Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-201-530/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-17
Bylos Nr.
AN2-201-530/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00150-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Pažeidėjas
R. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-201-530/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00150-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.5.4; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2021 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) miesto sav., (duomenys neskelbtini) (k. pusė) 98 km., vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio jeigu jis stabdytų, ko pasėkoje atsitrenkė į priekyje važiavusio bei pradėjusio stabdyti automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, į gydymo įstaigą kreipėsi automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. K.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. K. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nutarimu R. K. buvo paskirta 225 eurų bauda.

2. Nesutikdama su Institucijos 2022 m. vasario 10 d. priimtu nutarimu, R. K. minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi R. K. skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba įvertinus lengvinančias aplinkybes ir įvykio pobūdį, skirti jai minimalią baudą.

3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas vertindamas paskirtos nuobaudos dydį nenurodė, kodėl nebuvo vadovaujamasi teismų praktika vertinant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę. Kaip buvo nurodyta ankstesniame skunde, įvykus eismo įvykiui kaltę ir įvykio aplinkybes, dėl sukelto eismo įvykio, ji pripažino, su nukentėjusiuoju supildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė, kad dėl eismo įvykio yra kalta ji. Įvykio aplinkybes ir savo kaltę pripažino ir 2021 m. gruodžio 20 d. raštu pateiktame paaiškinime. Jame tik išreiškė dvejonę, kad įvykio metu nukentėjęs asmuo nenurodė, kad patyrė kokius nors sužalojimus ar jaučia skausmus, bet vėliau buvo pateikta specialisto išvada apie sveikatos sutrikdymą. Tai, kad jai kelia dvejonių ar policijos pareigūnas, kuris nagrinėjo administracinio nusižengimo medžiagą, tinkamai taikė administracinės teisenos nuostatas, neturi būti vertinama, kaip jos pozicija, kad ji nepripažįsta savo kaltės. Dėl nurodytų priežasčių, ji mano, kad kaltės pripažinimas, visų aplinkybių nurodymas, turi būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Nr. AN2-414-211/2019). Paminint ir tai, kad liko neįvertinta ir ta aplinkybė, jog eismo įvykį įtakojo ir trečiojo automobilio vairuotojas, kuris staiga stabdė, dėl ko netikėtai turėjo stabdyti priekyje jos važiavęs automobilis.

3.2. Skunde pažymima, jog apylinkės teismas neteisingai interpretavo R. K. skunde išdėstytą abejonę dėl administracinėje byloje esančios medžiagos. Teismui pateiktame skunde ji nurodė, kad „Nėra susipažinusi su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir nėra aišku kokia eismo įvykio schema ir kieno bei kada parengtas įvykio vietos apžiūros protokolas yra byloje, kadangi su bylos medžiaga ji nebuvo supažindinta, o į įvykio vietą policijos pareigūnai atvykę nebuvo. Dėl tos pačios priežasties nėra aišku kas, kada fotografavo eismo įvykio vietą ar apgadintus automobilius, nes jai būnant eismo įvykio vietoje, policijos pareigūnai į ją atvykę nebuvo ir jokių procesinių ar tyrimo veiksmų neatliko“. Čia, anot R. K., ji kėlė dvejones dėl administracinėje byloje esančios medžiagos, o ne kalbėjo apie tai, kad nebuvo supažindinta su bylos medžiaga, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo išvis nenagrinėjo.

3.3. Skunde nurodoma, kad teismas taip pat nevertino, jog bylos nagrinėjimas Institucijoje vyko pažeidžiant nagrinėjimo tvarką. Kadangi byla buvo nagrinėjama vadovaujantis priešingomis teisės normomis, t. y. nagrinėjimas vyko vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Tuo tarpu nutarimas taip pat gausus neatitikimų, kitos informacijos, kuri nesusijusi su šia byla, todėl nėra aišku kokiomis teisės normomis remiantis buvo priimtas Institucijos nutarimas.

3.4. Skunde pabrėžiama, kad teismas aptardamas baudos dydį formaliai vadovavosi ANK 34 straipsnio 2 dalimi, tačiau nevertino kokiu baudos dydžiu būtų įgyvendinta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bei nesivadovavo ANK 32 straipsnio 2 dalyje numatytais principais.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė J. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti, kadangi administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų bei pateikta faktų apie apeliantės padarytą administracinį nusižengimą ir jai skirta nuobauda individualizuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. skunde ginčija Institucijos 2022 m. vasario 10 d. priimto nutarimo teisėtumą bei jai paskirtos nuobaudos dydį.

6. ANK 423 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusio Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo, teisės taikymo ir bausmės individualizavimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nagrinėjamu atveju nustatytos tinkamai ir R. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, o jai paskirta nuobauda priimta atsižvelgus į visas nustatytas ir administracinės nuobaudos skyrimą įtakojančias aplinkybes. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija ir naikinti teismo procesinį sprendimą bei administracinę teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, nėra teisinio pagrindo.

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

8. Skunde R. K. nors ir neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau nurodo, kad Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimas buvo priimtas pažeidžiant teisės normų reikalavimus, kartu keldama abejones ir dėl administracinėje byloje esančios medžiagos teisėtumo.

9. Apygardos teismas pripažįsta, kad Institucijos priimtame nutarime buvo padaryta neesminių klaidų, kadangi nutarimo skiltyje „kitos aplinkybės“ dviprasmiškai nurodytos ANK 616 straipsnio 1 ir 3 dalys bei aplinkybės iš kurių sunku spręsti ar byla buvo nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Taip pat nutarime Institucija aptardama surinktus įrodymus įvardijo įvykio vietos apžiūros protokolą, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo rašomas. Tačiau apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus kitus duomenis, t. y. 2022 m. sausio 24 d. administracinio nusižengimo protokolą, kurio surašyme dalyvavo ir pati R. K. (administracinio nusižengimo b. l. 4), tyrėjo M. A. 2021 m. gruodžio 13 d. tarnybinį pranešimą (administracinio nusižengimo b. l. 5), policijos suvestinės informaciją apie eismo įvykį (administracinio nusižengimo b. l. 6-7), eismo įvykio deklaraciją (administracinio nusižengimo b. l. 8), nukentėjusiojo I. K. 2021 m. gruodžio 13 d. paaiškinimą (administracinio nusižengimo b. l. 9), R. K. 2021 m. gruodžio 21 d. paaiškinimą (administracinio nusižengimo b. l. 10), medicininius dokumentus apie nukentėjusiojo I. K. sveikatos būklę (administracinio nusižengimo b. l. 15-19, 22-24), 2022 m. sausio 7 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusiajam I. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (administracinio nusižengimo b. l. 28-29), nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju I. K. (administracinio nusižengimo b. l. 30), nukentėjusio asmens automobilio „Opel Omega“ fotonuotraukas su užfiksuotais apgadinimais (administracinio nusižengimo b. l. 31-34), laiko, jog R. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Institucijos pareigūno 2022 m. vasario 10 d. nutarime padaryti minėti pažeidimai nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti, kadangi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, tam nėra ANK 591 straipsnyje numatytų pagrindų. Paminint ir tai, kad Institucijos priimtame nutarime padaryto nusižengimo esmė yra išdėstyta aiškiai ir suprantamai, R. K. taip pat neginčija aplinkybių, jog vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio jeigu jis stabdytų, ko pasėkoje atsitrenkė į priekyje važiavusio bei pradėjusio stabdyti automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, todėl apygardos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime nurodyti pažeidimai lemiamos reikšmės administracinio nusižengimo sudėties teisėtumui konstatuoti neturėjo.

10. Priešingos išvados aukštesniam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai susiję su įrodymų rinkimo teisėtumu administracinėje byloje. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Aukštesnysis teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurių pagrindu R. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn nenustatė, kad jie būtų nesusiję su byla ar surinkti pažeidžiant įstatymus. Pažymint, kad R. K. skunde nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo atvykę ar, kad ji nėra susipažinusi su administracinio nusižengimo medžiaga, todėl jai nėra aišku kas ir kokiu būdu rinko įrodymus, nereiškia, kad jie buvo renkami neteisėtai ir nagrinėjamu atveju nėra įrodymais šioje byloje. Faktinius duomenis susijusius su administraciniu nusižengimu gali rinkti ne tik policijos pareigūnai, tačiau ir kiti asmenys, taip pat šie duomenys gali būti nustatomi ir kitomis priemonėmis, tuo tarpu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) sprendžia ar gauti duomenys gali būti laikomi įrodymais. Šiuo atveju R. K. tiek kreipdamasi į Instituciją, tiek dalyvaudama pirmosios instancijos teisme turėjo realią galimybę susipažinti su visais jai abejones kėlusiais administracinio nusižengimo bylos duomenimis, tačiau tikėtina, jog ji šia teise nepasinaudojo ir skunde išreiškė nepagrįstas abejones dėl įrodymų liečiamumo ir leistinumo. Iš esmės ginčo nėra, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje, apeliantė pažeidė kelių eismo taisykles, ko pasekoje tiek ji, tiek nukentėjusysis pildė eismo įvykio deklaraciją ir po ja pasirašinėjo. Tai, kad nukentėjusysis ne iš karto pajuto eismo įvykio metu patirtus sveikatos sutrikimus, o kreipėsi į gydymo įstaigą praėjus kelioms valandoms po to, nesudaro pagrindo abejoti, kad jis į gydymo įstaigą kreipėsi būtent dėl šio įvykio metu kilusių pasekmių. Nukentėjusiajam šio eismo įvykio metu kilusi pasekmė- nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį patvirtina ne tik nukentėjusiojo paaiškinimas bet ir medicininiai dokumentai bei specialisto išvada.

Dėl administracinės nuobaudos

11. Apeliantė skunde nesutikdama su jai paskiros baudos dydžiu prašo ją sumažinti, teigdama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir aptardamas jai skirtos baudos dydį formaliai vadovavosi ANK 34 straipsnio 2 dalimi bei nevertino kokiu baudos dydžiu būtų įgyvendinta nuobaudos paskirtis, taip pat nesivadovavo ANK 32 straipsnio 2 dalyje numatytais principais.

12. Už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmenims skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo 150 Eur iki 300 Eur.

13. Administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, jog jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

14. Iš Institucijos 2022 m. vasario 10 d. priimto nutarimo matyti, kad už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, R. K. buvo skirta vidurkį atitinkanti bauda, t. y. 225 Eur. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs aplinkybes, kad R. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, raštu pateiktame paaiškinime savo pozicijos dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi neišreiškė, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nebuvo nustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

15. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020).

16. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad ji kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esanti eismo įvykio suvestinė, kurioje nurodoma: vairuotojai išsiaiškino vietoje, pranešėja R. K. sutiko su kalte, pildo eismo įvykio deklaraciją (administracinio nusižengimo b. l. 6), eismo įvykio deklaracija, kurioje R. K. parašu patvirtino, kad ji yra atsakinga už sukeltą žalą (administracinio nusižengimo b. l. 8), nukentėjusiojo I. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad R. K. sutiko su kalte, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija (administracinio nusižengimo b. l. 9), tyrėjo M. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio dalyviai dėl kaltės susitarė, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija (administracinio nusižengimo b. l. 5), taip pat pačios R. K. paaiškinimas, kuriame ji išdėstė esmines padarytos veikos aplinkybes (administracinio nusižengimo b. l. 10). Tačiau tam, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė būtų pripažinta atsakomybę lengvinančia neužtenka nustatyti vien tik administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės pripažinimo dėl esminių įvykio aplinkybių faktą. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad turi būti nustatyta ir viena iš alternatyvių aplinkybių – nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti administracinį nusižengimą. Vis tik, apygardos teismas nei vienos iš būtinų alternatyvių aplinkybių šiuo atveju nenustatė. R. K. nei apylinkės teismui pateiktame skunde, nei skundą nagrinėjant teisiamajame posėdyje apgailestavimo dėl padaryto administracinio nusižengimo neišreiškė. Netgi pateiktame apeliaciniame skunde ji nenurodo jokių argumentų, iš kurių teismas šiuo atveju galėtų spręsti, jog apeliantė iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Priešingai R. K. apeliaciniame skunde bando savo veiksmus pateisinti nurodydama, kad šioje situacijoje eismo įvykį įtakojo ir trečiojo vairuotojo veiksmai, kurie pasak jos nagrinėjamu atveju liko neįvertinti. Pažymint, kad duomenų, jog R. K. po įvykio būtų bendravusi su nukentėjusiuoju, jo atsiprašiusi, siūliusi pagalbą ar bandžiusi sušvelninti padarytus padarinius byloje taip pat nėra, tokių duomenų nepateikė ir pati apeliantė. Apygardos teismas nagrinėjamu atveju taip pat negali konstatuoti ir to, jog apeliantė tyrimą atlikusiai Institucijai suteikė reikšmingą pagalbą ir taip padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnui elektroniniu paštu išsiuntus ir paprašius užpildyti paaiškinimo blanką, R. K. Institucijai pateikė vienintelį 2021 m. gruodžio 21 d. paaiškinimą. Tuo tarpu įvykio dieną su ja susisiekusiam policijos pareigūnui pastaroji nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) miestelyje ir galimybės atvykti į (duomenys neskelbtini) neturi. Taigi, aukštesnysis teismas įvertinęs aukščiau aptarta daro išvadą, kad R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nagrinėjamu atveju vis tik buvo nenustatyta pagrįstai.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

18. Apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad R. K. nagrinėjamu atveju nors ir padarė vieną neatsargų administracinį nusižengimą, tačiau jo metu buvo apgadinti du automobiliai, taip pat nukentėjusiajam I. K. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta, administracine tvarka ji bausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (vairuodama transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu), o dabartinį administracinį nusižengimą pastaroji padarė nepraėjus nei mėnesiui nuo paskutinio pažeidimo (administracinio nusižengimo b. l. 37-40). Nors esmines įvykio aplinkybes dėl įvykdyto administracinio nusižengimo R. K. pripažino, tačiau akivaizdu, jog savo veiksmų net apeliaciniame skunde kritiškai nevertina bei bando juos pateisinti, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. K. paskirtas bausmės vidurkis yra proporcingas, adekvatus administracinio nusižengimo padarymo pasekmėms ir nelaikytinas asmens teises suvaržančiu labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

19. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad nuobauda R. K. paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra akivaizdžiai per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Institucijos 2022 m. vasario 10 d. nutarimą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais aukštesnysis teismas pagrindo neturi, todėl R. K. apeliacinis skundas netenkinamas, procesinius sprendimus paliekant nepakeistus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė