Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 36), atsiliepimo ir prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurias neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminą atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Taigi, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, sutrukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja V. V. yra A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mama (b. l. 16, 17, 18, 19-23, 52), o suinteresuotas asmuo R. Ž. – A. Ž. tėvas (b. l. 17, 18, 52). Palikėjas A. Ž. testamento nesudarė, paveldėjimo byla po A. Ž. mirties notaro biure neužvesta (b. l. 41, 49). Pareiškėja V. V. ir suinteresuotas asmuo R. Ž. yra įstatyminiai antros eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėja nurodė ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. Ž. mirties liko intelektinis turtas – A. Ž. poezija. Šią aplinkę patvirtina pareiškėjos teismo posėdžio metu prijungimui prie bylos pateiktas A. Ž. eilėraščių rinkinys „(duomenys neskelbtini)“ ir eilėraščių rinkinys „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Įstatymo 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad autorių teisių objektai - tai knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos. Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus (Įstatymo 13 straipsnis).

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises: 1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė); 2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą); 3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims (Įstatymo 38 straipsnio 4 dalis). Pagal Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatą, autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. To paties 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas Įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėja V. V., būdama palikėjo A. Ž. įstatymine antros eilės įpėdine, turi teisę paveldėti po palikėjo mirties likusį turtą, tačiau praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Todėl šiuo konkrečiu atveju reikalinga spręsti dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas, atnaujindamas terminą palikimui priimti, turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje nustatyta, kad palikėjo tėvas R. Ž. atsiliepimo dėl pareiškėjos pareiškimo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po sūnaus A. Ž. mirties, priimti, nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo R. Ž. neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.

Pareiškėja neginčija, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po jos sūnaus mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po sūnaus mirties, priėmimo dėl to, jog neišmano įstatymų reikalavimų, sielvartavo dėl sūnaus žūties, bei dėl to, kad reikėjo rūpintis urnos pargabenimu iš tolimos Azijos, kur jis žuvo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiais pareiškėjos dėstomais argumentais.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisinių žinių stoka, sielvartas dėl sūnaus žūties ir urnos pargabenimo iš tolimos šalies organizavimas sudarė prielaidas įstatymo nustatytam palikimo, atsiradusio po sūnaus mirties, priėmimo terminui praleisti. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja V. V. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sūnaus mirties, priimti. Pareiškėjos elgesys, kreipiantis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, sužinojus apie reikiamus atlikti veiksmus siekiant priimti palikimą, vertintinas kaip rūpestingo ir atsakingo asmens. Įvertinus bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po sūnaus A. Ž. mirties, priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Ginčo dėl teisės paveldėti šioje byloje nekilo, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290–291, 443, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos V. V. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po sūnaus A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai V. V. A. Ž. eilėraščių rinkinį „(duomenys neskelbtini)“ ir eilėraščių rinkinį „(duomenys neskelbtini)“.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.