- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- eI3-2042-595/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 17.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau- ir Inspekcija) 2022-10-27 sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo Nr. 2D-19563 (toliau – ir Sprendimas); 2) Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-10-21 prašymą pratęsti 2019-11-14 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (toliau – ir Prašymas) bei priimti dėl šio prašymo dalies naujus sprendimus; 3) Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Inspekcija 2019-11-14 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191114-00048 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Pareiškėjas, matydamas, kad dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturės galimybės per nustatytus terminus pašalinti nustatytų savavališkos statybos padarinių, įteisinant savavališką statybą, įvertinęs taikomas pandemijos valdymo priemones, ribojančias pareiškėjo ir valdžios institucijų veiklą, bei situacijos (susijusios su savavališkos statybos padarinių šalinimu) kompleksiškumą, sudėtingumą bei nuo jo nepriklausančias aplinkybes (per atstovą) pateikė atsakovui prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022-12-30. Sprendimu nuspręsta nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, o pareiškėjas su Prašymu kreipėsi jau praleidęs šiuos terminus, kuriems pasibaigus, jų pratęsti nėra pagrindo.
Pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, iš esmės keičiančias pareiškėjo teisinę padėtį, į viešojo administravimo principus, todėl Sprendimas yra nepagrįstas. Sprendimas užkrauna neproporcingai didelę naštą pareiškėjui, nes dėl objektyvių aplinkybių pareiškėjui yra praktiškai neįmanoma įvykdyti Privalomojo nurodymo nepratęsus termino.
Pareiškėjas objektyviai negali surasti rangovo, kuris galėtų nugriauti esamą statinį dėl sudėtingos situacijos statybų sektoriuje. Sudėtingą situaciją statybų sektoriuje lėmė nepalanki epideminė COVID-19 ligos situacija, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2021-06-30 buvo paskelbtas karantinas, o nuo 2021-07-01 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Taip pat dėl karo Ukrainoje sumažėjo galinčių atlikti darbus rangovų (kadangi daugelio jų darbuotojai buvo Ukrainos piliečiai). Šios aplinkybės yra visiškai nepriklausančios nuo pareiškėjo ir daro tiesioginę įtaką jo darbų įvykdymo negalimumui, o Inspekcija visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir dėl šių aplinkybių Sprendime net nepasisakė.
Pažymi, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaiko viešojo administravimo principų – išsamumo bei proporcingumo.
Akcentuoja, kad pareiškėjas deda maksimalias pastangas, kad galėtų įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Sprendimas užkrauna pernelyg didelę naštą pareiškėjui, kuri pasireiškia tuo, jog yra užkraunama pareiga įvykdyti statybos padarinių pašalinimo darbus visiškai neįvertinant faktinių aplinkybių ir realios situacijos statybų sektoriuje.
Pastebi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nėra nustatytas terminas, per kiek laiko turi būti įteisinti statiniai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, nepagrįstai konstatavęs, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo termino yra negalima pratęsti, nevertino, ar pareiškėjo pateiktame Prašyme nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. prasme, t. y. ar jos sudarytų sąlygas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą pateikė Inspekcijai 2022-10-21, kadangi Privalomojo nurodymo vykdymo terminas pasibaigė 2020-05-13, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pratęsti pasibaigusio Privalomojo nurodymo vykdymo termino Inspekcija negalėjo, o atnaujinti šį terminą teisės aktai Inspekcijai galimybės taip pat nenumato.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo pateiktas praėjus daugiau nei 29 mėnesiams nuo Privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos (2020-05-13), kai tuo tarpu Inspekcija asmens rašytiniu prašymu Privalomojo nurodymo vykdymo terminą gali pratęsti tik 3 mėnesiams ir tik vieną kartą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą pateikė praleidęs taip pat ir terminą, iki kurio Inspekcija būtų turėjusi teisę Privalomojo nurodymo vykdymo terminą pratęsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus, jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismas nenustatė procesinių kliūčių nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui, kuriam apie teismo posėdį tinkamai pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022-10-27 sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo Nr. 2D-19563 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kelia išvestinį reikalavimą įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti jo 2022-10-21 prašymą pratęsti 2019-11-14 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Byloje nustatyta, Inspekcija pagal Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos ,,duomenys neskelbtini“ 2019-11-05 pranešimą ,,Dėl galimų pažeidimų adresuduomenys neskelbtini“ Nr. 3D-3539 dėl galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų 2019-11-06 patikrino statinį sklype „duomenys neskelbtini), ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2285. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, jog ,,statomas vieno aukšto su rūsiu pastatas iš monolitinio betono. Jį sudaro du sujungti tūriai, kurie plane yra stačiakampio formos. Pirmasis yra apie 14,00 x 5,70 m, o antras – apie 6,80 x11,50 m dydžio. Pirmo aukšto aukštis pirmajame tūryje apie 3,45m (dalis šio tūrio apie 2,85m aukščio). Antro tūrio lubos - neįrengtos. Fasado frontono aukštis ties kraigu šioje dalyje yra apie 5,36 m. Antrajame tūryje, po visu pirmu aukštu, yra apie 6,80 x 11,50m rūsys. Jo aukštis apie 2,60m. <...> Statyba nebaigta. Išlietos sienos, įrengtos langų/durų angos. Įrengti klojiniai monolitiniai perdangai, tačiau ji dar neišlieta. Įrengta metalinė sija. Viena pastato fasado siena sumūryta iš silikato blokelių.“
Atsižvelgdama į padarytą pažeidimą bei vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (redakcija, galiojusi savavališkos statybos fakto nustatymo metu) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktu, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 22 dalimi ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017) (redakcija, galiojusi savavališkos statybos fakto nustatymo metu), 130.2 papunkčiu bei 138 punktu, Inspekcija 2019-11-11 Pareiškėjui surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191111-00042, kuriame nurodė, jog ,,vykdomos neypatingojo statinio statybos neturint teisės aktų nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.“ 2019-11-12 Inspekcija Pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-191112-00038, o 2019-11-14 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191114-00048, kuriuo nurodė iki 2020-05-13 ,,nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: išardyti perdangas, sienas ir pamatus statinio adresu (duomenys neskelbtini), sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iš dviejų sujungtų dalių: pirmos dalies matmenys: ilgis - ~14,00 m, plotis - ~5,70 m, aukštis nuo žemės paviršiaus- ~3,45 m; antros dalies esančios su rūsiu, kurio ilgis - ~6,80 m, plotis - ~11,50, aukštis nuo žemės paviršiaus - ~3,45 m bei rūsio, kurio ilgis - ~6,80 m, plotis - ~11,50, aukštis nuo žemės paviršiaus - ~2,60 m. Statinio užstatytas plotas: ~150 kv. m.“
2019-11-26 Inspekcija surašė Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų patikrinimo aktą Nr. PNSDP-00-191126-00049, kuriuo konstatavo, jog 2019-11-12 Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-191112-00038 yra įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-02 nutarimu pripažino M. D. padariusį administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 351 straipsnio 7 dalyje ir paskyrė jam 1000 Eur dydžio baudą. Vilniaus apygardos teismas 2020-02-10 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-02 nutarimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas 2020-12-31 gavo statybos leidimą Nr. LSNS-01-201231-01687, tačiau 2021-02-04 patikrinus vietoje vienbučio gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini), atitiktį projekto sprendiniams, 2021-02-08 surašytame Statinio (-ių) atitikties statinio projektui patikrinimo akte Nr. (23.54 Mr.) SPA-16, nustatyta, kad statinys neatitinka esminių statinio projekto sprendinių, kadangi statomi ne du atskiri statiniai, kaip yra numatyta projekte, o vienas statinys, t. y. vienbutis gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra sujungti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Inspekcija 2021-02-11 surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-210211-00013, kuriame konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
2022-10-21 Inspekcijoje gautas pareiškėjo prašymas Nr. PRE-351, kuriuo buvo prašoma atnaujinti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bei jį pratęsti iki 2022-12-30.
Inspekcija ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nurodydama, kad Privalomojo nurodymo vykdymo terminas pasibaigė 2020-05-13, o reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato galimybės Inspekcijai keisti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą po jo įvykdymo termino pabaigos.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu pateikė skundą teismui, kuriame nurodo, kad Inspekcija neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kliudančias pareiškėjui įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo teigimu, dėl COVID-19 ligos ir karo Ukrainoje kilo sudėtinga situacija statybų sektoriuje, todėl pareiškėjas negali surasti rangovo, kuris galėtų nugriauti esamą statinį. Pareiškėjo vertinimu, jis laiku ėmėsi aktyvių veiksmų tiek surasti rangovą, tiek statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tiek rangovo suradimas, tiek statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Pažymėtina, kad Priežiūros įstatyme nėra įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių privalomųjų nurodymų vykdymo terminų atnaujinimą.
LVAT, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).
LVAT yra suformulavęs bendrą taisyklę, kad galima pratęsti dar nesibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.).
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei aptarta teismų praktika, reikalingos dvi sąlygos, kurioms esant Inspekcija gali priimti sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo: pareiškėjas į Inspekciją raštu su prašymu turi kreiptis iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos ir pareiškėjo prašymas turi būti motyvuotas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, Inspekcija prašymų dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tenkinti negali.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikė 2022-10-21, kai tuo tarpu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pasibaigęs 2020-05-13. Inspekcija, nustačiusi, kad Prašymas pateiktas jau pasibaigus nustatytam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą bei jį pratęsti. Pareiškėjui nesilaikant teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, o įstatymų leidėjas šio termino atnaujinimo galimybės nenustatė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Inspekcija priėmė nepagrįstą Sprendimą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo Prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, teisinio vertinimo nekeičia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad Inspekcija neįvertinusi termino praleidimo priežastį pagrindžiančių aplinkybių pažeidė viešojo administravime nustatytą išsamumo principą.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Taigi VAĮ 8 straipsnyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą pažymi, kad priimdama ginčijamą Sprendimą Inspekcija nurodė konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo turinį, Sprendime aiškiai įvardijo prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes: jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020-05-13; Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas; 2021-03-19 dėl Privalomojo nurodymo vykdymo Inspekcija kreipėsi į antstolę; teisės aktuose numatytos galimybės Inspekcijai keisti privalomojo nurodymo vykdymo terminus po jo įvykdymo termino pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nurodytos visos prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindama prašymo turinį, teismas daro išvadą, jog Inspekcijos priimtas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą išsamumo principą, todėl pareiškėjo skundo argumentai yra atmestini kaip neįrodyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Inspekcijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o naikinti jį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas. Kadangi atmestas reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo - įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-10-21 Prašymą pratęsti 2019-11-14 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bei priimti dėl šios prašymo dalies naujus sprendimus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.