Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo

E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir E. K. skirta galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė;

arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių, jų teisinio kvalifikavimo, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam skirta arešto bausme ir prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021). Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023).

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę nuteistajam E. K. vertinti kaip per griežtą.

9. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskirtas areštas 75 paroms, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. skirtas areštas 50 parų.

10. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į E. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta; kaltininko asmenybę – E. K. teistas 27 kartus, nusikalto teistumui neišnykus; per pastaruosius vienerius metus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) neregistruotas, duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą byloje negauta; į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį arešto bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį arešto bausme, kurios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi subendrintos ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2024 m. rugpjūčio 23 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. Įvertinusi aukščiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą – areštas 75 paroms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta nei rūšimi, nei dydžiu. Kaip minėta, nusikalto E. K. būdamas teistas 26 kartus ir teistumui neišnykus. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu apelianto atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamos dar keturios baudžiamosios bylos dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalį, kuriose galutiniai procesiniai sprendimai nepriimti. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad anksčiau E. K. dauguma atvejų nuteistas už nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį), taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį) bei kitas nusikalstamas veikas (pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 242 straipsnį). Baudžiamoji atsakomybė jo atžvilgiu taikyta ir užsienyje – Švedijoje (2014 m. balandžio 18 d. jis nuteistas už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų) ir Lenkijoje (2020 m. rugpjūčio 6 d. jis nuteistas už su vagyste susijusį nusikaltimą). E. K. anksčiau taikytos tiek arešto, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, kaip ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis nusikalstamas veikas daro kaskart vos paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų. Administracine tvarka E. K. baustas labai daug kartų – pažymą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per pastaruosius 5 metus sudaro net 97 puslapiai, daugiausiai administracinė atsakomybė jam taikyta už smulkias vagystes iš parduotuvių, vaistinių, važiavimą be bilieto, paskirtų baudų jis nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Sodros duomenų apie asmens draudėjus nėra, pastarąjį kartą E. K. dirbo dar 2015 metais, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

12. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, kaskart atlikęs jam skirtas bausmes sistemingai vėl daro nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus trumpesnę ar su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, E. K. pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės neleidžia daryti ir skunde nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis su nukentėjusiąja susitaikė, juolab, kad jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokių su skundu nepateikė ir pats apeliantas. Tuo tarpu kitos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaip antai jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus apgailestavimas, pastebėtina, jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, t. y. ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

13. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. K. paskyręs arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai jos dydį nustatė didesnį už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (49 straipsnio 2 dalis), o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam nesvarstytas pagrįstai, kadangi E. K. anksčiau ne kartą nubaustas arešto bausme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistajam E. K. paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ją skiriant, pagrindo vertinti ją kaip aiškiai per griežtą ar neproporcingą neturi.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nuteistajam E. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas – advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. lapkričio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš E. K. valstybės naudai išieškoti 87,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

17. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir už nuteistajam E. K. suteiktą teisinę pagalbą prašoma priteisti išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Be to, nuteistasis pagal skundžiamą nuosprendį nuteistas ne ilgalaike laisvės atėmimo bausme, o 50 parų areštu, yra gana jauno amžiaus, darbingas, tuo tarpu prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo E. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš E. K. valstybės naudai 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.