, sudaryta tarp J. K. ir G. S. ir ipareigoti G. S. perduoti S. G. minima žemes sklypa; 5) pripažinti negaliojanciu oficialuji testamenta, sudaryta 2006-06-01 I. M. atsakovei J. K.; 6) ikeldinti ieškove i gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini).

Ieškove nurode, kad ji ir I. M. nuo 1995 m. iki I. M. mirties 2009-09-01 gyveno faktineje neiregistruotoje santuokoje, ka patvirtina Traku rajono namu ukio knygoje esantis irašas bei liudytoju parodymai. Faktines santuokos metu jie kartu bendromis lešomis – I. M. gaudavo pensija, tuo tarpu ieškove dirbdavo ukio darbus, veliau gaudavo pensija - atstate gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir kuris buvo sudeges per 1995 m. ivykusi gaisra, bendrai ukininkavo (laike vištas, kiaules, telycia), taip pat isigijo iš valstybes žemes sklypus, taciau I. M. be ieškoves sutikimo ir žinios, pagal išlaikymo iki gyvos galvos bei pirkimo – pardavimo sutartis mineta gyvenamojo namo dali bei žemes sklypus perleido atsakovei J. K., kuri ieškove iš namo iškeldino, be to, I. M. visa turta, iskaitant ir ieškoves, testamentu paliko J. K.. Kadangi ieškove ir I. M. bendrai gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai neiregistruotoje santuokoje, t.y. partnerysteje, ju santykiams taikytinos atitinkamos LR CK 3.229 str. bei kitu CK III knygos normos, reglamentuojancios sugyventiniu turto teisini režima, pagal kuri gyvenant partnerysteje igytas turtas laikomas priklausanciu sugyventiniams bendrosios nuosavybes teise, todel ieškovei turi buti pripažinta teise i ½ dali I. M. turto – gyvenamojo namo bei triju žemes sklypu. Perleisdamas dali gyvenamojo namo ir žemes sklypus atsakovei J. K., I. M. pažeide LR CK 3.233 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad sugyventinis be kito sugyventinio rašytinio sutikimo neturi teises parduoti, dovanoti ar kitokiu budu perleisti, išnuomoti, ikeisti ju bendrai igyta ir naudojama turta. Šiuo atveju I. M. gyvenamaji nama ir žemes sklypus perleido J. K. be ieškoves sutikimo ir slapta, todel šie sandoriai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms teises normoms, pripažintini negaliojanciais ir neteisetais. Be to, gyvenamojo namo ir po juo esancios žemes sklypo dalies perleidimo pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta pažeidžiant ir kitu istatymu nuostatas, nes ja pasiraše ne pats I. M., o M. S., I. M. negalejo pasirašyti sutarties del ligos ir senatves, negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ir pasekmiu, buvo neveiksnus, todel toks sandoris laikytinas niekiniu. 2,500 ha bei 0,240 ha žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartys pripažintinos negaliojanciomis ir del to, kad jos prieštarauja 2006-05-19 I. M. išduotam igaliojimui, kuriuo buvo pavesta turta ne perleisti, o parduoti, be to, sklypus J. K. pardave jos sutuoktinis K. K., remdamasis 2006-05-19 igaliojimu, taciau žemes sklypo, kurio plotas 0,2400 ha, pardavimo igaliojimas neapima. 2006-09-15 žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartis I. M. atstovaves K. K. sudare su savo sutuoktine J. K., tuo pažeidžiant CK 2.134 str. 1 d., 2.135 str. 1 d., 2.136 str. 1 d. nuostatas, draudžiancias atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su paciu savimi, su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu, tevais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaiciais. Pripažinus žemes sklypu perleidimo sutartis negaliojanciomis, turetu buti pripažinta negaliojancia ir 0,2400 ha žemes sklypo dovanojimo sutartis, sudaryta tarp J. K. bei G. S.. Pripažinus sandorius negaliojanciais taikytina vienašale restitucija, o ieškove turetu buti ikeldinta i nama, kurio dalis jai priklauso. Nurode, kad CK 3.233 str. 3 d. numatyto vieneriu metu ieškinio senaties termino sugyventinio sudarytiems sandoriams gincyti ieškove nepažeide, nes apie sandorius sužinojo tik po I. M. mirties, 2009 m. rugseji iš savo advokato gavusi dokumentus. 2006-06-01 I. M. sudarytas ir notares patvirtintas testamentas, kuriuo visas I. M. turtas paliktas atsakovei J. K. turetu buti pripažintas negaliojanciu, kadangi šiuo testamentu atsakovei paliktas ir turtas, kuris priklauso ieškovei, sudarydamas ši testamenta, I. M. privalejo gauti ieškoves sutikima, o tokio sutikimo ieškove nera davusi. Be to, testamenta galejo sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmu reikšme ir pasekmes, tuo tarpu I. M. del savo psichines sveikatos bukles tuo metu nesuvoke savo veiksmu reikšmes ir pasekmiu, notare negalejo tvirtinti neveiksnaus asmens testamento. Pažymejo, kad testamenta pasiraše ne I. M., o M. S., paciame testamente nurodyta, kad I. M. del ligos ir senatves negali pasirašyti pats, o tai reiškia, kad I. M. testamento sudarymo metu nebuvo veiksnus, t.y. nebuvo tokio veiksnumo laipsnio, kad butu galejes suvokti savo veiksmu reikšme ir pasekmes.

Atsakovai J. K., K. K., G. S. su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti, kadangi ieškove neturi jokiu teisiu i I. M. turta. Nurode, kad ieškove nepagristai remiasi LR CK VI dalies normomis, reguliuojanciomis turtinius santykius tarp sugyventiniu, kurie yra iregistrave savo partneryste istatymu nustatyta tvarka, nes Partnerystes istatymas nera priimtas, normos nera isigaliojusios, ieškove ir I. M. gyveno neiregistrave nei santuokos, nei partnerystes, t.y. nebuvo sugyventiniai (partneriai) CK 3.229 str. prasme, todel ir ju turtiniams santykiams reguliuotai negali buti taikomos CK III knygos normos, iskaitant ir reguliuojancias sutuoktiniu turto režima. Pažymejo, kad 1995 m. gaisro metu buvo apdeges tik I. M. priklausancio gyvenamojo namo stogas ir perdengimas, po gaisro buvo tik iš naujo uždengtas stogas, taciau viso namo niekas neatstatinejo ir neremontavo, atsakove J. K. su savo vyru iš senu medžiagu – naudoto šiferio – uždenge stoga, kai kur prikale senas lentas, tokios bukles namas ir ukio pastatai yra iki šiol, ka patvirtina pateiktos fotonuotraukos, tuo tarpu ieškove jokiomis savo lešomis neprisidejo nei prie namo remonto, nei prie jo atstatymo. J. K. pažymejo, kad ji su I. M. buvo seniai pažistami, kile iš to paties kaimo, buvo kaimynai, 1990 m. mirus I. M. sutuoktinei, ji rupinosi ir prižiurejo I. M., kaip dukra. Nurode, kad I. M. turejo kelias sugyventines, paskutine ju – ieškove, taciau ne su viena nenorejo susituokti, ypac su ieškove, nes ji piktnaudžiavo alkoholiu, nesirupino namais, ukio netvarke, su savo sunumi vartojo prie I. M. smurta, girtavo, I. M. net nenorejo, kad ji deklaruotu pas ji savo gyvenamaja vieta. Kadangi I. M. buvo senas ir jam buvo sunku tvarkyti reikalus, jis 2005-10-18 išdave J. K. igaliojima tvarkyti paveldejimo po savo sutuoktines mirties reikalus, o 2006 m. pasiule sudaryti turto perleidimo su salyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarti, perleisdamas dali namo ir sklypo mainais už priežiura, rupesti, išlaikyma, kas ir buvo padaryta. Vykdydama sutarti, atsakove pirko I. M. maista, vaistus, drabužius, rupinosi jo sveikata, gulde i ligonines, o jam 2008 m. sulaužius koja, slauge, paskutinius metus prieš mirti buvo pasiemusi pas save i namus, juo rupinosi, o jam mirus, palaidojo savo lešomis, prižiuri jo kapa. Kadangi ieškove ne karta pragerdavo I. M. pensija, jis 2009-01-13 dave atsakovei J. K. igaliojima tvarkyti jo pensija. Dar 2006-06-01 oficialiuoju testamentu I. M. paliko visa savo turta J. K., kas irodo gerus tarpusavio santykius, I. M. pasitikejima J. K., jo valia, kad ji ji prižiuretu, rupintusi ir pan., todel net jei nebutu sutarciu, atsakove I. M. turta paveldetu pagal testamenta. Pažymejo, kad atsiradus galimybei išpirkti iš valstybes žeme, I. M. tam lešu neturejo, todel atsakovas K. K. pardave I. M. 18,75 Lt investiciniu cekiu už 2347 kv.m. žemes sklypa. Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-11 isakymu Nr. 2.3-3449-79 I. M. buvo parduoti 3 žemes sklypai: 0,13 ha namu valdos žemes sklypas, 0,24 ha ir 2,50 ha žemes sklypai. Už 2347 kv.m. žemes sklypa buvo sumoketa investiciniais cekiais, o už kitus du sklypus atsakove J. K. paskolino I. M. 5000 Lt pagal 2006-05-19 paskolos sutarti ir jo vardu sumokejo grynais pinigais i Traku rajono žemetvarkos skyriaus saskaita 4228 Lt. Kadangi už du žemes sklypus faktiškai sumokejo atsakove J. K., todel perdavus juos I. M., jis 2006-09-15 pardave atsakovei sklypus, o ji viena iš sklypu padovanojo dukrai G. S., kuri su savo sutuoktiniu statosi jame gyvenamaji nama. Pažymejo, kad ieškove, dar gyvendama su I. M., mate statoma nama, seniai žinojo apie turto perleidimo sutartis, kad vienas iš sklypu priklauso G. S., taciau niekada jokiu pretenziju nereiške ir nuosavybes teisiu klausimu nekele. Tokiu budu visos ieškoves gincijamos sutartys yra teisetos, atitiko I. M. valia, su I. M. nebuvo jokio piktavališko susitarimo, jis buvo vienintelis teisetas turto savininkas ir galejo juo disponuoti savo nuožiura. Kadangi ieškove ginco name girtavo su asocialiais asmenimis, atsakove J. K. po I. M. mirties pareikalavo iš namo išsikraustyti, o 2010-06-19 panaikino ieškoves gyvenamosios vietos deklaravima name. Pažymejo, kad K. K. pagal I. M. išduota igaliojima turejo teise parduoti turta J. K., kadangi igaliojime vartojama platesne savoka – turto „perleidimas“, apimanti ir pardavima, be to, pagal CK 2.134 str. sandoris, sudarytas atstovo su paciu savimi, savo sutuoktiniu ir pan., gali buti pripažintas negaliojanciu tik atstovaujamojo reikalavimu, o I. M. sudarytu sandoriu niekada negincijo. Oficialus testamentas yra teisetas, atitiko I. M. valia, kuria patikrino tiek testamenta tikrinusi notare, tiek testamento sudarymo metu dalyvavusios liudytojos. Pabreže, kad testamento ir kai kuriu sandoriu I. M. negalejo pats pasirašyti del to, kad jam drebejo rankos, o ne del neveiksnumo, kadangi iki pat mirties buvo veiksnus, sveiko proto, o jeigu butu neveiksnus, notare nebutu tvirtinusi jo sandoriu.

Tretysis asmuo Traku rajono 1-ojo notaru biuro notare Jurate Klepackiene atsiliepime i ieškini nurode, kad su juo nesutinka, praše atmesti, kaip nepagrista. Pažymejo, kad I. M., sudarydamas 2006-06-01 testamenta, buvo veiksnus, pilnai suprato atliekamo veiksmo reikšme ir pasekmes, taciau del fiziniu trukumu pats jo negalejo pasirašyti, todel testamenta pasiraše kitas asmuo dvieju liudytoju akivaizdoje. Sudarant testamenta istatymas nereikalauja kito sutuoktinio sutikimo, juo labiau, kad ieškove nebuvo I. M. sutuoktine. 2006-05-19 igaliojime I. M. suteike teise K. K. parduoti J. K. žemes sklypus, konkreciai nurodydamas pirkeja – J. K., todel jo pagrindu ir buvo sudarytos žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartys, nepažeidžiant CK 2.134 str. 1 d. reikalavimu. Turto su išlaikymu iki gyvos galvos sutarti I. M. sudare asmeniškai, igaliojimas nebuvo naudojamas. Pabreže, kad visu sandoriu sudarymo metu I. M. buvo veiksnus, su jais pilnai sutiko ir to sieke, jo 2005-2006 m. veiksmai rodo, kad jis J. K. pasitikejo, buvo jos prižiurimas, nei 2006-06-01 sudaryto testamento, nei sudarytu sandoriu iki pat savo mirties nebuvo panaikines ar gincijes, tuo tarpu ieškoves sutikimo sudarant šiuos sandorius, jiems nebuvus registruotoje santuokoje, nereikejo.

Ieškinys atmestinas.

Visu pirma, teismas pažymi, kad nors nagrinejamu atveju gincas, vadovaujantis LR CPK 29 str., 31 str. 1 d., turetu buti teismingas Traku rajono apylinkes teismui, taciau ieškovei S. G. dar 2009-11-09 pateiktus šiam teismui pirmini ieškini del sandoriu pripažinimo negaliojanciais ir nuosavybes teisiu jai pripažinimo i ginco turta, Traku rajono apylinkes teismo 2010-01-11 nutartimi teiseja nusišalino nuo bylos nagrinejimo, ir Traku rajono apylinkes teisme nelikus teiseju, galinciu nagrineti byla, Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkes 2010-02-01 nutartimi civiline byla pagal ieškoves S. G. ieškini atsakovems J. K. ir G. S. buvo perduota nagrineti Vilniaus rajono apylinkes teismui. Nors perdavus byla Vilniaus rajono apylinkes teismui, 2010-04-15 nutartimi pirminis ieškoves S. G. ieškinys, jai nepašalinus nustatytu ieškinio trukumu, buvo laikytas nepaduotu ir gražintas ieškovei (c.b. Nr. 2-1031-855/2010), taciau ieškovei veliau vel kreipusis iš esmes su identišku ieškiniu toms pacioms atsakovems butent i Vilniaus rajono apylinkes teisma, jis, vadovaujantis mineta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, buvo priimtas ir išnagrinetas šioje byloje.

Šaliu paaiškinimais, byloje esanciais rašytiniais irodymais ir liudytoju parodymais nustatyta, kad I. M., gyvenes Velickavos g. Traku r. sav., po savo sutuoktines J. M., mirusios 1990-12-23, mirties liko našliu ir iki pat savo mirties (mire 2009-09-01) naujos santuokos sudares nebuvo. I. M. nuosavybes teise priklause ½ dalis gyvenamojo namo ir pastatu (vištides, daržiniu, sandelio, tvartu, pirties), esanciu (duomenys neskelbtini), kur jis ir gyveno po sutuoktines mirties. Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-11 isakymu Nr. 2.3-3449-79 I. M. buvo nutarta parduoti 0,13 ha kitos paskirties (žemes naudojimo budas – gyvenamosios teritorijos / mažaaukšciu gyvenamuju namu statybos) žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), kuris yra 0,26 ha žemes sklypo dalis, t.y. žemes sklypa po jam priklausanciais gyvenamuoju namu ir pastatais, o taip pat 0,24 ha bei 2,50 ha žemes ukio paskirties žemes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini) (b.l. 62). Šie žemes sklypai buvo parduoti I. M. 2006-05-19 Valstybines žemes sklypo pirkimo pardavimo sutartimi, reg. Nr. JK-2453, bei 2006-05-24 Valstybines žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutartimis, reg. Nr. JK-2523 ir reg. Nr. JK-2525, patvirtintomis Traku rajono 1-ojo notaro biuro notares J.Klepackienes (b.l. 11-22).

2006-02-27 Testamentu, patvirtintu Traku rajono notaro biuro notares D.Liukonienes, reg. Nr. 1-779, I. M. jam priklausancius 0,24 ha ir 2,76 žemes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei J. K.. Šiame testamente už berašti I. M., jam paciam prašant, notarei perskaicius, pasiraše O. A., dalyvaujant liudytojams V. K. ir I. P.. Velesniu - 2006-06-01 Oficialiuoju testamentu, patvirtintu Traku rajono 1-ojo notaro biuro notares J.Klepackienes, reg. Nr. JK-2699, I. M. visa jam priklausanti kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, kur jis bebutu ir iš ko besusidetu, taip pat paliko atsakovei J. K.. Šiame testamente už I. M., del ligos ir senatves negalinti pasirašyti, jam paciam prašant, notarei perskaicius ir išvertus i jam gerai suprantama rusu kalba, pasiraše M. S., dalyvaujant liudytojams O. A. ir V. K. (b.l. 60).

Ta pacia diena, t.y. 2006-06-01 Turto su išlaikymu iki gyvos galvos perleidimo sutartimi, patvirtinta Traku rajono 1-ojo notaro biuro notares J.Klepackienes, I. M. perdave J. K. jam priklausancius ½ dali 0,2600 ha ploto žemes sklypo, ½ dali gyvenamojo namo bei kitu pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini), o J. K. isipareigojo teikti I. M. iki gyvos galvos materialiojo aprupinimo, priežiuros, reikiamos pagalbos paslaugas, taip pat palaidoti ji savo lešomis (b.l. 55). Šioje sutartyje už I. M., del ligos ir senatves negalinti pasirašyti, jam paciam prašant, notarei perskaicius sutarti ir ja išvertus i jam gerai suprantama rusu kalba, pasiraše M. S.. 2006-09-15 Žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Traku rajono 1-ojo notaru biuro notares J.Klepackienes, reg. Nr. JK-4602, I. M., atstovaujamas K. K., pardave, o J. K. nupirko 2,5000 ha ploto žemes sklypa, esanti Velickakos k. Traku r. (b.l. 66-67). Tos pacios dienos, t.y. 2006-09-15 Žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Traku rajono 1-ojo notaru biuro notares J.Klepackienes, reg. Nr. JK-4604, I. M., atstovaujamas K. K., pardave, o J. K. nupirko 0,2400 ha ploto žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 92-94). 2007-12-06 Žemes sklypo dovanojimo sutartimi, patvirtinta Traku r. 1-ojo notaru biuro notares J.Klepackienes, reg. Nr. JK-6390, K. K. ir J. K. padovanojo savo dukrai G. S. mineta 0,2400 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-68).

I. M. mirus 2009-09-01, po jo mirties i notaru biura del palikimo priemimo niekas nesikreipe, paveldejimo byla nepradeta (b.l. 85), kadangi jokio paveldetino turto po jo mirties neliko.

Ieškove aukšciau nurodytas gyvenamojo namo ir pastatu dalies bei žemes sklypu, esanciu Velickavos k. Traku r., perleidimo sutartis praše pripažinti negaliojanciomis bei pripažinti jai nuosavybes teises i ½ dali mineto turto tuo pagrindu, kad turtas buvo pagerintas/igytas I. M. faktines santuokos su ieškove S. G. metu, todel jai ir I. M. priklause bendrosios nuosavybes teise, I. M. be S. G. sutikimo ir žinios negalejo šio turto perleisti ir/ar ji palikti testamentu atsakovams. Savo reikalavimus ieškove grinde imperatyviomis LR CK III knygos normomis, reglamentuojanciomis asmenu, gyvenanciu nesudarius santuokos, t.y. sugyventiniu (partneriu) turtinius santykius (3.229 – 3.233 str.).

Teismas pažymi, kad ieškoves nurodomos LR CK III knygos VI dalies XV skyriaus normos, reglamentuojancios bendra gyvenima neiregistravus santuokos šiuo atveju negali buti taikomos, kadangi jos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, iregistrave savo partneryste istatymu nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neiregistrave santuokos (sugyventiniai), turedami tiksla sukurti šeiminius santykius. Nagrinejamu atveju ieškove ir I. M. tam tikra laika gyveno kartu, taciau istatymu nustatyta tvarka nebuvo iregistrave nei santuokos, nei partnerystes, o ir iregistruoti partneryste negalejo. Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 28 str. Civilinio kodekso treciosios knygos XV skyriaus normos del bendro gyvenimo neiregistravus santuokos isigalioja nuo istatymo, reglamentuojancio partnerystes iregistravimo tvarka, isigaliojimo momento, taciau toks istatymas iki šiol nera priimtas, todel minetos normos nera isigaliojusios ir negali buti taikomos, ieškove ir I. M. negali buti laikomi partneriais (sugyventiniais) CK III knygos XV skyriaus prasme, todel ju turtiniams santykiams negali buti taikomos šio skyriaus normos, iskaitant reglamentuojancias bendrai igyto turto teisini režima, kuriomis remiasi ieškove, kaip savo reikalavimu teisiniu pagrindu.

Kadangi istatymas apskritai neipareigoja ieškovo nurodyti teisini ieškinio pagrinda, ir teisine ieškinio pagrindu nurodytu aplinkybiu kvalifikacija, teises normu aiškinimas ir taikymas ginco santykiui yra byla nagrinejancio teismo prerogatyva, todel teismas savo sprendima gali gristi kitomis teises normomis, nei remesi šalys. Del to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdestes ieškinio pagrinda, neteisingai nurodo materialiosios teises norma, teismas turi pritaikyti išdestyta ieškinio faktini pagrinda atitinkancia norma, ir šis teismo veiksmas negali buti vertinamas kaip ieškinio ribu peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeiciami (LR CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2, 4 p., 141 str.). Nagrinejamu atveju iš ieškoves ieškinio dalyko ir pagrindo matyti, kad juo keliamas klausimas del bendrosios dalines ieškoves ir I. M. nuosavybes teisiu i dali gyvenamojo namo ir žemes sklypu, esanciu (duomenys neskelbtini), buvimo, t.y. ieškoves S. G. nuosavybes teisiu i ginco turta buvimo/pripažinimo, siejant tai su bendru gyvenimu su I. M., kurio vardu buvo iregistruotas ginco turtas, todel šiuo atveju taikytinos atitinkamos civilines teises normos, reglamentuojancios nuosavybes teisiu atsiradima, bendrosios dalines nuosavybes teisiu igijima, o taip pat jungtine veikla, kaip pagrinda asmenu, gyvenanciu neiregistravus santuokos, bendrosios dalines nuosavybes teisiu atsiradimui.

Lietuvos teismu praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusiu asmenu gyvenimas drauge, ukio tvarkymas kartu, bendro turto kurimas abieju naudotomis iš bendro ukio gautomis ir asmeninemis lešomis, bendru ju darbu, teismui gali buti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenu susitarima del bendros jungtines veiklos, sukuriant bendraja daline nuosavybe (1964 m. CK 472 str., 474 str.; 2000 m. LR CK 6.969 str., 6.974 str.) (pvz., LAT 2001-10-31 nutartis c.b. A.B. v V.S., Nr. 3K-3-1029/2001; 2003-02-17 nutartis c.b. Z.V. v A.V., Nr. 3K-3-236/2003; 2004-01-14 nutartis c.b. J.M. v A.U., Nr. 3K-3-553/2004; 2008-04-08 nutartis c.b. V.J. v L.L.L., Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis c.b. V.G. v V.G., J.G., Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis c.b. R.V. v M.K.T., Nr. 3K-3-482/2010 ir kt.). Nagrinejamu atveju kompleksiškai ivertines dalyvaujanciu byloje asmenu paaiškinimus, liudytoju parodymus, byloje esancius rašytinius irodymus, teismas, vadovaudamasis ju tiketinumo bei laisvo irodymu vertinimo principais, pagristu visapusišku ir objektyviu bylos duomenu ištyrimu (LR CPK 185 str.), daro išvada, kad nors ieškove S. G. nuo 1995 m. gyveno kartu su I. M. jam nuosavybes teise priklausancioje dalyje gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), jie iš dalies bendrai tvarke uki, taciau bendro turto, šiuo atveju – nekilnojamojo turto, nesukure ir neigijo, tarp ju nebuvo jokio susitarimo del bendros veiklos ir bendrosios dalines nuosavybes sukurimo, byloje nepateikta ir nera jokiu irodymu, kurie leistu ju tarpusavio santykius teisiškai kvalifikuoti kaip jungtines veiklos (partnerystes) teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybes sukurimo ar igijimo. Ieškove neirode, kad gyvenami kartu su I. M., kaip sugyventiniai, jie ketino sukurti ir sukure bendraja daline nuosavybe, kad ieškove savo lešomis, darbu ar kita forma prisidejo prie I. M. nuosavybes teise priklausancio ir jo vardu iregistruoto nekilnojamojo turto igijimo ar pagerinimo. Ieškoves atstovo argumentai, jog nepriklausomai nuo to, kuris iš sugyventiniu isigijo turta ir iš kokiu lešu, šis turtas laikytinas priklausanciu abiems sugyventiniams lygiomis dalimis, ir ieškove apskritai neprivalo irodineti nei bendros veiklos, nei indelio i turto igijima, nei jokiu kitu aplinkybiu, atmestini, kaip nepagristi, neirodyti ir neatitinkantys galiojancio civilinio teisinio reguliavimo, pagal kuri bendras dvieju asmenu gyvenimas neiregistravus santuokos pats savaime nepreziumuoja bendrosios nuosavybes sukurimo. Byloje apklaustu liudytoju parodymai taip pat negali buti vertinami, kaip leidžiantys spresti apie bendrosios dalines nuosavybes sukurima bei igijima, nes nei vienas iš byloje apklaustu liudytoju - I. M. ir ieškoves buvusiu kaimyniu, ieškoves dukra - iš esmes nežinojo, negalejo žinoti ir nenurode, ar ieškove, gyvendama su I. M., bendrai igijo koki nors turta, šiuo atveju – nekilnojamaji, jokiu rašytiniu irodymu, patvirtinanciu ieškoves indeli i I. M. nekilnojamaji turta (jo sukurima, igijima, pagerinima ir pan.) teismui nepateikta, tuo tarpu pacios ieškoves nurodytos faktines aplinkines, kuriomis grindžiami reikalavimai, budamos nenuoseklios ir paneigtos kitais byloje esanciais irodymais, sudaro pagrinda vertinti jos reikalavimus, kaip nepagristus ir pilnai atmestinus.

Ieškoves bei atsakovu paaiškinimais, o taip pat ir liudytoju I. M., G. G., V. Š., B.A. S., I. P. parodymais nustatyta, kad iš tikruju 1995 m. ieškove S. G. apsigyveno I. M. name, esanciame (duomenys neskelbtini), ir kartu su juo gyveno iki 2008 m., kadangi likus maždaug metams iki I. M. mirties, jis apsigyveno pas atsakovus J. ir K. K., kurie ji serganti slauge, prižiurejo, juo rupinosi, o mirus – ji palaidojo savo lešomis. Ieškove ieškinyje nurode, kad nuo 1995 m., o teismo posedžio metu paaiškino, kad nuo 1993 m. susipažino ir pradejo gyventi kartu su I. M. jo name, esanciame (duomenys neskelbtini). Liudytojos I. M., G. G. (ieškoves dukte), V. Š., B.A. S., I. P. (I. M. kaimynes) parode, kad ieškove ir I. M. bendrai gyveno, naudojosi namu ir pastatais bei prie ju esancia žeme, iš pradžiu šiek tiek ukininkavo - sodino daržoves, laike gyvulius, taciau veliau jau ukio nebelaike, gyveno iš I. M. senatves pensijos, kadangi ieškove nedirbo ir buvo I. M. išlaikoma. Traku rajono namu ukio knygoje, atspindincioje 1998-2002 m. laikotarpi, namu ukio Nr. 387 Velickavos k. Traku k. galva nurodytas I. M., o S. G. nurodyta, kaip jo sugyventine (b.l. 23).

Vis delto, vien bendras ieškoves ir I. M. gyvenimas neiregistravus santuokos pats savaime nesudaro pagrindo spresti apie bendro nekilnojamojo turto sukurima ir bendrosios nuosavybes teisiu i vieno iš sugyventiniu igyta turta atsiradimo kitam sugyventiniui, nes byloje esantys irodymai paneigia ieškoves ir I. M. susitarimo del bendro turto sukurimo buvima, bet kokio ieškoves indelio i I. M. nuosavybes teise priklausiusi nekilnojamaji turta buvima. Visu pirma, pacios ieškoves S. G. paaiškinimai negali buti laikomi nuosekliais ir patvirtinanciais bendrosios dalines nuosavybes sukurima. Ieškove teismo posedžio metu paaiškino, kad I. M. turtas – gyvenamojo namo ir pastatu dalis bei žeme, kuria ji naudojosi, gyvendama su I. M., - tai buvo turtas, likes po I. M. sutuoktines mirties. Ieškove pripažino, kad buvo išlaikoma I. M., gyveno iš jo pensijos, pati niekur nedirbo, ir tik sulaukusi 57 metu pradejo gauti senatves pensija. Atsakovai bei liudytojai V. Š., I. P., B.A. S. parode, kad iš pradžiu ieškove su I. M. šiek tiek ukininkavo, taciau veliau, prastejant I. M. sveikatai, nebelaike gyvuliu, ieškove S. G. neretai išeidavo iš namu ir ilgai negriždavo, piktnaudžiaudavo alkoholiu, nesirupino ir neprižiurejo I. M., jis niekada neketino jos vesti, perleisti jai koki nors savo turta, skundesi, jog buvo sugyventines skriaudžiamas. Pati ieškove bei mineti liudytojai ir atsakovai pripažino, kad I. M. susižalojus ir nebegalejus vaikšcioti, jis po ligonines, maždaug metai iki mirties gyveno pas atsakovus J. ir K. K., buvo ju prižiurimas, slaugomas, maitinamas, išlaikomas, ieškove buvusiu sugyventiniu nesirupino, jo neprižiurejo, netgi nedalyvavo jo laidotuvese.

Kaip matyti iš Vilniaus apskrities Priešgaisrines Gelbejimo valdybos Traku priešgaisrines gelbejimo tarnybos 2009-10-13 pažymos Nr. (24)-3-270(2.56.-24), 1995-08-27 gyvenamajame name, priklausanciame I. B. ir I. M., esanciame Velickavos k., Traku sen. Traku r., iš tikruju kilo gaisras, kurio metu visiškai sudege namo stogas, perdengimas, apdege vidines namo sienos, taip pat apdege ukiniu pastatu, priklausanciu I. M., išorines sienos (b.l. 10). Tiek ieškove, tiek atsakovai J. ir K. K. paaiškino, kad šio gaisro metu iš esmes sudege ir nukentejo tik gyvenamojo namo stogas, o ne visas namas, gaisra padejo gesinti K. Nors ieškove S. G. paaiškino, kad kartu su I. M. iš bendru lešu pirko medžiagas stogui uždengti nauja danga, taciau teismui nepateikta jokiu šia aplinkybe patvirtinanciu irodymu. Priešingai, kiti byloje esantys irodymai paneigia ieškoves nurodomas aplinkybes. Atsakovai J. K. ir K. K. paaiškino, kad butent jie padejo gesinti gaisra, o veliau ju turetu naudotu šiferiu uždenge stoga. Liudytoja G. G. (ieškoves dukra) parode, kad sudegus gyvenamojo namo stogui, jis buvo dengiamas butent atsakovu J. ir K. K. atvežtu naudotu šiferiu. Veliau ši liudytoja parode, jog galvojo, kad jos motina ir I. M. bendrai atstatinejo sudegusi nama, taciau tai jai pasakojo pati ieškove. Liudytoja I. M. nors ir parode, kad ieškove su I. M. po gaisro remontavo namo stoga, taciau pati to nemate, tame nedalyvavo, o ta jai pasake pati ieškove S. G. ir jos dukra. Liudytoja V. Š. parode, kad po gyvenamojo namo gaisro 1995 m. butent K. K. su žmona keite I. M. namo stoga. Esant prieštaringiems ieškoves ir atsakovu paaiškinimams del namo stogo atstatymo po gaisro aplinkybiu, ir ieškovei nepateikus jokiu irodymu del jos indelio uždengiant sudegusi stoga nauja danga, tokio indelio pobudžio, dydžio, byloje apklaustiems liudytojams taip pat parodžius, kad butent atsakovai K. atstate sudegusi I. M. gyvenamojo namo stoga, ieškoves nurodomos aplinkybes laikytinos neirodytomis.

Be to, teismas pažymi, kad vien ieškoves prisidejimas prie I. M. nuosavybes teise priklausancio gyvenamojo namo dalies stogo uždengimo, net jei ir butu irodytas, pats savaime nesukurtu ieškovei nuosavybes teisiu i I. M. gyvenamojo namo dali. Visu pirma, pažymetina, kad ½ dalis gyvenamojo namo bei ukiniu pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini), priklause I. M. dar iki ieškovei S. G. apsigyvenant jo name, t.y. I. M. nuosavybes teise i ši nekilnojamaji turta atsirado dar iki ieškoves ir I. M. bendro gyvenimo pradžios, ir šis nekilnojamasis turtas nebuvo nei igytas, nei pastatytas ar kitaip sukurtas bendro I. M. ir ieškoves gyvenimo laikotarpiu. Kaip jau buvo mineta, ieškoves teiginys, kad po gaisro jos buvo žymiai prisedeta prie namo atstatymo, renovavimo, pagerinimo ir pan., ypac turint omenyje pacios ieškoves nurodyta aplinkybe, kad ji tuo metu nedirbo ir buvo išlaikoma I. M., gyveno iš jo senatves pensijos, bei atsižvelgiant i šias aplinkybes paneigiancius atsakovu paaiškinimus bei liudytoju parodymus, atmestinas, kaip nepagristas ir neirodytas. Tokiu budu teismas negali daryti išvados, kad sudegus namo stogui jis iš esmes buvo pagerintas bendromis ieškoves ir I. M. lešomis, darbu ir pan., t.y. kad ieškove prisidejo prie namo atkurimo ir tokiu budu tai galetu sudaryti pagrinda jos dalinei nuosavybei i ši nama, priklausiusi I. M. asmenines nuosavybes teise, atsirasti.

Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad ir I. M. isigyti, o veliau atsakovams perleisti žemes sklypai, esantys Velickavos k. Traku r., buvo jo bei ieškoves bendro gyvenimo, bendro darbo, jungtines veiklos, bendro tikslo ir pan., rezultatas. Atsakove J. K. paaiškino ir byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, kad atsiradus galimybei išpirkti prie I. M. gyvenamojo namo esancia žeme ir už ja iš dalies atsiskaityti investiciniais cekiais, 2005-08-03 Pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Traku rajono notares Dainos Aliukonienes, reg. Nr. 1-4332, K. K. ir J. K. pardave I. M. 18,75 Lt investiciniais cekiais imoka už 2347 kv.m. žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 61). 2005-10-18 Igaliojimu, patvirtintu Traku rajono notares Dainos Aliukonienes, reg. Nr. 1-8953, I. M. igaliojo J. K. tvarkyti paveldejimo byla po savo sutuoktines J. M., mirusios 1990-12-23, mirties, gauti dokumentus mirusiojo turtui paveldeti, paveldejimo teises liudijima, taip pat tvarkyti, valdyti, disponuoti žemes sklypu, turinciu 2347 kv.m., esanciu Žaizdriu (duomenys neskelbtini), veliau ši sklypa parduoti savo nuožiura ir pan. (b.l. 54). Kaip jau buvo mineta, Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-11 isakymu Nr. 2.3-3449-79 I. M. buvo nutarta parduoti 0,13 ha kitos paskirties (žemes naudojimo budas – gyvenamosios teritorijos / mažaaukšciu gyvenamuju namu statybos) 0,13 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), kuris yra 0,26 ha žemes sklypo dalis; 0,24 ha žemes sklypa ir 2,50 ha žemes sklypa, esancius Velickavos k. Traku r. (b.l. 62). Šio isakymo 3.1 punktu I. M. buvo ipareigotas už 2,76 ha žemes plota imoketi 4508,08 Lt. Kaip paaiškino atsakove J. K., už 0,2400 ha žemes sklypa buvo sumoketa minetais I. M. parduotais investiciniais cekiais, tuo tarpu už 2,5000 ha žemes sklypa bei 0,1300 ha žemes sklypa buvo viso sumoketa 4228 Lt, t.y. I. M. atsakovu paskolintais pinigais, kuriuos realiai imokejo butent J. K.. Šiuos atsakoves paaiškinimus patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai: 2005-08-03 buvo sudaryta jau mineta investiciniu cekiu pirkimo – pardavimo sutartis tarp J. K., K. K. ir I. M.; 2006-05-19 buvo sudaryta Paskolos sutartis, patvirtinta Traku rajono 1-ojo notaru biuro notares J.Klepackienes, reg. Nr. JK-2451, pagal kuria J. K. paskolino I. M. 5000 Lt, o I. M. isipareigojo paskola gražinti (b.l. 63); tos pacios dienos AB DnB Nord banko Kasos pajamu orderis Nr. 553904 patvirtina, kad 2006-05-19 Traku rajono žemetvarkos skyriui už perkamus žemes sklypus I. M. sumokejo 4224 Lt, ir nors moketoju nurodytas I. M., taciau mokejimo nurodyme yra pinigus realiai imokejusios J. K. parašas (b.l. 64). Kaip paaiškino atsakove J. K., šios paskolos I. M. jai negražino, pinigu gražinimas nebuvo aktualus, kadangi mineti pinigai buvo sumoketi už perkamus žemes sklypus, kurie veliau buvo perleisti atsakovei J. K..

Tokiu budu matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-04-11 isakymu bei 2006-05-19 ir 2006-05-24 valstybines žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutartimis žemes sklypai buvo parduoti I. M., nors realiai ir faktiškai už šiuos žemes sklypus sumokejo netgi ne pats I. M. ir juo labiau ieškove, o atsakovai J. K. ir K. K.. Ieškove S. G. nei savo lešomis, nei darbu, nei jokia kita forma neprisidejo ir neketino prisideti prie minetu žemes sklypu isigijimo, byloje nera duomenu apie I. M. ir ieškoves susitarima del bendro žemes sklypu isigijimo, pacios ieškoves duoti paaiškinimai leidžia spresti, kad ji netgi nesuvoke ir nebuvo isigilinusi i žemes sklypu isigijimo procesa, kadangi mane, kad dar jai pradejus gyventi su I. M. visa prie gyvenamojo namo esanti žeme, kuria buvo faktiškai naudojamasi, ir taip priklause I. M., buvo jo ir jo buvusios sutuoktines nuosavybe. Ieškoves teismo posedžio metu duoti paaiškinimai, kad 2002-2003 metais jie su I. M. kartu važiavo i kažkokia institucija pirkti 2,5 ha žemes sklypa, o pinigus sklypo isigijimui gavo pardave dvi karves ir paršiukus, vertintini kritiškai, kaip nepagristi jokia irodomaja medžiaga, nekonkretus ir neparemti jokiais kitais byloje esanciais duomenimis. Ieškoves dukra – liudytoja G. G. parode, jog nežino ir negirdejo, kad jos motina su I. M. kada nors butu bendrai pirke koki nors nekilnojamaji turta, skolinesi pinigus ir pan.

Dar daugiau, ieškoves ieškinyje išdestytu aplinkybiu bei teismo posedžio metu duotu paaiškinimu nenuoseklumas, prieštaringumas leidžia teismui abejoti ju teisingumu bei sudaro pagrinda juos vertinti kritiškai. Pažymetina, kad ieškinyje ir posedyje iš pradžiu nurode, kad tik po I. M. mirties, kai J. K. papraše jos išsikelti iš gyvenamojo namo, ieškove sužinojo apie ginco turto perleidimo J. K. fakta, taciau veliau teismo posedžio metu paaiškino, kad jau iki I. M. mirties žinojo apie jo turto perleidima (kaip paaiškino ieškove – „aprašyma“) J. K., apie tai, kad viena iš sklypu J. K. perleido savo dukrai G. S., kuri šiame sklype dar I. M. bunant gyvenam, pradejo ir vykde gyvenamojo namo statybas (ta iš dalies patvirtina ir teismui pateiktos nuotraukos, b.l. 76), taciau jokiu pretenziju del to nereiške ir klausimo del šio turto priklausomybes jai bendrosios dalines nuosavybes teise nekele, taip pat paaiškino, kad galvojo, jog nama I. M. paliks K. ir J. K., kadangi jie ji prižiurejo iki mirties. Dar daugiau, teismo posedžio metu duodama paaiškinimus, ieškove veliau pripažino, kad nekilnojamasis turtas, t.y. žemes sklypai bei gyvenamasis namas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), buvo vien I. M. nuosavybe, kad ji visiškai neprisidejo prie žemes sklypu igijimo, taciau kreipesi i teisma nežinodama, ar iš tikruju turi teise pretenduoti i I. M. tureta turta, noredama nuosavybes teisiu i turta pripažinimo vien del to, kad ilga laika gyveno kartu su I. M., kaip sugyventiniai. Tokie ieškoves paaiškinimai, jai iš esmes paciai pripažistant, jog ginco nekilnojamasis turtas ju abieju – ieškoves ir I. M. – nebuvo bendrai sukurtas, igytas ar pagerintas, nes jokios kalbos ir sutarimo del turto igijimo bendrai, siejant tai su šeimyniniais santykiais ir pan., tarp šaliu iš esmes niekada nebuvo, ir turtas iš esmes priklause vien tik I. M., kuris pats tvarke savo turtinius reikalus, leidžia teismui teigti, jog jokiu nuosavybes teisiu ieškovei i ginco turta pripažinti nera teisinio pagrindo. Jeigu I. M. jam asmenines nuosavybes teise priklausanti turta noretu palikti ar perleisti ieškovei, jis galejo ta padaryti, taciau to nepadare, santuokos su ieškove sudares nebuvo ir kaip paaiškino atsakovei bei liudytojai, sudaryti nenorejo, taip pat ir turta jai perleisti neketino, jokiu igaliojimu del turto tvarkymo jai taip pat nebuvo išdaves ir visiškai buvo ja nušalines nuo savo turtiniu reikalu tvarkymo, kadangi jo valia buvo turta vienokia ar kitokia forma perleisti butent J. K., kuri visa laika I. M. rupinosi, ji prižiurejo, veliau – išlaike, teike visokeriopa tiek turtine, tiek neturtine parama gyvenime.

Paties dabar jau mirusio I. M. veiksmai – visa savo nekilnojamaji turta dar iki mirties perleidžiant butent J. K., taip pat visa savo turta, kur jis bebutu ir iš ko besusidetu palikus testamentu butent J. K., tiek ja, tiek jos sutuoktini K. K. tiek iki ieškoves gincijamu sandoriu sudarymo, tiek po ju igaliojus tvarkyti ivairius jo turtinius reikalus, taip pat faktiniai tarpusavio I. M. ir atsakovu J. ir K. K. santykiai, gristi apibusiu pasitikejimu, parama, meile, rupesciu, pagarba, rodo, kad I. M. sudaryti ir šioje byloje ieškoves gincijami sandoriai atitiko jo valia ir buvo teiseti: 1) atsakovai paaiškino, kad I. M., su kuriais atsakovai nuo seno buvo kaimynai, draugavo, likes našliu, neturedamas vaiku ir kitu artimu giminaiciu, norejo, kad butent J. K. ji prižiuretu senatveje, juo rupintusi, padetu, palaidotu ir pan.; 2) 2006-02-27 Testamentu I. M. jam priklausancius 0,24 ha ir 2,76 žemes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini), paliko butent atsakovei J. K.; 3) 2006-05-19 Igaliojimu I. M. igaliojo atsakova K. K. atlikti jam priklausancios ½ dalies žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), teisine registracija, nupirkti jo vardu iš valstybes 2,5000 ha žemes sklypa (unikalus Nr. 4400-0846-2653), esanti (duomenys neskelbtini), veliau ši sklypa parduoti J. K. ir kt. (b.l. 65); veliau šio igaliojimo pagrindu I. M., atstovaujamas K. K., pardave, o J. K. nupirko 2,5000 ha ploto žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 66), ir šios sutarties I. M., budamas gyvas niekada negincijo; 4) 2006-06-01 Turto su išlaikymu iki gyvos galvos perleidimo sutartimi I. M. perdave J. K. jam priklausancius ½ dali 0,2600 ha ploto žemes sklypo, ½ dali gyvenamojo namo bei kitu pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini), o J. K. isipareigojo teikti I. M. iki gyvos galvos materialiojo aprupinimo, priežiuros, reikiamos pagalbos paslaugas, taip pat palaidoti ji savo lešomis (b.l. 55), kas ir buvo padaryta, kadangi J. K. iki pat I. M. mirties ji slauge, prižiurejo, išlaike ir pan., ir abejoti šiais atsakoves paaiškinimais, netgi paciai ieškovei pripažistant visokeriopos paramos I. M. teikimo fakta, teismas neturi jokio pagrindo; 5) tos pacios dienos, t.y. 2006-06-01 Oficialiuoju testamentu I. M. visa jam priklausanti kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, kur jis bebutu ir iš ko besusidetu, paliko butent atsakovei J. K. (b.l. 60), veliau šio testamento nepakeite ir nepanaikino; 6) 2006-09-15 Žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutartimis I. M., atstovaujamas K. K., pardave, o J. K. nupirko 2,5000 ha ploto bei 0,2400 ha ploto žemes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini) (b.l. 66-67, 92-94); 7) 2009-01-13 Igaliojimu, patvirtintu Traku rajono 1-ojo notaro biuro notares J.Klepackienes, reg. Nr. JK-211, I. M. igaliojo J. K. gauti jam priklausancia pensija už 2008-2009 metus, bet kuriame Lietuvos banke atidaryti jo vardu piniginio indelio saskaita, gauti mokejimo kortele ir pan. (b.l. 57), kas ir buvo daroma, kadangi tuo metu I. M. jau gyveno J. ir K. K. namuose, buvo ju slaugomas, išlaikomas ir prižiurimas; 8) byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, kad butent atsakove J. K. savo lešomis palaidojo I. M., prižiuri jo kapa (b.l. 59).

Ieškoves reikalavimas pripažinti negaliojanciu I. M. 2006-06-01 Oficialuji testamenta, patvirtinta Traku rajono 1-ojo notaru biuro notares J.Klepackienes, atmestinas, kaip nepagristas. Visu pirma, ieškove apskritai neturi teises reikšti ieškinio del I. M. testamento nugincijimo, nes pagal CK 5.17 str. 1 d. ieškini del testamento ar jo atskiru daliu pripažinimo negaliojanciomis gali pareikšti tik kiti ipediniai pagal istatyma arba pagal testamenta, kurie paveldetu, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys butu pripažintos negaliojanciomis. Ieškove S. G., nebudama I. M. sutuoktine ar giminaite, nera ir negali buti I. M. istatymine ipedine (nepatenka i CK 5.11 str. nurodytu ipediniu pagal istatyma saraša), taip pat nera ir jo testamentine ipedine, kadangi jokio turto ar jo dalies I. M. nei gincijamu, nei kitu testamentu ieškovei nera palikes.

Antra, po testamento sudarymo I. M. jo nebuvo nei panaikines, nei pakeites jame išreikštos savo valios, nei ji gincijes. Be to, kaip jau buvo mineta, po I. M. mirties i notara del palikimo priemimo niekas nesikreipe, paveldejimo byla nebuvo užvesta, t.y. testamentas liko nerealizuotas, nes ir jokio paveldetino turto po I. M. mirties neliko, kadangi visas jo turetas turtas dar iki mirties buvo paties savininko perleistas atsakovei J. K. pagal galiojancius ir teisetus sandorius.

Trecia, pripažinti ieškoves gincijama testamenta, o taip pat ir 2006-06-07 Turto išlaikymo iki gyvos galvos perleidimo sutarti tuo ieškoves nurodomu pagrindu, kad šiuos sandorius I. M. sudare, budamas neveiksnus (CK 5.16 str. 1 d. 1 p., 1.84 str. 2 d.), teismas neturi jokio pagrindo. I. M. istatymu nustatyta tvarka nebuvo pripažintas neveiksniu del psichines ligos ar silpnaprotystes, ir byloje apskritai nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog gincijamu sandoriu sudarymo metu, t.y. 2006 metais I. M. sirgo kokia nors psichikos liga, turi psichini sutrikima, buvo silpnaprotis, negalejo suprasti savo veiksmu prasmes, reikšmes, juos valdyti ir pan. Vien ieškoves S. G. teiginiai, o taip pat kai kuriu liudytoju parodymai apie tai, kad paskutiniais savo gyvenimo metais I. M. kartais užsimiršdavo, buvo suvaikejes ir pan., nepagristi jokiais objektyviais duomenimis bei irodymais, negali sudaryti pagrindo asmens neveiksnumui žymiai ankšciau sudarytu sandoriu pasirašymo metu konstatuoti. Teismas sutinka su atsakoviu atstoves argumentu, jog asmens neveiksnumas negali buti irodinejamas ir nustatytas iš ieškoves paaiškinimu ir liudytoju parodymu, turinciu subjektyvuji pobudi, tuo tarpu jokiu objektyviu, visu pirma, medicininio pobudžio dokumentu ir irodymu, kurie patvirtintu I. M. psichines sveikatos bukle ieškoves gincijamu sandoriu sudarymo metu, taip pat ir teismo sprendimo pripažinti I. M. neveiksniu ar ribotai veiksniu teismui nera pateikta. Priešingai, byloje esantys irodymai, atsakovu paaiškinimai, liudytoju V. Š., I. P. ir kt. parodymai, o taip pat ir paties I. M. elgesys tiek gincijamu sandoriu sudarymo metu, tiek po ju, jam net veliau sudarius visa eile sandoriu (igaliojimus, sutartis ir pan.), taip pat gincijamus sandorius tvirtinusios Traku rajono 1-ojo notaru biuro notares J.Klepackienes atsiliepime i ieškini išdestytos aplinkybes apie tai, kad sudarydamas 2006-06-01 testamenta bei kitus sandorius, I. M. buvo veiksnus, suprato savo atliekamu veiksmu reikšme ir ju pasekmes, juos tuo sutiko ir to sieke, paneigia ieškoves teiginius apie I. M. neveiksnuma, kaip sandoriu negaliojimo pagrinda.

Pažymetina, kad ieškove ir jos atstovas nepagristai painioja dvi skirtingas teisines situacijas, reglamentuojamas civiliniuose istatymuose: situacija, kuomet sandori sudaro neveiksnus, t.y. savo veiksmu prasmes negalintis suprasti bei valdyti del psichines ligos ar susirgimo asmuo; bei situacija, kuomet veiksnus asmuo, suvokdamas atliekamo veiksmo esme ir prasme, del tam tikro fizinio trukumo, ligos ar kitu priežasciu negali pats pasirašyti sandorio. Pastaruoju atveju, vadovaujantis CK 5.29 str. tokio asmens sudaroma testamenta, jo prašymu gali už ji pasirašyti notaro ar kito turincio teise patvirtinti testamenta pareiguno ir ne mažiau kaip dvieju liudytoju akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nera ipedinis pagal testamenta, kartu nurodant priežasti, del kurios testatorius negalejo pats pasirašyti testamento; liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Nagrinejamu atveju I. M. 2006-06-01 testamento sudarymo atveju buvo butent CK 5.29 str. reglamentuojama situacija: I. M. del savo senatves ir ligos negalint paciam pasirašyti testamente, už ji jo paties prašymu pasiraše kitas asmuo (M. S.) dvieju liudytoju, taip pat pasirašiusiu testamente (O. A. ir V. K.), akivaizdoje, testamenta patvirtinusi notare J.Klepackiene testamento teksta ir jo turini išaiškino I. M., isitikino jo valia bei nurode, del kokiu priežasciu I. M. pats negalejo pasirašyti testamento – del ligos ir senatves, ir šiuo atveju turimas omenyje butent fizinis trukumas, salygotas senatves, o ne kokia nors psichikos liga, apie kuria nera užsimenama ir kurios buvimui konstatuoti byloje nera jokiu duomenu ir irodymu. Atsakovai paaiškino, kad I. M. paskutinius kelis gyvenimo metus buvo silpnos fizines sveikatos, jau buvo labai senas, jam labai drebedavo rankos, todel jis negalejo pats rašyti, todel tiek testamente, tiek kai kuriuose kituose jo sudarytuose sandoriuose, kuriuose reikejo parašyti varda, pavarde ir pasirašyti, I. M. del fizinio trukumo – del senatves drebanciu ranku – to padaryti negalejo, tad jam prašant sandorius pasiraše kitas asmuo. Sunkia I. M. fizines sveikatos bukle iš dalies patvirtina atsakovu pateikti medicininiai dokumentai (b.l. 56-58). Pati ieškove teismo posedžio metu paaiškino, kad I. M. buvo silpnos fizines sveikatos, jam drebedavo rankos, veliau paaiškino, kad nežino, ar I. M. galejo pats rašyti ir pasirašyti. Liudytojos G. G. (ieškoves dukra), V. Š., I. P. taip pat parode, kad I. M. stipriai drebedavo rankos ir jis negalejo rašyti. Liudytoja I. P. parode, kad dalyvavo I. M. 2006 m. sudarant testamenta, kaip liudytoja, kadangi I. M. drebejo rankos, jis pats negalejo pasirašyti testamente, todel jo tvirtinimui pas notara turejo buti atvežti liudytojai. Pažymejo, kad I. M. notaro biure aiškiai išreiške savo valia, t.y. valia palikti savo turta butent ji nuolat prižiurejusiai ir jam padejusiai J. K., šia valia suvoke, notare jam išaiškino sudaromo testamento esme, jis ja suprato. Kaip jau buvo mineta, jokiu objektyviu duomenu apie I. M. psichikos ligas, susirgimus ar defektus, del kuriu jis negaletu suprasti savo veiksmu reikšmes ir juos valdyti, byloje nera. Pati ieškove, budama nenuosekli, nors ieškinyje nurode ir praše I. M. sudarytus sandorius pripažinti negaliojanciais, kadangi juos sudare neveiksnus asmuo, taciau veliau teismo posedžio metu paaiškino, kad I. M. buvo sveiko proto ir tik paskutiniais gyvenimo metais, t.y. 2008-2009 m. del senatves kartais užsimiršdavo ir nesiorientavo aplinkoje, nors, kaip jau buvo mineta, jokiu šias aplinkybes pagrindžianciu irodymu teismui nepateikta, ir net užsimiršimas ar nesiorientavimas nesudaro pagrindo šiuo atveju konstatuoti asmens neveiksnumo gincijamu sandoriu sudarymo metu. Nei vienas iš byloje apklaustu liudytoju taip pat neparode, kad I. M. butu sirges kokia nors psichikos liga, turetu psichikos sutrikima ir del to negaletu suprasti savo veiksmu reikšmes ir ju valdyti. Ieškoves atstovo teiginys, jog jeigu asmuo yra veiksnus, tai tik jis vienas gali ir turi pasirašyti testamenta ar sudaroma sandori, atmestinas, kaip visiškai nepagristas.

Tais paciais motyvais atmestinas ir ieškoves reikalavimas pripažinti negaliojanciu ta pacia diena, t.y. 2006-06-01 I. M. ir J. K. sudaryta Turto su išlaikymu iki gyvos galvos perleidimo sutarti, pasirašyta taip pat ne paties I. M., o M. S.. CK 1.76 str. 1 d. numato, kad jeigu sandorius sudarantis fizinis asmuo del fizinio trukumo, ligos ar kitokiu priežasciu negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandori gali už ji pasirašyti kitas asmuo; už kita asmeni pasirašiusio asmens paraša turi patvirtinti notaras ar kiti istatyme numatyti subjektai, kartu nurodant priežasti, del kurios sandori asmuo pats negalejo pasirašyti. Nagrinejamu atveju šie CK 1.76 str. 1 d. reikalavimai bei salygos pažeistos nebuvo.

Pagaliau, ieškoves argumentas, jos testamentas pripažintinas negaliojanciu, nes juo I. M. paliko J. K. turta, priklausanti ieškovei, neturedamas tam ieškoves sutikimo, atmestinas, kaip nepagristas. Kaip matyti iš 2006-06-01 Oficialiojo testamento, juo I. M. paliko J. K. visa jam priklausanti kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, kur jis bebutu ir iš ko besusidetu, t.y. tik testatoriui priklausanti turta. Testamente nera nurodomas konkretus ipedinei paliktinas turtas, jame nera kalbama apie ieškovei galimai priklausiusi ar priklausanti turta. Pagal CK 5.19 str. 1 d. kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visa savo turta ar jo dali vienam ar keliems asmenims. Istatymas nenumato galimybes testamentu palikti kito asmens, t.y. ne savo turta, juo labiau, gauti kito asmens sutikima tokiam veiksmui atlikti. Akivaizdu, kad jeigu testamentu paliktas turtas palikejo mirties momentu jam nepriklauso nuosavybes teise, jis negali buti paveldetas.

Ieškoves reikalavimas pripažinti negaliojanciomis 2,500 ha bei 0,2400 ha žemes sklypu, esanciu Velickavos k. Traku r., pirkimo – pardavimo sutartis, 2006-09-15 sudarytas tarp I. M., atstovaujamo K. K., ir J. K. tuo pagrindu, kad atsakovas K. K., kaip I. M. igaliotinis, neturejo teises sudaryti sandoriu su savo sutuoktine, be to viršijo I. M. 2006-05-19 igaliojimu jam suteiktus igalinimus, del ko buvo pažeistos CK 2.134 str. 1 d., 2.135 str. 1 d., 2.136 str. 1 d. nuostatos, taip pat atmestinas, kaip nepagristas. CK 2.134 str. 1 d. numato, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandoriu nei su paciu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tevais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaiciais. Tokie sandoriai gali buti pripažinti negaliojanciais atstovaujamojo reikalavimu. Butent todel ieškove apskritai neturi teises gincyti sandorio CK 2.134 str. pagrindu, tuo tarpu pats atstovaujamasis I. M. 2006-05-19 jo vardu igaliotinio K. K. sudarytu žemes sklypu pirkimo – pardavimo sutarciu niekada negincijo. Be to, 2006-05-19 igaliojimu I. M. igaliojo K. K. jo vardu nupirkti iš valstybes 2,500 ha ploto žemes sklypa (unikalus Nr. 4400-0846-2653), esanti (duomenys neskelbtini), o veliau ši žemes sklypa parduoti butent J. K., t.y. jau paciame igaliojime I. M. buvo nurodes konkretu šio žemes sklypo pirkeja, su kuriuo ir pavede K. K. sudaryti pirkimo – pardavimo sutarti. Šio igaliojimo pagrindu, t.y. K. K. vykdant igaliojime nurodyta pavedima bei veikiant igaliojimo ribose, taip igyvendinant igaliotojo išreikšta valia del sklypo pirkejo, ir buvo sudaryta 2006-09-15 2,500 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi, I. M., išduodamas igaliojima ir jame konkreciai pavesdamas K. K. jo vardu sudaryti sandori su igaliotinio sutuoktine J. K., žinojo apie interesu konflikta ir apie tai, kad K. K. I. M. vardu sudarys sutarti su savo sutuoktine, taciau pats igaliotojas to sieke, tokia buvo jo valia.

Nors igaliojimo K. K. sudaryti jo vardu ir kito žemes sklypo, t.y. 0,2400 ha ploto žemes sklypo (unikalus Nr. 4400-0846-2575), esancio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarti su J. K., I. M. nebuvo išdaves, ir 2006-05-19 igaliojime šis žemes sklypas nera minimas, taciau šiuo pagrindu, t.y. atstovaujamam neturint teises sudaryti sandori ar viršijant savo igaliojimus, gincyti sandorius ieškove, kaip subjektas, nesantis nei igaliotoju, nei sandorio šalimi, taip pat teises neturi, pats atstovaujamasis I. M. šio sandorio niekada negincijo. Be to, net ir tuo atveju, jeigu toks sandoris butu pripažintas negaliojanciu, juo perleista sklypa pirkeja J. K. ir taip paveldetu 2006-06-01 Oficialaus testamento pagrindu, t.y. I. M. valia bet kuriuo atveju buvo, kad tiek šis žemes sklypas, tiek kitas jo turtas vienaip ar kitaip pereitu butent J. K.. Nesant pagrindo pripažinti negaliojancia 0,2400 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), 2006-09-15 pirkimo – pardavimo sutarti, nera pagrindo panaikinti ir jos pagrindu atsiradusias teisines pasekmes, t.y. pripažinti negaliojancia 2007-12-06 šio žemes sklypo dovanojimo sutarti, pagal kuria iš I. M. žemes sklypa nupirke atsakovai J. ir K. K. žemes sklypa padovanojo savo dukrai G. S., juo labiau, kad ir apie ši sandori, kaip pripažino ieškove S. G., ji žinojo dar I. M. esant gyvam, mate G. S. gyvenamojo namo statybas šiame sklype, joms neprieštaravo, jokiu pretenziju i ši turta nereiške ir nuosavybes teisiu i ji klausimo nekele.

Atsižvelgiant i visas aukšciau nurodytas aplinkybes pripažinti ieškoves gincijamas nekilnojamojo turto perleidimo sutartis bei testamenta negaliojanciais, kaip prieštaraujancius imperatyvioms istatymu normoms ar kitais ieškoves nurodytais pagrindas, nera jokio teisinio pagrindo. Visas ieškoves gincijamais sandoriais atsakovams perleistas nekilnojamasis turtas priklause I. M. asmenines nuosavybes teise, sudarant šiuos sandorius jis nebuvo santuokoje su S. G., jos sutikimo perleisti asmenini I. M. turta gavimo istatymas nenumato, jokio pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybes teises i dali šio turto nera, kadangi šis turtas negali buti pripažintas I. M. ir ieškoves bendros veiklos rezultatu: ju tarpusavio santykiai nebuvo grindžiami jungtine veikla, ju nesaiste jokiu bendri santykiai su treciaisiais asmenimis, byloje nera jokiu irodymu, kad jeigu tokio bendra veikla ir butu buvusi, ieškove buvo i ja inešusi lygiaverti I. M. inaša, del ko turetu teise pretenduoti i ½ dali jo nekilnojamojo turto, I. M. galejo laisvai disponuoti savo turtu, teismas nenustate jokiu pagrindu sandorius pripažinti negaliojanciais tiek pilna apimtimi, tiek iš dalies, todel ieškoves reikalavimai atmestini. Teismas taip pat sutinka su atsakoviu atstoves argumentais, jog nera aišku, kodel ieškove prašo pripažinti negaliojanciais minetus sandorius pilna apimtimi, o ne iš dalies, t.y. ta dalimi, kuri liecia kaip teigia ieškove, butent jai nuosavybes teise priklausancio nekilnojamojo turto perleidima. Teismas pažymi, kad ieškovei ne karta nutartimis del ieškinio trukumu pašalinimo tiek šioje byloje, tiek ieškovei pateikus ankstesnius identiškus ieškinius (c.b. Nr. 2-1031-855/2010, Nr. 2-2057-855/2010) buvo siulyta tikslinti ieškinio dalyka, kiek tai liecia sandoriu nugincijimo visiškai ar iš dalies aspekta, taciau pateikdama paskutini patikslinta ieškini (2011-02-17) ieškove pasiliko ties reikalavimais pripažinti I. M. sudarytus sandorius negaliojanciais visa apimtimi.

Atmetus ieškoves reikalavimus del atitinkamu sandoriu pripažinimo negaliojanciais bei nesant pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybes teises i ½ dali gyvenamojo namo, esancio Velickavos K. Traku r., nera pagrindo tenkinti ieškoves reikalavima del jos ikeldinimo i ši nama, kadangi tik šio nekilnojamojo turto savininkai J. K. bei J. K. turi teise disponuoti jiems priklausanciu turtu, be kita ko spresti, kam leisti šiame name gyventi.

Atmetus ieškini, naikintinos Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-11-29 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones (LR CPK 150 str.).

Atmetus ieškini, ieškoves patirtos bylinejimosi išlaidos neatlyginamos, tuo tarpu iš ieškoves atsakovei J. K., vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., priteistina 1000 Lt jos patirtu išlaidu advokato teisinei pagalbai apmoketi (b.l. 79), kurios šiuo atveju, atsižvelgiant i ginco pobudi, sudetinguma, advokates parengtu procesiniu dokumentu skaiciu, apimti bei kokybe, teismo posedžiu skaiciu bei trukme, laikytinos protingos ir adekvacios. Vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d., iš ieškoves i valstybes biudžeta priteistina 39 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Ieškoves S. G. ieškini atsakovams J. K., K. K., G. S., tretysis asmuo – Traku rajono 1-ojo notaro biuro notare Jurate Klepackiene, atmesti.

Priteisti iš ieškoves S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovei J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (viena tukstanti litu) bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškoves S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) i valstybes biudžeta 39 Lt (trisdešimt devynis litus) bylinejimosi išlaidu.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-11-29 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones – iraša viešame registre apie draudima del nuosavybes teisiu perleidimo i atsakovei J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausancius: ½ dali žemes sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dali gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanciu (duomenys neskelbtini); žemes sklypa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), taip pat iraša viešame registre apie draudima del nuosavybes teisiu perleidimo i atsakovei G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausanti žemes sklypa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Isiteisejus teismo sprendimui, apie jo vykdyma informuoti VI „Registru centras“.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus rajono apylinkes teisma.