Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

A. S. kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo V. V. atsakomybėn 1 (vieniems) metams, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį draudimą skaičiuojant nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo 2025 m. liepos 29 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3, 6 dalimis, nuspręsta traktorių „Belarus MTZ 952.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), registruotą A. S. vardu, saugomą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis 2025 m. liepos 27 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – traktorių „Belarus MTZ 952“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatyta 1,67 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. S. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas Tomas Leščinskas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – traktoriaus „Belarus MTZ 952.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, arba paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalies traktoriaus vertę atitinkančios sumos, t. y. iki 2 000 Eur, konfiskavimą.

2.4. Pažymima, kad A. S. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog minėtos aplinkybės leidžia manyti, kad jis gali nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, nes jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo, priešingo teisei elgesio rezultatas. Apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius yra pakankamai ribojanti galimybę daryti to paties ar panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ateityje, todėl konfiskuoti dar ir traktorių nėra teisinga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens gynėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – traktoriaus „Belarus MTZ 952.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, prašo netaikyti turto konfiskavimo arba vietoje jo paskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, kuri neviršytų 2 000 Eur, išieškojimą.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su A. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju konfiskuotina ir nusikaltimo padarymo priemonė – traktorius.

6. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar šis turtas gali būti konfiskuojamas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius.

7. Pažymėtina, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu, asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui. Nagrinėjamu atveju A. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius laidavimo institutą, tad pirmosios instancijos teismas nebuvo imperatyviai įpareigotas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju turto konfiskavimas A. S. buvo paskirtas pagrįstai.

8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo, įvertino tai, kad traktorius „Belarus MTZ 952.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Su šiuo vertinimu sutinka ir apygardos teismas. A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo minėtą traktorių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,67 promilės girtumas), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar jų turto saugumui, todėl traktorius „Belarus MTZ 952.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kadangi be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui A. S..

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės konfiskuoti transporto priemonę, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašoma nekonfiskuoti transporto priemonės, egzistavo ir asmeniui buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet vis tiek nesustabdė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdamas nusikalstamą elgesį, apeliantas kartu turi prisiimti ir iš tokio elgesio galbūt kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų kaltam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018).

10. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo A. S. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta, jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu. Kasacinis teismas aktualiausioje praktikoje pažymėjo, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ar neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-511/2024, 2K-49-489/2025). Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama, nenustatyta.

11. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad traktoriaus konfiskavimas padarytų reikšmingos neigiamos įtakos ne tik apelianto, bet ir jo motinos ūkio veiklai, kuri yra pagrindinė apelianto veikla ir jo šeimos pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Minėtos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė A. S. nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas turi suvokti, kad būtent jo pasirinkimas vairuoti neblaiviam apsunkino jo paties ir jo šeimos gyvenimą, todėl jis pats turi prisiimti visą atsakomybę už neigiamas pasekmes, su kuriomis tenka susidurti jo šeimai, neperkeldamas atsakomybės skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui.

12. Nepagrįstas ir alternatyvus apeliacinio skundo prašymas pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Apelianto gynėjas nurodo, kad automobilis skirtas jo paties ir jo šeimos poreikiams tenkinti, todėl transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad konfiskuoti ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą, o išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą turi būti nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal bylos aplinkybes A. S. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip pat pažymėtina, kad, nesant sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę, nėra jokio pagrindo spręsti dėl A. S. priklausančios automobilio vertės, todėl apelianto argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti. Darytina išvada, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra proporcinga A. S. padarytam nusikaltimui baudžiamojo poveikio priemonė, jis atitinka teisingą viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyrą ir nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

13. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Šiuo atveju atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. S. nepatyrė iš teismo sprendimo kylančių dar griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo), todėl vien baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas šiuo atveju laikytinas pakankamai švelnia atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką forma, savaime nesukeliančia pernelyg didelių suvaržymų nusikalstamą veiką atlikusiam asmeniui.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. S. vairuotos transporto priemonės traktoriaus „Belarus MTZ 952.2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, tinkamai pritaikė turto konfiskavimą reglamentuojančias teisės normas, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl pakeisti ar panaikinti šios skundžiamo nuosprendžio dalies atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. S. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. S. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.