Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant gynėjui adv. Stanislovui Raulušaičiui, nukentėjusiojo atstovui adv. G. Č. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas:

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2012 m. lapkričio 16 d. apie 11.50 val. Varėnoje, J. Basanavičiaus gatvėje prie laidojimo paslaugų įmonės, išėjęs iš šarvojimo salės, tyčia, iš asmeninių paskatų nukentėjusiajam M. B. sakė įžeidžiančius žodžius, įžeidė vadindamas: ,,debilu, vagimi, vandalu“.

Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

A. B. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje tyčia, iš asmeninių paskatų sugriebė M. B. už kairės rankos žasto, o kita ranka smogė M. B. į kairį skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Toks kaltinimas pagal LR BK 140 str. 1 d. nepasitvirtino.

Kaltinamasis A. B. neprisipažino kaltas ir paaiškino, kad 2012-11-16 buvo sesers laidotuvės. Kadangi prie velionės nebuvo G. Č., tai jis išėjo į kiemą jo paieškoti. Kieme jis pamatė G. Č., M. B. ir A. V.. Kaltinamasis nurodė, kad jis G. pasakė: ,,-ir tu dar šneki su šituo vagiu, vandalu? Už jo nėra jokios ramybės nei gyvuliams, nei bitėms“. Kaltinamasis nurodė, kad po šitų jo žodžių M. B. jam liepė eiti poteriauti ir paplojo per petį, sakydamas: ,,-tu dar man pašokinėsi.“ Tuomet jis atsistūmė ranka M. B. ranką, nuėjo iki mašinos, išgėrė vaistų ir grįžo į šarvojimo salę. Nurodė, kad tuo metu buvo labai susijaudinęs, nes pats buvo po ligoninės, pieva – išvažinėta, sesuo – mirusi. Kaltinamasis kategoriškai nepripažįsta, jog būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamasis nurodė, kad jį įžeidė M. B. patapšnojimas per petį ir pasakyti žodžiai, todėl jis atstūmė jo ranką. Kaltinamasis paaiškino, kad nepripažįsta nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir nesutinka jo atlyginti.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad iš tiesų tuo metu vyko A. B. sesers laidotuvės, jis taip pat atvyko į laidotuves, tačiau iš šarvojimo salės išėjęs A. B., eidamas link jo keikėsi necenzūriniais žodžiais, vadino debilu, vagimi. Jis nurodė, kad sakė kaltinamajam, jog ne vieta dabar aiškintis, tačiau kaltinamasis nenusiramino, toliau šaukė, keikėsi ir trenkė jam į kairį skruostą. G. Č. atstūmė A. B. ir tuo metu jis dar sugriebė jam už rankos, keikėsi, grasino. Nukentėjusysis paaiškino, kad skambino policijai, tačiau jie neatvyko. Jis nurodė, kad dėl šio buvusio konflikto jam pablogėjo sveikata, sušlubavo širdis. Nuo suduoto smūgio ant kairio žando buvo mėlynė. Jis nurodė, kad kaltinamasis smūgį jam sudavė kitų žmonių akivaizdoje, visi žmonės sužinojo, kurie buvo laidotuvėse, įžeidė, pablogėjo sveikata, jis nurodė, kad dar ir šiandien būna skausmų. Turtinę žalą sudaro vaistų pirkimas, važinėjimas į polikliniką, išėjimas dėl to iš darbo. Jis paaiškino, kad kai nuėjo į policiją ir ten buvo apklaustas, tai po to kreipėsi į medikus, nes taip liepė policijos pareigūnai.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra sesers vyras, o nukentėjusysis – kaimynas. Jis paaiškino, kad kaltinamasis išėjęs iš šarvojimo salės pasakė, dar jūs kalbat su šituo debilu ir trenkė smūgį jam į veidą. Nurodė, kad jis sake dar kažkokius žodžius, tačiau jų nepamena, tik suprato, kad tie žodžiai buvo žeminantys. A. B. išėjęs iš šarvojimo salės nieko nesakė G., o pirmiausiai užsipuolė M. B..Liudytojas paaiškino, kad šio konflikto metu jis stovėjo prie pat B., tad viską gerai matė ir gali patvirtinti. Liudytojas nurodė, kad jis su A. B. praktiškai nebendrauja, o su nukentėjusiuoju jo santykiai yra geri.

Liudytojas specialistas V. K. paaiškino, kad žaste buvusi mėlynė galėjo būti padaryta įvykio metu, bet ji galėjo atsirasti ir po įvykio. Mėlynė gali laikytis iki dviejų savaičių. Ant veido jokių žymių nebuvo. Nežymų sveikatos sutrikdymą nustatė tik dėl žaste nustatytos mėlynės. Liudytojas nurodė, kad veide nebūtinai mėlynė ir turėjo būti, jos galėjo ir nebūti, nes ar ji atsiras labai priklauso nuo lokalizacijos, ar sumušta vieta buvo šaldyta ir pan. Jis paaiškino, kad jei išliko mėlynė žaste, tai ir ant veido mėlynė turėjo išlikti, jeigu ji ten buvo. Tačiau galėjo ta vieta būti tik paraudusi, patinusi.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino visiškai, jo kaltę dėl kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1 d. patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

M. B. 2012-11-29 kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka ir dabartinį jo aiškinimą.

2012-11-30 apklaustas M. B. analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kad suduotas smūgis buvo gana stiprus, jis jautė skausmą.

Specialisto išvadoje 2012-11-27 Nr. G 2685/12(01) nurodoma, kad veide išorinių sužalojimų nematyti, kairio žasto išoriniame paviršiuje apie 2x1,5 cm blyškiai gelsva kraujosruva. Specialistas padarė išvadą, kad ši kraujosruva galėjo būti padaryta įvykio metu 2012-11-16 ir vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 17-18).

Varėnos rajono PK 2012-12-04 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydami, kad viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, o A. B. veiksmuose galimai yra požymių nusikaltimų, numatytų BK 155 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., nes A. B. įžeidžiančiais žodžiais M. B. viešai žodžiu užgauliai pažemino, o smogdamas ranka į skruostą sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Išaiškino nukentėjusiajam teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 10-12).

Teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota, jog M. B. 2012-11-19 kreipėsi pagalbos į medikus dėl padidėjusio kraujospūdžio, kurį galėjo sukelti ir patirtas stresas laidotuvėse.

Dėl kaltinimo pagal BK 155 str. 1d. - įžeidimo

A. B. kaltinamas įžeidimu, jog buvusio konflikto metu, girdint A. V. ir G. Č. išvadino nukentėjusįjį M. B. ,,vandalu, vagimi, debilu“, t. y. pažemino nukentėjusįjį - žodžiu.

Faktą, kad A. B. pasakė įžeidžiančius žodžius M. B. iš esmės patvirtino ir pats kaltinamasis , nes jis nurodė, kad sakė: ,,ko jie kalba su šiuo vagiu, vandalu“. Jis paaiškino, kad taip vadina B., nes jis ne kartą išvažinėjo jo pievą, į avilius buvo pripylęs žemių. Tačiau kaltinamasis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų M. B. būtų buvęs nubaustas. Priešingai, teismui yra žinoma, jog M. B. atžvilgiu buvo pradėta administracinė byla dėl pievų išvažinėjimo, tačiau ji buvo nutraukta. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis neįrodė jokių buvusių M. B. vandalizmo faktų. Lietuvių kalbos žodynas pateikia tokią vandalo sąvoką – kultūros ir materialinių vertybių naikintojas, barbaras. Tad akivaizdu, kad šio žodžio prasmė yra neigiama. Liudytojas A. V. patvirtino, kad kaltinamasis vadino M. B. ,,debilu“. Lietuvių kalbos žodynas tokio žodžio neranda ir tai rodo, kad žodžio kilmė yra nelietuviška. Tačiau iš patirties yra žinoma, jog žodis ,,debilas“ yra žeminantis, reiškiantis žmogaus nesusivokimą, protinį atsilikimą. Kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad vagimi jis galėjo pavadinti nukentėjusįjį dėl to, jog buvo dingęs jo akumuliatorius ir jis žino, kad jį paėmė M. B.. Tačiau kaltinamasis dėl šio fakto į policiją nesikreipė, nebuvo atliktas joks tyrimas, todėl jis neturi galimybių pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių, kad M. B. buvo pripažintas kaltu dėl akumuliatoriaus vagystės. Akivaizdu, kad žodis ,,vagis“ yra neigiamai apibūdinantis asmenį ir žmogų žeidžiantis. Tad teismas laiko, kad kaltinamojo A. B. išsakyti žodžiai: ,,vagis , vandalas, debilas“ M. B. sudaro BK 155 str. 1d. sudėtį. Iš kaltinimo pašalintina, jog konflikto metu buvo sakomi įžeidžiantys necenzūriniai žodžiai, nes jų pasakymo niekas nepatvirtino.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d.

Teismui išnagrinėjus bylą, nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad A. B. sudavė smūgį M. B..

Kaltinamasis A. B. nepripažino, jog būtų sudavęs smūgį nei apklausiamas policijoje, nei teisme. Šį faktą patvirtina tik nukentėjusysis M. B. ir liudytojas A. V.. Kaltinamasis nurodė, kad jo santykiai su A. V. yra blogi, nes nesutariama dėl palikimo. Šį ginčą matė dar vienas asmuo G. Č., tačiau jis dirba ir gyvena užsienyje ir nebuvo apklaustas nei policijoje, nei teisme.

Be nurodytų įrodymų byloje dar yra specialisto išvada, medicininiai dokumentai ir liudytoju apklausto specialisto parodymai.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog veide išorinių sužalojimų nematyti, tik kairio žasto išoriniame paviršiuje yra apie 2x1,5 cm blyškiai gelsva kraujosruva ir pažymėta, kad kitur sužalojimų nenurodo. Specialistas duodamas šią išvadą apžiūrėjo M. B. ir susipažino su jo pateiktais medicininiais dokumentais, t. y. M. M. ligoninės išrašą iš medicininių dokumentų 2012-11-19, kur buvo nurodytos diagnozės PAH IIo, AKS padidėjimo epizodas (objektyvių kūno sužalojimų neaprašoma).

Apklaustas teisme specialistas V. K. nurodė, kad tokia mėlynė galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais, ji galėjo atsirasti nurodyto įvykio metu, bet galėjo atsirasti ir po įvykio, tai priklauso nuo kiekvieno konkrečiai organizmo, kaip greitai atsiranda mėlynės, kaip ilgai jos išsilaiko.

Teismas laiko, kad išnagrinėjus bylą nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. B. sudavė smūgį į veidą M. B.. Kaltinamasis šį faktą neigia, Nukentėjusysis M. B. po trijų dienų kreipęsis į medikus taip pat nurodė tik kitus negalavimus, tačiau nenurodė, kad buvo suduotas smūgis į veidą, tokios aplinkybės neužfiksuotos medicininiuose dokumentuose. Specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį ir susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais, išvadoje konstatavo, kad yra tik mėlynė žaste ir nukentėjusysis kitur padarytų sužalojimų nenurodė. Teisme apklaustas specialistas negalėjo tiksliai nurodyti, ar mėlynė žaste buvo padaryta konflikto metu. Jis nurodė, kad mėlynė galėjo būti padaryta ir konflikto metu, ir vėliau. Įvykis buvo 2012-11-16, o į specialistą nukentėjusysis kreipėsi tik 2012-11-27. Teisme nukentėjusysis nenurodė aplinkybių, kodėl jis taip vėlai kreipėsi į specialistą. Neatmestina galimybė, jog per šį laiką - dešimt dienų, nukentėjusysis galėjo ir vėliau susižaloti. Todėl teismas laiko, kad nesant byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo suduotas smūgis į veidą, yra tik liudytojo A. V. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tai visos abejonės baudžiamojoje byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. A. B. išteisintinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) (b. l. 24-27). BK 56 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamajam skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšis – bauda.

Nukentėjusysis pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo asmens turtinę žalą: 65 Lt už eksperto išvadą, išlaidos kelionei - 240 Lt, vaistams – 200 Lt, iš viso 505 Lt.

Teismas laiko, kad šioje dalyje ieškinys netenkintinas, kadangi šis ieškinys yra susijęs su pareikštu kaltinimu pagal BK 140 str. 1 d. Pripažinus, kad kaltinamasis iš šio kaltinimo išteisintinas, tai nėra pagrindo ir tenkinti civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 12 000 Lt neturtinę žalą, nes dėl sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo, negatyvių dvasinių išgyvenimų, poveikio jo asmeninei ir dalykinei reputacijai, patirto streso, jam 2012-11-19 apie 16 val. vairuojant automobilį sutriko širdies veikla. Nurodė, kad kaltinamasis jo neatsiprašė, dėl pasakytų įžeidžiamų žodžių patyrė pažeminimą.

Kadangi teismas padarė išvadą, jog dėl dalies kaltinimų A. B. pripažintinas kaltu, tai nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. LR CK 6. 250 str. 2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į M. B. garbę ir orumą, o šios vertybės yra svarbios kiekvienam žmogui. Nukentėjusysis buvo įžeistas ir pažemintas pašalinių asmenų akivaizdoje, vykstant laidotuvėms. Kaltinamojo išsakytas įžeidimas paveikė nukentėjusįjį, sukėlė daug neigiamų emocijų ir išgyvenimų, kurios tęsėsi ilgą laiką, praktiškai iki bylos išnagrinėjimo teisme. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju elgėsi užgauliai, tad neabejotinai, jog nukentėjusysis įgijo teisę reikalauti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas laiko, kad nukentėjusysis neįrodė, jog jo sveikata pablogėjo būtent dėl buvusio 2012-11-16 konflikto, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius, kurie nebuvo labai sunkūs, į veiką padariusio asmens kaltę, kad iš vieno kaltinimo jis išteisintinas, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, nukentėjusiojo 12 000 Lt ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina nukentėjusiajam M. B. 500 Lt.

Nukentėjusiajam priteistinos jo turėtos išlaidos dėl advokato dalyvavimo procese pagal pateiktą kvitą 700 Lt (BPK 106 str.). Tokios išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes šiame procese vyko net keli taikomieji posėdžiai, sirgo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, advokatas rengė skundą byloje, dalyvavo teismo posėdžiuose, tad nurodyta suma yra reali.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d. ir jam paskirti - baudą 5 (penkių) MGL dydžio (t. y. 650 Lt).

Nustatyti 6 mėnesių terminą baudai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos (LR BPK 1 str.1 d. 1 p.).

Priteisti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.