Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusios institucijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) V. K. g. 5A, Vilniuje) vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., nustatyta, kad A. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitė su kitais kreditoriais, būdama skolinga valstybės biudžetui, nors vadovaujantis CK 6.930¹, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis šiame straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo, tačiau iš Bendrovės pateiktų finansinių apyskaitų, bankų sąskaitų išrašų, matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. T. B. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pareiškime nurodyta dalis finansinių operacijų, kurios pagrindžia, kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsiskaitymo tvarka: 1) 2022 m. vasario 1 d. buvo atliktas mokėjimas UAB „Oniks“ - 484 Eur, kai remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga (duomenys neskelbtini) 707,06 Eur; 2) 2022 m. vasario 18 d. atliktas mokėjimas UAB „Initionas“ - 1 570 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga (duomenys neskelbtini)707,06 EUR; 3) 2022 m. kovo 1 d. atliktas mokėjimas UAB „Tekstara“ – 1 744,35 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga (duomenys neskelbtini) 878,55 EUR; 4) 2022 m. kovo 10 d. atliktas mokėjimas UAB „Initionas“ – 1 845 Eur, kai atsiskaitymo dieną Bendrovė buvo skolinga (duomenys neskelbtini) 777,89 EUR; 4) 2022 metų vasario mėnesį buvo atliktas mokėjimas akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ bendrai 1 269,58 Eur sumai, kai atsiskaitymo laikotarpiu Bendrovė buvo skolinga VMI nuo 116 707,06 Eur iki 116 861,03 Eur; 2022 metų kovo mėnesį buvo atliktas mokėjimas akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ bendrai 707,29 Eur sumai, kai atsiskaitymo laikotarpiu Bendrovė buvo skolinga VMI nuo 116 878,55 Eur iki 116 838,89 Eur; 2022 metų balandžio mėnesį buvo atliktas mokėjimas UADBB „AON Baltic“ bendrai 164,38 Eur sumai, kai atsiskaitymo laikotarpiu Bendrovė buvo skolinga VMI nuo 116 952,79 Eur iki 116 878,55 Eur; 2022 metų gegužės mėnesį buvo atliktas mokėjimas akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ bendrai 1 262,80 Eur sumai, kai atsiskaitymo laikotarpiu Bendrovė buvo skolinga VMI nuo 116 283,62 Eur iki 117 868,69 Eur.

Ataskaitų jie neginčija, jas tvirtina buhalteris arba už buhalteriją atsakingas direktorius. Kas įrašyta į avanso apyskaitas, tai šitie duomenys neatspindi, kas darė pavedimus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, nagrinėjant bylą dalyvavo jo įgaliotas atstovas, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Teismas pažymi, kad 2023 m. birželio 23 d. nutarties iškelti A. K. administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, rezoliucinėje dalyje nurodant laikotarpį (nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.) yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, kadangi šioje byloje nagrinėjamas, pareiškime ir kituose dokumentuose nurodomas laikotarpis yra nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Šio apsirikimo ištaisymas priimant procesinį sprendimą šioje byloje, teismo vertinimu, nepažeis atsakomybėn traukiamo asmens teisių, kadangi nagrinėjant bylą buvo tiriamas laikotarpis iki 2023 m. vasario 28 d. ir atsakomybėn traukiamo asmens atstovas turėjo galimybę ir pasisakė dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su visu laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., tai yra dėl mokėjimų, atliktų 2022 metų kovo – gegužės mėnesiais.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Šiuo konkrečiu atveju A. K. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, Bendrovės mokestinė nepriemoka MAIS duomenimis 2023 m. balandžio 13 d. buvo 108 087,92 Eur, iš jos: 70387,29 Eur PVM (nepriemoka susidarė nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d.), 5 151,79 Eur PVM delspinigiai, 22 632,94 Eur pelno mokestis (nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 16 d.), 270,98 Eur pelno mokesčio delspinigių, 9 078,82 Eur GPM (nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 18 d.), 91,59 Eur GPM delspinigiai, 471,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 18 d.) ir 3,51 Eur šio mokesčio delspinigių (b. l. 12). Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas buvo vykdomas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. ir šiuo laikotarpiu buvo priimti 5 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 1 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu buvo panaikinti, nes Bendrovė nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. spalio 1 d. buvo įtraukta į sąrašus „Juridiniai asmenys, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. vėl buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, priimta 11 nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir 5 sprendimai išieškoti mokestine nepriemoką iš turto. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovė sumokėjo 5 000 Eur mokestinės nepriemokos. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos taip pat matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, nurodytu tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. iš bendrovės sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis), valstybės biudžetui lėšų buvo pervesta ženkliai mažiau, nei kitiems kreditoriams (b. l. 13). Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. K. bendrovės vadovu yra nuo 2019 m. vasario 28 d. iki šiol (b. l. 5-6).

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad bendrovės (duomenys neskelbtini)vadovas A. K. nepripažįsta padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, kadangi už dalį mokėjimų, kurie atlikti 2022 m. vasario mėnesį jis jau nubaustas 2022 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu byloje Nr. A6.-472-827/2022, o likusią dalį mokėjimų atliko ne įmonė ir ne įmonės vadovas, o A. K., kaip fizinis asmuo, turintis teisę pagal CK 6.50 straipsnį padengti įmonės (skolininko) kreditorinius įsipareigojimus. Atstovo nuomone, administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu turėtų būti nutraukta dėl aukščiau nurodytų motyvų, taip pat dėl to, kad pareiškime nekorektiškai nurodytos aplinkybės, nenurodyti visi mokėjimai ir jų datos, dėl ko galimas variantas, jog ateityje bus prašoma A. K. traukti atsakomybėn už tuo pačiu laikotarpiu padarytus pažeidimus.

Tačiau teismas nesutinka su šiais atstovo argumentais dėl bylos nutraukimo esant non bis in idem principui dalyje dėl mokėjimų, atliktų 2022 metų vasario mėnesį. Minėtas principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). 2022 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu byloje Nr. A6.-472-827/2022 A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskirta administracinė nuobaudą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „Ardiza“ bendrovės vadovu nuo 2019 m. vasario 28 d., ir žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis), taip nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos ir pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Taigi minėtoje byloje A. K. patrauktas atsakomybėn už pažeidimus, padarytus ankstesniu laikotarpiu, kadangi nagrinėjamu atveju A. K., kaip bendrovės vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogišką pažeidimą, padarytą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Šiuo laikotarpiu atlikti mokėjimai nebuvo vertinti priimant 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimą.

Taip pat teismas atmeta atstovo argumentus dėl to, kad mokėjimai buvo atlikti Bendrovės naudai A. K., kaip fizinio asmens, pasinaudojusio savo teise įvykdyti kito asmens kreditorinius įsipareigojimus. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pažymėtina, kad santykiuose tarp fizinio asmens ir juridinio asmens, kuriam privaloma buhalterinė apskaita, visi veiksmai, susiję su finansais, tame tarpe prievolių už juridinį asmenį įvykdymas jo kreditoriams, turi atspindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad A. K., kaip fizinis asmuo, tapo UAB „Ardiza“ kreditoriumi, priešingai, iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad A. K. yra įmonės skolininkas ir 2022 m. gruodžio 31 d. jo skola įmonei buvo 9 685,65 Eur.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB(duomenys neskelbtini), turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrovės balansai (b. l. 25-29). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t. y. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 12-15) bei kiti byloje esantys įrodymai.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas A. K., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdamas minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Nors A. K. traukiamas atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nebe pirmą kartą, tačiau ankstesnė nuobauda jam skirta 2022 m. rugsėjo 1 d., o nagrinėjamoje byloje inkriminuojamas laikotarpis yra nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog veiką jis padarė pakartotinai, todėl atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuotina pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos skyrimo

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

A. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, jo padarytas nusižengimas yra susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. A. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į A. K. asmenybę, turtinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį, tai, kad jis išlaiko tris nepilnamečius vaikus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus A. K. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis – 2 000 Eur. Taikyti A. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-620-1055/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.