Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-11 įsakymo Nr. 30-771 „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo“ pagrindu patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), 2014-04-15 sudarius savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos R. G. ir jos šeimos nariams (taip pat ir atsakovei). R. G. (duomenys neskelbtini) mirė, o (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė dukra R. G. Atsakovė 2015-10-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. 30-3007 „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) pagrindinio nuomininko“ po motinos mirties pagrindine buto nuomininke paskirta atsakovė R. G. ir su ja 2015-10-30 sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu minėtos patalpos išnuomotos atsakovės šeimos nariams ir buvusiems šeimos nariams. Atsakovė nuo 2015-04-13 deklaravo savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas). 2017-03-14 atsakovei buvo suteiktas kitas socialinis būstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 str. 1 d. nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. CK 6.589 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas; CK 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams atsakyti nuomotojui už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį. Šias normas aiškinant kartu su pirmiau nurodytomis sutarties nuostatomis darytina išvada, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). CK 6.589 str. 2 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsakovė iki šios dienos nėra sumokėjusi ieškovui 234,33 Eur nuomos mokesčio už Butą, už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-11-30. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.583 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta gyvenamųjų patalpų nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą atsiskaityti su ieškovu už buto nuomą (CPK 178 str.), dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 234,33 Eur dydžio skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, CK 6.576, CK 6.583, 6.588, 6.589).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 234,33 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-15) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 234,33 Eur (du šimtus trisdešimt keturis Eur 33 ct) skolą bei, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 234,33 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-15) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovo SĮ Vilniaus miesto būstas, j. a. k. 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.