Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančios Gyventojų registro centro pažymos nustatyta, kad L. L., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo L. L., gimusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. L. L. ir L. L. santuoką buvo įregistravę (duomenys neskelbtini)L. L. ir L. L. (duomenys neskelbtini)buvo susilaukę sūnaus L. L., tačiau šis (duomenys neskelbtini)mirė. Bylos duomenimis L. L. mirė (duomenys neskelbtini) Iš 2023 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. L. ir L. L. santuokos metu buvo įgiję šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1992 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 13-2852 pagrindu, turtas registruotas L. L. vardu; 2) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1642 pagrindu, turtas registruotas L. L. vardu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė L. L. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su L. L..

6. Testamentų registre nėra įregistruotų L. L. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad L. L. po L. L. (duomenys neskelbtini) mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės mirties likusį visą turtą. Pareiškėjas po sutuoktinės L. L. mirties liko gyventi santuokoje įgytame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas naudojasi ir kitu butu, adresu (duomenys neskelbtini), šį nekilnojamąjį turtą prižiūri, jį valdo, moka su turtu susijusius atitinkamus mokesčius. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog pareiškėjas moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės L. L. mirties likusį turtą.

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

10. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus sutuoktinei jis rūpinosi visu likusiu turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, įgytu lygiomis dalimis su sutuoktine santuokos metu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kad jis po sutuoktinės mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (abiem butais), t. y. mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas L. L. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės L. L. mirties likusį palikimą, t. y. jam priklausiusį pusę dalį butų . Nagrinėjamu atveju L. L. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas L. L. po palikėjos L. L. likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas L. L. turi teisę paveldėti mirusios L. L. turtą pagal įstatymą, kadangi jis yra laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas L. L. po L. L. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą L. L. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo L. L. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

13. Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta VĮ Registrų centrui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo L. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.